Maža to – maistas jį atvežusių moterų akivaizdoje būdavo atvirai paniekinamai mėtomas ant grindų, išpilamas į klozetus ar tiesiog grįždavo nepaliestomis porcijomis atgal.

Apie tokį neteisėtų migrantų elgesį Delfi prabilo Lazdijų rajono savivaldybėje veikianti Naujosios Kirsnos kaimo bendruomenė, kuri dvi savaites pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos pateiktas maisto produktų ir jų gaminių tiekimo rekomendacijas tiekė maitinimą neteisėtiems migrantams, šiuo metu apgyvendintiems Kapčiamiesčio miestelyje, buvusiuose vaikų globos namuose „Židinys“.

Virėja bendruomenės įkurtoje valgyklėlėje dirbanti Žydra Šimeliauskienė teigė buvusi šokiruota tokio elgesio.

„Lazdijų rajono savivaldybės skelbtoje maitinimo paslaugų teikimo apklausoje buvome tie, kurie pasiūlėme mažiausią kainą, – 14 eurų asmeniui parai. Neslėpsiu, savivaldybės administracija ir vadovai mūsų bendruomenės, kuri vienintelė iš ne pelno siekiančių asociacijų turi teisę tiekti tokią paslaugą rajone, tiesiog prašyte prašė dalyvauti konkurse, nes niekas tiekti maitinimo paslaugos rajone tiesiog nesutiko arba siūlė daug didesnę kainą, o maitinimą organizuoti reikėjo ypatingos skubos tvarka“, – sakė Ž. Šimeliauskienė.

Valgyklos patalpas kaimo bendruomenė įsirengė vykdydama socialinį projektą, finansuotą Lazdijų rajono savivaldybės bendruomenės ir struktūrinių fondų lėšomis.

Pasak bendruomenės virėjos, rekomendacijas dėl valgiaraščio meniu ir produktų parinkimo jiems davė VSAT atstovai.

„Griežtai buvo įspėta – jokios kiaulienos, jokių gyvūninės kilmės riebalų, taip pat – užtikrinti visavertės maistinės vertės patiekalų tiekimą, kaip numatyto galiojantys maisto tiekimo standartai“, – sakė Ž. Šimeliauskienė.

Jautienos troškinys su daržovėmis, jūrų lydekos išpjovos kepsnys su ryžių koše, pertrinta daržovių sriuba, omletas, makaronų ir daržovių troškinys, duona, pyragas, arbata, pienas, varškė, jogurtai, saldūs sūreliai, vaisiai, miltiniai kepiniai su augalinės kilmės riebalais – čia ne kavinės meniu ir ne dienos maisto davinys vasaros vaikų stovykloje.

Tokiu maistu kaimo bendruomenė pirmąsias dienas bandė maitinti nekviestus atvykėlius.

„Paslaugos kaina gal ir atrodo aukšta, dabar visi kalba, kad pamaitintų už 5 eurus. Tai galėjo imti ir maitinti! Mes įvertinome, kad yra vaikų, sergančių, moterų, kad žmonės suaugę, yra normos, kiek žmogus bent minimaliai su maistu privalo gauti riebalų, baltymų, angliavandenių. Ypač atsižvelgiant į tai, kad ne visus produktus buvo galima naudoti, reikėjo pasukti galvą, kokius iš tų galimų pagaminti patiekalus. Mums atrodė svarbu, kaip tą maistą patieksime, – transportuoti keturis kartus per parą po 60 kilometrų, tas kainuoja, vienkartiniai indai, transportavimo termosai, produktai, darbas, mokesčiai“, – vardijo, kodėl tokia kaina, moteris.

Anot jos, kai pirmą kartą parsivežė grąžintus termosus ir rado juose geltono skysčio, galvojo, kad gal termosą nelegalai naudojo kaip indą kam nors plauti.

Bet kai kitą kartą rado termose išmatų krūvą, suprato, kad tai – maitinamųjų atsakas į jiems siūlomą maistą. Apie tai buvo informuota ir Lazdijų rajono savivaldybės administracija.

„Vieni jų – irakiečių šeimos: malonūs, padėkoja, suvalgo, ką nuvežame, bet mūsų maisto kultūra jiems svetima. Jų pageidavimas buvo ryžiai, makaronai, pienas. Kiti, jauni vyrai, reikalavo čipsų ir rūkytų vištienos sparnelių, o geriausia – kokakolos ir mėsainių. „Hamburger“ – rėkė mums, kai atvežėm pačių gamintų koldūnų su vištiena. Bandėme gaminti, bet ir tuos demonstratyviai paliko suplėšytus grąžintinoje taroje“, – sakė Ž. Šimeliauskienė.

Moteris pasakojo, kad kasdien lankydamasi nelegalų sulaikymo vietoje pastebėjo ir besiformuojančią subkultūrą. Ypač, pasak pašnekovės, išsiskyrė grupelė jaunų vyrų, greičiausiai iš Afrikos.

„Toks įspūdis, kad jie ten savo vidinę tvarką įsivedę, moterys – tuščia vieta, reguliuoja, kam valgyti, ką valgyti, ir matyti, kad ten tokios lyg grupelės jau formuojasi, kas lyderiaus, o kas bus tik paklusnūs patarnautojai. Buvo čia gal penki ar šeši tokie jauni vyrai, tai bet jau antra para nematau. Manau, tie, kurie pabėgo iš čia. Jie iš karto išsiskyrė savo panieka ir mums, ir su jais esantiems kitiems nelegalams“, – teigė moteris.

Kaimo bendruomenės atstovė sako nežinanti, kas maitins nelegalus toliau, – penktadienį baigiasi jų sutartis su savivaldybe.

„Tiesą sakant, ačiū už patirtį, kaip sakoma. Niekada būčiau nepatikėjusi, jei ne savo akimis pamatyti vaizdai. Nežinau, kaip tai vertinti. Iš vienos pusės jų gaila – bėga iš namų nuo nelaimių, nuo karo, bet kai tu jiems maistą veži, apgyvendini, bendruomenės moterys ir žaislų, ir vaikų rūbų surinko, nuvežiau, o jie tau, atsiprašant, lyg į dūšią būtų pridergę“, – teigė Ž. Šimeliauskienė ir sakė, kad nesistebi, jog visuomenėje susiformavusi itin negatyvi nuomonė apie neteisėtus migrantus, o to priežastis – neretai ir pačių nelegalų elgesys su juos priglobusiais žmonėmis.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1801)