„Ką aš dar turiu nuveikti, kur dar ieškoti pagalbos, kad galėčiau netrukdomai bendrauti su savo sūnumi“, – laiške prezidentei Daliai Grybauskaitei klausia šiaulietis. Dėl trukdymo po skyrybų bendrauti su skyriumi gyvenančiu vaiku ir kitų problemų jis net 14 kartų kreipėsi į atsakingas institucijas, tačiau veltui.
© Shutterstock nuotr.

Kaip DELFI sakė vyras, su sūnaus mama jis bylinėjasi 3,5 metų, tačiau dauguma sprendimų jam sunkiai suvokiami.

„Reikėtų viešinti tokius teismų sprendimus, kad visuomenė žinotų jog Lietuvoje vaiko teisė į bendravimą su atskirai gyvenančiu tėvu neužtikrinama, jei to nenorės vaiko motina, ir kad neverta teismuose gaišti laiką, išleisti krūvas pinigų. Tai labai liūdna“, – rašo tėvas, kurio vardo ir pavardės negalime minėti paisydami vaiko privatumo.

Pirmą kartą į DELFI dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu sūnumi vyras kreipėsi prieš metus. Nuo to laiko situacija, jo žodžiais, tik blogėjo.

„Peršasi išvada, kad vaiko motina, padedant policijai, prokuratūrai, Vaiko teisių apsaugos įstaigai, teismams, antstoliams, atėmė iš vaiko tėvą kurį jis mylėjo ir su kuriuo jis puikiausiai bendravo iki 2015 04 10“, – teigia jis.

Pasak šiauliečio, Lietuva, dar 1995 m. ratifikavusi vaiko teisių konvenciją, privalo apsaugoti vaiką nuo bet kokio smurto ir užtikrinti vaiko teisę į bendravimą su abiem tėvais, jaučiant abiejų meilę. „Mano išvada – tai visiškas visų teisinių institucijų abejingumas, vykdant tik veiklos imitaciją ir nieko neveikimas dėl mažamečio vaiko teisės į bendravimą su atskirai gyvenančiu tėvu, dėl vaiko, kuris patiria savo motinos psichologinį - emocinį smurtą“, – laiške prezidentei teigia tėvas.

Net nesvajoja apie atostogas kartu

Per 2014 metus iš 124 dienų, numatytų jo bendravimui su sūnumi, mama, tėvo teigimu, vaiką išleido tik 21 dieną, 2015metais – 14 dienų , 2016- 2017metais – nei dienos, „apie atostogas kartu su sūnumi, net pasvajoti neteko“.

„Kaltų nėra, Teismo manymu kaltas aš, nes elgiuosi savanaudiškai, neatsižvelgdamas į vaiko interesus (...),tik čia ne aš, o savanaudiškai elgiasi Teisėjų kolegija ir žemesnės instancijos teismai, kurie nuo 2013-ųjų neišsprendžia bylos, kad vaikas galėtų netrukdomai matytis su tėvu. Aš, deja, čia neįžvelgiu savo savanaudiškumo. (...) Kad nebūčiau savanaudiškas, tikriausiai, turėjau pamiršti savo sūnų? Peršasi išvada, kad Teismai suinteresuoti nespręsti bylų iš esmės, nes kuo ilgiau vyks procesas tuo geriau, visi turės darbo“, – laiške prezidentei rašo vyras.

Teisėjų kolegijos nuomone, abi šalys yra priešiškai nusiteikusios, nelinkusios bendradarbiauti ar abipusių nuolaidų būdu spręsti susidariusią konfliktinę situaciją, atsižvelgdamos visų pirma į vaiko interesus.

