Netoli Vilniaus oš giraitė poetui J.Marcinkevičiui atminti

Ketvirtadienį J. Marcinkevičiui atminti plunksnos broliai sodina giraitę Trakų urėdijos Žėronių miške.

„Iš viso bus pasodinta 11 tūkst. sodmenų. Kai kas jau pasodinta, nes pradėjo lapuoti, vegetuoti, o š

iandien kviečiame sodinti pušį ir ąžuolą“, – kalbėjo Trakų miškų urėdas Vygantas Mierkis.

Kai kas iš literatų pirmą sykį paėmė sodiklius, kiti, kaip Gediminas Isokas, sako ne kartą talkinąs miškasodyje.

„Justinas Marcinkevičius buvo geriausias mano draugas. Ir jis sakydavo: „Kerta jauną medį – lyg taip pjauna mano širdį“. Jis labai jaudindavosi, buvo jautrus dėl medžių kirtimo“, – prisiminė rašytojas G. Isokas

„Justinas Marcinkevičius apie medį labai gražiai buvo parašęs: „Kai nuo vėtrų, nuo uragano tu pasilenki ties bedugne, tai toks mano esi, toks mano, kad atrodo, nulauš mane“, – teigė literatūros kritikas Vilius Gužauskas.

„Savo atminimą įamžino poetas savo kūriniais, o mes jį tik norime prisiminti. Tas šilo pasodinimas irgi yra gražus prisiminimo ženklas. Aišku, ir „Poezijos pavasaris“ bus proga prisiminti, bus tam skirtų renginių. Ir ateityje daug bus daroma darbų“, – kalbėjo Rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas.

„Į mišką mes visad eidavom kaip į svečius. Manau, kad nuo šios dienos aš mišką eisiu kaip į namus. Iš tiesų galvoju, kad šiame miškelyje, kuris kada nors užaugs, bus šiek tiek tėtės“, – sakė poeto dukra Jurga Marcinkevičiūtė.

Tarp tūkstančių medelių šiame miške žaliuos pušaitė, išauginta iš popiežiaus Benedikto pašventintų sėklų.

J. Marcinkevičiui atminti pasodinta giraitė, anot miškininkų bus aptverta, prie kelio įrengta rodyklė.

Lietuvos rašytojų ir miškininkų iniciatyva ošia jau ne vieno rašytojo, pavyzdžiui, Pauliaus Širvio, Antano Miškinio, Anzelmo Matučio ir kitų, vardais pavadinti šilai.