„Iš vienos pusės, gal ir norėtųsi truputį pasidžiaugti, kad yra išlaisvinta Kyjivo sritis, Černihivo kryptis. Priešas numestas tiesiog, išvarytas už Ukrainos ribų – Baltarusijos pusėje. Bet iš kitos pusės neramina tai, kas palikta po tų skerdynių, po viso to, ką pamatė visas pasaulis“, – sakė K. Gurtajus.
„Džiaugsmo šitai neprideda“, – teigė jis.
Kyjivas, anot Žinių radijo pašnekovo, po truputį atsigauna.
„Priešą toliau nustūmus, vis tiek kažkaip psichologiškai yra šiek tiek lengviau. Pasilieka tik dangus, iš kurio gali kristi tolesnio nuotolio raketos, tas pasilieka, kol neuždarytas dangus. Rečiau sirenos jungiamos, bet dar po kelis kartus į dieną. Kyjive judėjimas didėja, netgi truputį kamščiai susidaro, bet dėl veikiančių blokspotų, jie pristabdo automobilių eismą“, – pasakojo Kyjivo srityje gyvenantis lietuvis.
Jis teigė, jog apsilankė ir vietinėje geležinkelio stotyje, čia – žmonių padidėjimas.
„Žmonės jau bando važiuoti namo į Kyjivą“, – sakė jis.
K. Gurtajus teigė, jog Irpenės ir Bučios miestų atstovai prašo vietos gyventojų į juos dar negrįžti.
„Ten vyksta išminavimo darbai, dirba kriminalistai, policija. (…) Iš esmės, matote tuos vaizdus. Bet žmonės vis tiek, tai žmogiškas faktorius, jie nori namo. Ir suprantama rūpestis yra, bet vietinė valdžia prašo dar nevažinėti“, – sakė jis.
Žinių radijo pašnekovas, prie Kyjivo gyvenantis lietuvis K. Gurtajus teigė, jog kol kas sunku pasakyti, kada kare atsiras daugiau šviesos.
„Sunku pasakyti. Aišku, priklauso viskas nuo vakarų tiekiamų ginklų. Nors ir neuždaro to dangaus patys, tai nors ginklais padedami galėtų išspręsti šį klausimą. O dėl prognozių, tikrai negalėčiau pasakyti. Bet manau, kad karas dar ilgai vyks“, – Žinių radijo eteryje kalbėjo K. Gurtajus.
Vaitiekūnas: pasikeičia kartos, reikia dirbti
Buvęs užsienio reikalų ministras ir ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas teigė, jog tai, ką pasaulis pamatė Bučoje ir kituose miestuose turėtų būti posūkis vakarų šalims.
„Mes Europa, vakarai, Lietuva turėtų pasistengti, kad ši baisi informacija apie Bučos skerdynės prasisunktų į Rusijos liaudį, kad žmonės daugiau to sužinotų“, – sakė P. Vaitiekūnas.
Jis ragino šią informaciją siųsti savo giminėms, o informacinės technologijos leidžia apeiti ribojimus. Tam reikia valios ir resursų, kalbėjo jis.
P. Vaitiekūnas kalbėjo, jog kol kas Rusijoje visuomenės apklausos – į vienus vartus. Gyventojai teigia, jog palaiko Rusijos vadinamą „specialią operaciją“.
„Kol kas į vienus vartus, bet prisiminkime ir kitas istorines paraleles – nacistines, fašistinės Vokietijos. Ten irgi 90 procentų rėmė Adolfą Hitlerį, nacius. O dabar Vokietija yra šiuolaikinės, demokratiškos, civilizuotos Europos vienas iš pagrindinių ramsčių.
Pasikeičia žmonės, kartos, reikia laiko, reikia dirbti. Reikia matyti prieš save tikslą – neleisti neapykantai užlieti mūsų širdies. Manyčiau, kad mums reikėtų daugiau ryžto sukaupti savyje, nei neapykantos, kad turime pasiekti tą pergalę“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo P. Vaitiekūnas.