„Negi gerb. Teisėjų kolegija, tikrai įsitikinusi, kad aš nuo 2013 08 06 į teismą kreipiausi savo malonumui iš neturėjimo ką veikti? – stebėjosi šiaulietis. – Man jau tada buvo aišku, kad sūnaus mama naudos visas priemones ir dės maksimalias pastangas, kad tik sūnus nematytų tėvo. Negi teismas mano, kad čia dar galimas bendradarbiavimas, nesuprantu kokias nuolaidas aš turėjau taikyti sūnaus motinai – nesikreipti į teismą, antstolius ar susitaikyti su tuo, kad nematyčiau savo sūnaus?“

Apkaltino smurtu prieš vaiką

Vyrą piktina teismų siūlymai tėvams spręsti savo asmenines emocines problemas: „Su sūnaus mama neturiu jokių asmeninių emocinių problemų, jeigu teismas žino, kad jų turi sūnaus mama, tai teismas galėtų jai ir padėti išspręsti, aš tik noriu matyti sūnų, kaip yra sutarta ir patvirtinta Teismo bendravimo tvarkoje 2014 04 22“.

Pasak DELFI pašnekovo, jam paskirto bendravimo su sūnumi metu vaikas nuolat sirgdavo, o atvykus į jo gyvenamą vietą nieko nebūdavo namuose. „Vaiką matydavau labai retai ir tai tęsėsi iki 2015 04 06, kai mane sūnaus mama melagingai apkaltino smurtu prieš vaiką. Ir ankščiau, o ypatingai po 2015 04 06 , vaikui pradėjo pasireikšti suformuoti akivaizdūs tėvo atstūmimui būdingi požymiai“, – užfiksavęs jis.

Kita vertus, kaip Teisėjų kolegijai akcentavo šiaulietis, artimas ir šiltas jo bendravimas su sūnumi vyksta net pusę metų vaikui nemačius tėvo ir po vadinamo smurto prieš jį.

Smurtu anksčiau jį yra apkaltinus ir vaiko mama. Kol vyko ikiteisminis tyrimas, jis buvo įpareigotas gyventi skyriumi, tačiau nepakakus įrodymų byla nutraukta. Šiaulietis kategoriškai neigė kada nors smurtavęs prieš sūnų ir jo motiną, tokius pareiškimus vadindamas buvusios sugyventinės manipuliacijomis.

Paskutiniojo teismo sprendimu, tėvas ir sūnus du mėnesius bendraus dalyvaujant psichologui, du kartus per savaitę po 1val. „Ačiū teismui bent už tokį sprendimą, tik labai gaila, jis nesprendžia problemos iš esmės, nešalina esamos situacijos priežasčių, o tik bando bejėgiškai šalinti įsisenėjusios problemos pasekmes. Tos pasekmės bus be pabaigos, kol Teismas ir toliau sudarys galimybę motinai piktnaudžiauti savo valdžia“, – įsitikinęs tėvas.

Užvertė skundais

Nuo 2013 metų rugsėjo savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui jis pateikė 14 skundų dėl sūnaus nepriežiūros, žiauraus elgesio, trukdymo bendrauti su tėvu, pranešė apie nesirūpinimą vaiko gydymu, lavinimu, vaiko vežimu ir laikymu jam nesaugioje aplinkoje, nuteikinėjimu prieš tėvą, bendravimo tvarkos pažeidinėjimus.

Sūnumi jis teigia rūpinęsis nuo pat jo gimimo iki 2013 m. rugpjūčio, kai vaiko mama melagingai apkaltino smurtu prieš ją ir pora nustojo vesti bendrą ūkį.

Paklaustas, ar prisideda prie sūnaus išlaikymo, šiaulietis sakė, kad moka 150 eurų per mėnesį – teismas priteisė daugiau, nei pernai, nors jo pajamos nepadidėjo.

Mama papasakojo priešingą istorijos versiją

DELFI susisiekė su berniuko mama ir išgirdo priešingą istorijos versiją. „Vietoje to, kad lankytų vaiką ir su juo bendrautų, jis visur laksto su skundais. Tai mane stebina“, – sakė berniuko mama, kelis kartus pakartodama, kad netrukdė, netrukdo ir netrukdys tėvui bendrauti su sūnumi, kaip nustatyta.

