Meras – tiesiogiai renkamas. Puiku. Bet vicemerų, administracijos vadovų skyrimas, strateginių sprendimų priėmimas – visa tai ir daug daugiau lieka valdančiosios daugumos valioje. Po pirmojo turo rinkimų favoritu laikomas Remigijus Šimašius. Tačiau politinė matematika palieka tiek variantų, kad Artūras Zuokas ir nesėkmės rinkimuose atveju gali likti faktiniu Vilniaus vadovu.
Magiškas skaičius – 26
Apie šį skaičių dabar galvoja turbūt kiekvienas į Vilniaus tarybą išrinktas politikas. Du kandidatai į mero postą – juo labiau. Tai skaičius, kuris užtikrina daugumą Vilniaus taryboje.
Kol kas padalinta 50 mandatų. Dar vieną gaus antrojo turo nugalėtojas. O valdančiosios koalicijos dėlionės gali būti įvairiausios.
Šiuo metu Vilniaus taryba atrodo taip:
Liberalų sąjūdis – 15 vietų
Lietuvos lenkų rinkimų akcija – 10
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – 8
Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) – 6
Lietuvos socialdemokratų partija – 4
Partija „Lietuvos sąrašas“ – 4
Partija „Tvarka ir teisingumas“ – 3
Dvi partijos pretenduoja į 51-ąją kėdę Vilniaus taryboje: R. Šimašiaus pergalės atveju, liberalų padaugės iki 16, o jeigu laimės A. Zuokas, jo partija turės 7 vietas Vilniaus taryboje.
Jau dabar aišku, kad dviejų partijų koalicija Vilniuje neįmanoma. Net R. Šimašiaus pergalės atveju liberalai su konservatoriais taryboje turės 24 kėdes – dviem mažiau, negu reikia.
Na, o A. Zuokui matematika nedėkinga – norėdamas palikti liberalus ir TS-LKD už borto, jis turėtų sutelkti kone visus: ir dabartinius koalicijos partnerius iš LSDP bei LLRA, ir dabar opozicijoje esančius „tvarkiečius“, ir Naglio Puteikio kompaniją iš „Lietuvos sąrašo“. Žinoma, galimi ir sudėtingesni politiniai žaidimai – į koaliciją pajungiant ne visas frakcijas, o pavienius tarybos narius. Tai Vilniuje daryta ne kartą – gali ir pasikartoti.
L. Bielinis: A. Zuoko padėtis – nepavydėtina
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis DELFI teigė, jog Liberalų sąjūdžio ir TS-LKD šansai formuoti daugumą kur kas geresni – net jeigu R. Šimašius pralaimės mero rinkimus.
„Kaip žinome, jie veda derybas su mažosiomis frakcijomis – su socdemais ir „Lietuvos sąrašu“. Akivaizdu – jie tokiu būdu nori surinkti reikiamą balsų skaičių ir užsitikrinti dominavimą. Jeigu jie sukurs tokią koaliciją – iš trijų arba keturių partijų – ir laimi A. Zuokas, tada kaip tik A. Zuokui būtų labai sudėtinga, nes valdantieji būtų kaip tik nusiteikę prieš jį“, - kalbėjo L. Bielinis.
Pasak jo, jeigu savo koaliciją klijuotų A. Zuokas, tam prireiktų ne tik gausesnės LLRA frakcijos, bet ir kone visų kitų tarybos narių, išskyrus konservatorius ir liberalus.
Pasak jo, „juoduoju arkliuku“ galintys tapti keturi „Lietuvos sąrašo“ delegatai mieliau jungtųsi prie liberalų koalicijos – kas dar apsunkina A. Zuoko galimybes. „Jie niekados neateis pas A. Zuoką. Nes jie nusiteikę priešingai – kovoti su A. Zuoku, kaip aš suprantu“, - svarstė L. Bielinis.
Žaidimai po kilimu? Kodėl gi ne
Paklaustas, ar galimas koalicijos formavimas „išmušant“ vieną ar kelis politikus iš priešininkų stovyklos, VDU profesorius tokios galimybės neatmetė, bet teigė nemanantis, kad tai pavyks.
