„Sveikas protas įspėja: aklas pasitikėjimas ES - pavojingas gyvybei“ tokiu šūkiu skanduodami tautininkai penktadienio pavakare rinkosi prie Valdovų rūmų, Vilniuje, tačiau į vidurį jų žengė visiškai kitaip atrodantis žmogus.
Tautininkų eitynės

Apsisiautęs melsvai balta vėliava su iš tolo šviečiančia Dovydo žvaigžde, vyras DELFI juokavo tiesiog ėjęs pro šalį, mat netoli gyvena.

„Aš nesu tautininkas, bet atėjau pasižiūrėt, kas bus. Dalyvavau Kovo 11-osios eitynėse vidurdienį. Žydai ir lietuviai kartu gyvena jau daug šimtų metų, taigi, ir tęskime toliau gyvenimą kartu, mokykimės vieni iš kitų, prisiminkime geruosius dalykus, nepamirškime brogų, o juos taisykime. Bet tai, kas čia vyksta, manau, yra gėda“, - sakė Danielius Lupšitsas, Antiteroristinių operacijų būrio narys, Izraelyje kovojęs su musulmonų teroristais.

Netikėtumai tautininkų eitynėse – vėliava su Dovydo žvaigžde ir kelią pastojęs lenkas
© DELFI / Domantas Pipas

Pasak jo, mes visi esame skirtingi ir tai gerai. „Aš turiu savo kultūrą, kalbą, religiją, kiti turi savas, o neapykanta toli nenuveda“, - pabrėžė tautininkų renginyje pasirodęs Danielius. Iki Seimo, sakė, su tautininkais nežygiuos – tiesiog ėjo namo iš maldos sinagogoje ir stabtelėjo pasižiūrėti.

16 val. pajudėję patriotinių eitynių dalyviai užtvindė prospektą. Tūkstantinė kolona žygiavo link Seimo, Nepriklausomybės aikštės.

J. Panka: alkanų dykaduonių gaujos veržiasi per Europos sienas

Lietuvos tautininkų sąjungos vicepirmininkas Julius Panka atkreipė dėmesį į tautininkų šūkį „Lietuva – lietuviams“, kuris tautininkus veda ne vienerius metus, o šiemet yra ypač aktualus, įgauna naują prasmę.

„Šiais metais pamatėme, kad alkanų dykaduonių gaujos veržiasi per Europos sienas, vykdomas naujas tautų kraustymasis. Ir mums ponia Merkelienė su eurokomisarais nori atvežti jų autobusais, traukiniais, lėktuvais daug daug naujų gyventojų, kuriems tikrai nepatiks, kai šauksime „Lietuva – lietuviams“. Bet mes kovosim, nepasiduosim, kad ir po 100 metų mūsų proanūkiai skanduotų tą patį šūkį“, – kalbėjo J. Panka.

Netikėtumai tautininkų eitynėse – vėliava su Dovydo žvaigžde ir kelią pastojęs lenkas
© DELFI / Tomas Vinickas

Organizatoriai prieš renginį žadėjo, kad eitynėse skambės ne tik tradicinis šūkis „Lietuva – lietuviams, lietuviai – Lietuvai!“, bet ir „nestigs kovinės dvasios“. Tačiau, palyginti su ankstesniais metais, eitynėse dalyvavo mažiau žmonių ir jei ne dar vienas netikėtumas, galima būtų sakyti, ramiai.

Koloną stabdęs lenkas: mes visi Lietuva!

Viduryje prospekto kolona buvo priversta stabtelėti, nes jai kelią pastojo vyras.

Koks tikslas stabdyti savimi minią, DELFI klausė į šalį gana grubiai nublokšto Olek Suchodolsky. „Tikslas – neprileisti prie tautinės konfrontacijos. Aš pats esu Vilniaus lenkas, Lietuva yra mano namai ir man ji turi du vardus – tėvynė ir šeima. Mes visi kartu esame Lietuva – ir lietuviai, ir lenkai, ir rusai. Visada šioje žemėje gyveno skirtingų konfesijų žmonės, o Vilniuje visada tautos draugiškai sugyveno. Pabėgėlių klausimu kai kurie Europoje dabar turi imti iš mūsų pavyzdį“, – sakė vilnietis.

Tautininkų skanduotas šūkis „Lietuva – lietuviams“ ir tai, kad buvo nustumtas šalin, jam pykčio nesukėlė: „Tautininkai man nieko nepadarė, tik pašalino, atlaisvindami kelią sau. Taip, kaip jiems atrodė“, – sakė O. Suchodolsky, norėjęs, kad Kovo 11-oji Vilniuje vyktų ramiai ir šventiškai, bet ne šitaip.

Paaiškino, kodėl būtent lietuvių tauta yra valstybės pagrindas

Nepriklausomybės aikštėje susirinkusiems tautininkams Nepriklausomybės akto signataras Audrius Rudys priminė, jog Lietuvos Konstitucijos tekstą: „Lietuvių tauta priima ir skelbia šią konstituciją“, o tai reiškia, kad „būtent lietuvių tauta yra valstybės pagrindas, konstruktorius ir taisyklių nustatytojas“.

Signataras laimingas, kad tarp eitynių dalyvių nemažai jaunimo, vyresnių ir garbaus amžiaus žmonių, „daug daugiau, nei nori kokie nors eurofederalistai, tarptautinėms kompanijoms priklausanti spauda ar Kacas su Zurofu“.