Šiaulietė mano, kad 8 metų vaikas pakankamai didelis pasidaryti asmenines išvadas: „Rugsėjo pirmąją pasidarė. Sūnus norėjo, kad visi trys šia ypatinga proga įsiamžintume bendroje nuotraukoje. Aš nesiveržiau fotografuotis, nujaučiau, kuo gali baigtis. Bet vaikas paėmęs už rankos prašė, o tėtis atsisukęs į mane iškošė: „Eik tu šikt, išgama”. Sūnus paliko mus abu ir nubėgo verkdamas”, – pati apsiverkė moteris.

Mamą tenkina teismo sprendimas sūnaus ir jo tėčio susitikimus organizuoti stebint psichologui. „Ko tik tas vaikas neatlaikė: ir teismo ekspertizes, ir psichologus. Išvadoje psichologas parašė, kad berniuko emocinė būklė stabili, tai tėtis kaip mokėjo taip teismo salėje jį išdergė, leptelėdamas, kad vaikas žemo intelekto, nors jis ir matematikos konkursuose dalyvauja, ir muzikuoja, pernai, šiemet buvo laureatas, nort tik antroje klasėje“, – sūnumi pasidžiaugė DELFI pašnekovė.

Moteris stebėjosi, kad sūnaus tėvas vaiko ligas mini kaip kliūtį jiems susitikti: „Pirmus dvejus metus aš jį pati maitinau, tad visai nesirgo, tiesa, darželyje pradėjo, bet sutvirtėjo imunitetas ir mokykloje jis nėra iš tų daug sergančių. Prieš Naujus metus buvo sunegalavęs, vakare sukilo temperatūra, prasidėjo kosulys. Paprašiau tėčio, kad nuvežtų pas gydytojus, bet jis nereagavo“, - kalbėjo šiaulietė. Vaiko ligos jai neatrodo kliūtis bendrauti: „Juk galima vaiką nuvežti pas gydytojus, į procedūras, bet kad tokio noro jis nepareiškia”.

„Keliais pas mane paršliauši, bet atleidimo tau nebus”

Smurtas artimoje aplinkoje, moters teigimu, tikrai ne jos pramanas, dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu vaiko tėvas buvo įpareigotas gyventi atskirai.

„Tačiau net ir tada tėvas galėjo bendrauti su sūnumi, nes nebuvo įpareigotas nesiartinti prie jo. Mūsų berniukas tuomet lankė darželį, tačiau tėtis per tuos kelis mėnesius nebuvo pasirodęs. Labai lengva rėkti ir nieko nedaryti. Niekas jo nenuvarytų nuo durų, jei atvažiuotų pas vaiką, tačiau taip nevyksta. Skirto susitikimo metu jis rašo man SMS, kad stovi gatvėje ir klausia, kodėl neišleidžiu vaiko, nors toje gatvėje jo net nėra. Kartą kaimynė pasakė, kad visiškai kitur matė jo mašiną. Tada lekiam į kitą gatvę. Bet ar aš pusę Šiaulių turiu aplakstyti, kad atiduočiau vaiką, o jis sėdi mašinoje įnikęs į nemalonias žinutes, kurias man nuolat rašo? O kiek kartų į paskirtus susitikimus neatvažiavo! Advokatė siūlė kviestis antstolį ir tai fiksuoti, bet aš ir be to turiu kur pinigus dėti – už kiekvieną antstolio iškvietimą, ypač po darbo valandų, tenka nemažai sumokėti. Savaitgaliais, šventinėmis dienomis dar brangiau. Aš tiek neuždirbu. Be to, koks pavyzdys vaikui – mes tėtės ieškosime su antstoliais, o jis su antstoliais mūsų? Vietoje to, kad stiprintų savo ryšį su vaiku, kaip patarė ekspertai, sūnaus tėtis pasiiminėjo jį su antstoliais, o mane užvertė teismais, norėdamas įrodyti, kad aš to vaiko neišleidžiu. Patogu popieriukus siuntinėti, bet kad įdėtų į ryšį savo širdies, tuo jis neužsiima”, – kalbėjo mama.