„Kaip juos pajungti? Tai reiškia, nupirkti, šantažuoti ar pan.? Na, tai teorinės fantazijos. Šiai dienai mes matome, kad iš principo tai neįmanoma. Netgi nupirkus ar atvedus perbėgėlį į savo pusę – su tuo perbėgėliu irgi bus problemų“, - svarstė L. Bielinis.
Anot jo, labiau tikėtina, kad tokių perbėgėlių ieškos A. Zuokas. Tačiau dabartiniam sostinės merui koalicijos suformavimas esą kartu būtų ir krūvos bėdų susikūrimas.
„Koalicija, kurią teoriškai gali sutelkti A. Zuokas, jam bus pagrindinė problema. Ir spręsdamas klausimus, susijusius su šia problema, jis iš tikrųjų neišspręs jokių rimtų klausimų miestui“, - įsitikinęs L. Bielinis.
O jeigu – sąjunga tarp priešų?
Konservatoriai su liberalais dar gerokai prieš rinkimus atsiribojo nuo dviejų galimų koalicijos partnerių – LLRA ir A. Zuoko kompanijos.
Ar šios nuostatos po rinkimų gali pasikeisti? DELFI pašnekovo nuomone, paaiškėjus proporcijoms Vilniaus taryboje dešinieji gali braukti A. Zuoką ir iš teorinių partnerių sąrašo – mat tai tiesiog nepatogu.
„Variantas įmanomas. Bet ar konservatoriai ir liberalai to norės? Kaip žinome, liberalai pakankamai kategoriški A. Zuoko atžvilgiu – viena. Konservatoriai į jį žiūri labai neigiamai – antra. Ir trečia – o kam jiems derėtis su A. Zuoku, kai jie gali daug lengviau ir paprasčiau susiderėti su N. Puteikiu ir su socialdemokratais. Mažesnės frakcijos, mažiau įtakingos, reiškia – paklusnesnės“, - teigė L. Bielinis.
„Auksinis balsas“ vienoje ir kitoje koalicijoje
Lietuvos politiniame gyvenime ne kartą ir ne du būta atvejų, kai viena neskaitlinga politinė jėga diktuoja sąlygas kur kas didesniems partneriams – vien dėl to, kad ji yra būtina koalicijos išlikimui.
L. Bielinio nuomone, tokio „auksinio balso“ galimybė Vilniuje mažesnė, jei daugumą formuos liberalai ir TS-LKD. O jeigu į koaliciją bus pajungta ne viena, o dvi mažesnės frakcijos – tai dviem pagrindiniams partneriams leis dar lengviau kvėpuoti. Kaip sėkmingą tokio modelio pavyzdį politologas pateikia Seimo koaliciją, kurioje buvo LLRA, bet „auksinio balso“ neturėjo nei ši, nei kuri kita mažesnė frakcija.
„Kada su LLRA frakcija nesutarė – ji tiesiog buvo nušalinta“, - priminė L. Bielinis.
Vis dėlto DELFI pašnekovas mano, kad liberalams naudingesnė trijų partijų koalicija. „Tai – sprendimo priėmimo prasme – paprasčiau. Iš keturių frakcijų – naudinga kita prasme. Tai būtų didelė valdančioji dauguma, kuri nekeltų abejonių dėl sprendimų priėmimo. Ir yra visada šansas suvaldyti tas mažąsias frakcijas. Tuo labiau, kada yra dvi mažos frakcijos, nei viena iš jų negali pretenduoti į „auksinį balsą“, - aiškino VDU profesorius.
Na, o jeigu A. Zuokas klijuotų koaliciją be liberalų ir konservatorių, anot politologo, „auksinis balsas“ būtų netgi ne vienas.
„Ten „auksinis balsas“ būtų visiems. Be galo sunkus atvejis būtų. Manau, tai ir neatsitiks. A. Zuokui bus sudėtinga tai padaryti – net jeigu jis laimės mero rinkimus, jam neleis padaryti savo koalicijos“, - reziumavo L. Bielinis.
Antrasis mero rinkimų turas Vilniuje ir dar keliose dešimtyse savivaldybių vyks sekmadienį. Balsavimai nevyks tose savivaldybėse, kur meras paaiškėjo jau pirmajame ture. Rinkėjai prie balsadėžių neis ir Trakų savivaldybėje – čia rinkimų rezultatai anuliuoti dėl pažeidimų gausos. Trakų valdžią rinkėjai iš naujo rinks vasarą.