„Esantys čia yra natūrali tautos išraiška. Ir man lieka tuo džiaugtis. Tačiau mūsų – per mažai, kad Lietuvos Respublika būtų pasukta šiek tiek kita raida – ne naikintų pagrindinę jos steigėją lietuvių tautą, o saugotų, globotų, gintų ir suteiktų galimybę jaustis visaverčiais piliečiais“, – sakė A. Rudys.

Seimo eitynių dalyviai prisiminė amžinybėn išėjusius aktyvius buvusių eitynių dalyvius – Nepriklausomybės Akto signatarus Romualdą Ozolą ir Algirdą Vaclovą Patacką.

Leista žygiuoti iki 10 tūkst. asmenų, buvo 1,5 tūkst.

Vilniaus miesto savivaldybė išdavė leidimą eitynėse žygiuoti iki 10 tūkst. asmenų. Kaip DELFI informavo Vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos poskyrio specialistė Loreta Kairienė, eitynėse žygiavo apie 1,5 tūkst. dalyvių.

Viešąją tvarką eitynių metu užtikrino gausios Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų pajėgos. Didelių pažeidimų nefiksuota, už girto pasirodymą viešojoje vietoje sulaikytas ir į Vilniaus miesto trečiąjį policijos komisariatą pristatytas vienas asmuo.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo proga patriotines eitynes Vilniuje tradiciškai rengė Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga ir Lietuvių tautinio jaunimo centras.

Po eitynių klube Metro tautininkai rinkosi į šventinį roko grupės „Diktatūra“ koncertą.

Skrydžiu pasveikino NATO naikintuvai

DELFI primena, jog Lietuva penktadienį švenčia nepriklausomybės atkūrimo 26-ąsias metines. Vytauto Landsbergio vadovaujama Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11-osios vakarą priėmė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo Aktą. Juo paskelbta, kad yra atkuriamas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos valstybės suverenių galių vykdymas, ir Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.

Vidurdienį po iškilmingo Seimo posėdžio Nepriklausomybės aikštėje pakeltos Lietuvos, Latvijos ir Estijos vėliavos. Su Kovo 11-ąja Lietuvos žmones skrydžiu virš sostinės pasveikino NATO oro policijos misiją vykdantys Ispanijos karinių oro pajėgų naikintuvai.

Pasibaigus vėliavų pakėlimo ceremonijai, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai su savanoriais, šauliais, kariuomenės orkestru pradėjo eitynes nuo Nepriklausomybės aikštės iki Katedros aikštės, prie jo prisijungė apie 3 tūkt. į šventę susirinkusių žmonių.

Visame Gedimino prospekte tuo metu buvo įjungti „trispalviai“ šviesoforai. Per eitynes jie vienu metu švietė geltona, žalia, raudona spalvomis.

Vilniaus arkikatedroje bazilikoje aukotos šv. Mišios.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Piešiamas naujas Lietuvos žemėlapis: Panevėžiui – priverstinės jungtuvės (16)

Juokaudama, kad šešiuose Lietuvos rajonuose, kurie tarsi žiedai apjuosę miestus, nėra net kur...

G. Paluckas siūlo skirstant pelną darbuotojus įtraukti į įmonių valdymą (193)

Lietuvos socialdemokratų partijos ( LSDP ) pirmininkas Gintautas Paluckas siūlydamas savo idėją...

Metų seklys: nedidelio miestelio dideli nusikaltėlių užmojai (9)

DELFI, bendradarbiaudamas su Lietuvos policija, tęsia kasmetinį pasakojimų ciklą „ Metų seklys...

Kitos savaitės orai: galime sulaukti šlapdribos (2)

Kitą savaitę išliks rudeniški permainingi orai , tačiau, kaip LRT RADIJUI sako sinoptikas...

Vilniuje pasieniečių sraigtasparnis ieškos Neryje pradingusios moters (5)

Sekmadienį Vilniuje pasieniečių sraigtasparnis ieškos Neries upėje, kaip įtariama, prieš...

Ekspertas įvertino 4 žmonių su skirtingu gyvenimo būdu riziką: kam kyla didžiausias pavojus susirgti žarnyno vėžiu (13)

Reguliariai mėgaujatės mėsos kepsniu? Norite atsikratyti kelių papildomų kilogramų? Turite II...

Šokoladinis saldžiųjų bulvių pyragas: prireiks tik 5 ingredientų ir jokių miltų (5)

Aš norėčiau duoti jums po gabalėlį šio brownio ir pamatyti nuostabos kupinus veidus, kai...

Kai labai nori, bet neišgali: paskola automobiliui virsta kilpa ant kaklo (146)

Pripažinkime – kiekvienas nori vairuoti kuo geresnį automobilį ar gyventi kuo geresniame būste....

„Baltųjų pėdkelnių“ legenda: paslaptingų snaiperių iš Baltijos šalių bijojo visas Kaukazas (397)

1992-ųjų rudenį, prasidėjus karui Abchazijos regione, Kaukaze ėmė rastis vadinamosios...

Sodo bendrijos gyventojams neramios dienos: laukia iškeldinimas iš namų (178)

Sodų bendrija „Baltasis gandras“ jau daugybę metų kovoja už dar sovietmečiu gautus sklypus,...