Paklausta, ar negalėjo su vaiko tėvu susitarti draugiškai, šiaulietė pacitavo po skyrybų iš sūnaus tėvo išgirstus žodžius: „Keliais pas mane paršliauši, bet atleidimo tau nebus”.

Baisu pagalvoti, kiek pinigų ištaškė teismams

Moters nuomone, protingi žmonės išsiskiria taikia, o kvailiai susitinka teisme: „Aš, tikriausiai, tai antrai rūšiai priklausau, nors su dukters iš pirmos santuokos tėvu išsiskyrėme taikiai. Neteko eiti į teismus, ar kažko jo prašinėti. Dukra, kuri dabar jau studentė, mums buvo prioritetas. Nuostabu, kai pavyksta susikalbėt, ir nervų, ir lėšų susitaupo. Kiek mes dabar ištaškėme bylinėdamiesi vienas su kitu baisu net pagalvoti, o kai bandau kalbėti, kad gal per pusę sūnui nuperkam pianiną, tėtis į tai: „Lėktuvo nereikia?“

Pasak moters, tėčiui nepatinka, kad jo sūnus muzikuoja, nes vyrai turi sportuoti. „Tačiau vyrų būna visokių – ir kirpėjų, ir kosmetologų, ir virėjų, nereikia visų ant vieno kurpalio mauti. Mūsų požiūris į vaiko auklėjimą labai skiriasi. Aš bizūnu vaiko neauklėju, man tai nepriimtina. Suteikiu vaikui laisvės, bet tuo pačiu mokau pareigų. Žaviuosi Austėjos Landsbergienės pedagogika ir ją bandau taikyti”, – sakė mama.

Kaip pabrėžė moteris, ji ne kartą kvietė sūnaus tėvą vaiko reikalus aptarti ne teisme, o draugiškai, tačiau veltui: „Tu pamatysi, kas tavęs laukia”, – kartoja jis. Tikriausiai nė vienai moteriai tai nebūtų malonu”.

Baisioje istorijoje įžvelgia vieną gerumą

Šioje baisioje istorijoje šiaulietė įžvelgia vieną neabejotiną gerumą. „Turime nuostabų sūnų. Reikia įvertinti tai, kas liko – abiems vienodai. Nes sūnus vertas tiek mamos, tiek tėčio. Niekada neturėjau siekio, kaip jis, apriboti motinos teises, pakeisti vaiko gyvenamąją vietą. Niekada nesiekiau iš sūnaus atimti tėtį“, – tikino ji.

Kad ir kaip būtų, šiaulietė neturi vilties, kad sūnaus tėčio skundai baigsis: „Atsisveikindama su advokate padėkoju jai už darbą, o ji pajuokauja, kad greitai vėl susitiksim. Teismo salėje jo paklausė – kas bus jei ims ir pralaimės. Atsakė, kad čia ne paskutinis teismas, Lietuvoje teismų yra“.

D. Beliūnienė: tai kelia nerimą

Šeimos ir asmens saviugdos centre „Bendrakeleiviai“ krizines skyrybų grupes vedančiai Daivai Beliūnienei akivaizdu, jog ir mama, ir tėtis nori rūpintis vaiku, abiems jis rūpi, tik požiūriai į tai išsiskiria. „Galbūt motina baiminasi ir netinkamo tėvo elgesio ar net galimo smurto, apie kurį ji kalba? Ir tai trukdo jai patikėti vaiką tokiam žmogui“, – atkreipė dėmesį ji.

Iš tėčio retorikos galima suprasti, kad jis turi nesuvestų sąskaitų su vaiko motina, pyksta, yra kitokių pažiūrų žmogus, nei mama.

„Bet jis vis dėlto yra vaiko tėtis ir turi teisę bei norą juo rūpintis. Apie tai ir pats kalba. Būna ir pilnoje šeimoje, kad tėvai labai skirtingi, nesutaria vaiko auklėjimo klausimais. Tačiau šiuo atveju nerimą kelia akivaizdus tėvų nesutarimas, iš vyro kalbos sklindantis agresyvus nusiteikimas vaiko mamos atžvilgiu, jos žeminimas, kerštavimas jai, – kalbėjo D. Beliūnienė. – Mama, gyvendama su vaiku ir pasinaudodama ta privilegija, reguliuoja situaciją taip, kaip mano reikalinga. Tačiau baisiausia, kad vaikas šioje situacijoje yra jų tarpusavio kovų įkaitas, nors kalbama apie meilę ir rūpestį juo“.

Galbūt teismo sprendimas tėvui su sūnumi bendrauti dalyvaujant psichologui padės ne tik jų tarpusavio ryšiui, bet ir vaiko motinai leis jaustis kažkiek saugiau išleidžiant vaiką į pasimatymą su tėčiu, ugdys pasitikėjimą juo, padės jaustis ramiau patikint vaiką tėvui. O pinigus, kurie skiriami begaliniams teismams, mylintis ir apie vaiką galvojantis tėvas tikrai galėtų skirti sūnaus poreikiams.

D. Beliūnienė vaiko tėvams siūlytų apsilankyti pas psichologą ar kitą santykių specialistą ir pasikonsultuoti, kaip spręsti savo asmenines problemas, kad tarpusavio nesutarimai netrukdytų išmintingai mylėti, būti atsakingais ir rūpintis vaiku, padėti jam patirti abiejų tėvų dėmesį ir rūpinimąsi juo

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Nežinantiems valdiškos tvarkos gresia didžiuliai įsiskolinimai (56)

Pagal galiojančius įstatymus, mokantiems „Sodros“ įmokas priklauso nustatytos išmokos. Jų...

Gyvenimą iš esmės pakeitė vos viena žinutė (14)

Lygiai prieš metus kauniečio Justino Grigaičio širdį draskė prieštaringi jausmai – vaikinas...

Rusija – nauja geriausia Lotynų Amerikos šalių draugė? (24)

Venesuela – ne vienintelė regiono šalis, kurioje Vladimiro Putino Rusija nori išplėsti savo...

Orai: maloniomis permainomis džiaugsimės ne vieną dieną (7)

Pagaliau apie orus galima pasakyti vien geras žinias. Na, beveik. Artimiausiomis dienomis įkyrus...

Šiaurės Korėja pagrasino išbandyti vandenilinę bombą virš Ramiojo vandenyno

Šiaurės Korėjos diplomatijos vadovas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis gali išbandyti...

„Real“ treneris sukasi iš padėties: prieš pirmas rungtynes „atkabino“ J. Mačiulį (24)

Po nesėkmingo Europos krepšinio čempionato ne itin maloniai Jonui Mačiuliui prasideda ir sezonas...

Daržovė, kuri labai naudinga norintiems mesti rūkyti

Moksliniai tyrimai patvirtino, kad baklažanai turi gydomųjų savybių. Tai – nekaloringa...

„Mėlynojo banginio“ žaidimas trylikametės gyvenimą pavertė pragaru: už grotų – kėdainiškis (164)

Mirtį sėjantį žaidimą „ Mėlynasis banginis “ žaidusios Kėdainiuose gyvenančios...

Pastebėjo išsiskiriantį Z kartos elgesį su socialiniais tinklais (2)

Nors Lietuvoje populiariausiu socialiniu tinklu išlieka „Facebook“ , kai kurios visuomenės...

Iš Skandinavijos – neslopstantys NT burbulo signalai Iš konferencijos „Lūžio taškas 2017“ (114)

Kaistanti nekilnojamojo turto ( NT ) situacija ir nuolatinės kalbos apie besiformuojantį NT burbulą...