aA
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), atliekantis 2008-2009 metų ekonominės krizės priežasčių tyrimą, iki spalio 31 dienos Seimui turi pateikti tyrimo rekomendacijas. Šių rekomendacijų projekte, kurio kopiją gavo ir DELFI, yra siūloma prezidentui Gitanui Nausėdai atleisti Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską.
Vitas Vasiliauskas
© DELFI / Karolina Pansevič

Taip pat siūloma papildyti Konstituciją nauju straipsniu, sukurti vieną visoje šalyje veikiančią centrinę kredito uniją ir net pradėti naują parlamentinį tyrimą.

Siūlo atleisti V. Vasiliauską

Griežčiausias tyrimą atlikusio komiteto rekomendacijų punktas yra apie Lietuvos banko vadovybės galimybę tęsti darbą. Tekste teigiama, kad įvertinus krizės aplinkybes, ginant visuomenės interesą, atsakomybė tenka būtent Lietuvos bankui. Komitetas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos banko vadovybė su tyrimą atlikusiu komitetu nebendradarbiavo, ar netgi informaciją slėpė.

„Taip pat kai kurių Lietuvos banko vadovų vykdytas darbuotojų nuteikimas prieš parlamentinį tyrimą skatina vienareikšmiškai paraginti Lietuvos banko vadovybę imtis aktyviai ginti visuomenės interesą ir atsakingai naudotis nepriklausomos institucijos statusu bei suteiktais mandatais“, – rašoma tekste.

Taip pat siekiama atkreipti naujai išrinktojo Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos dėmesį į Lietuvos banko vadovybės veiksmus parlamentinio tyrimo metu ir pasiūlyti atstatydinti iš pareigų vieną iš šio valdybos narių ir teikti Seimui atstatydinti iš pareigų Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską.

Aiškėja „antras dugnas“

Tyrimą atlikusio Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) narys, konservatorius Mykolas Majauskas pastebėjo, kad itin griežtos rekomendacijos Lietuvos banko atžvilgiu, gali būti paprasčiausias bandymas susidoroti su politiniais oponentais, ar suvesti sąskaitas.

Trečiadienį uždarame komiteto posėdyje liudijo buvęs ilgametis Lietuvos banko ekonomistas Tomas Ramanauskas.

Jis pareigas banke paliko po to, kai buvęs šio komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas buvo išrinktas į Europos Parlamentą (EP).

M. Majauskas DELFI pasakojo, kad klausant T. Ramanausko liudijimo, kai kurie jo prezentacijos sakiniai jam pasirodė girdėti.

„Posėdžio metu klausiau pono Tomo Ramanausko, ar tik ne jis rašė Seimo komisijos išvadas, nes didelė dalis jo prezentacijos skaidrių yra atspindėtos išvadų tekste. Į klausimą ponas Tomas pasirinko neatsakyti“, – kalbėjo politikas.

Patikrinus tyrimą atlikusio komiteto parengtų rekomendacijų dokumento metaduomenis, paaiškėja, kad jų autoriaus vardas yra „Tomas“.

„Lyg sutapimas vėliau pasirodė, kad Seimo komisijos išvadų dokumento autorius nurodomas „Tomas“. Absurdiškai atrodo, kai Lietuvos banko darbuotojas dalyvauja Seimo komisijoje kaip liudytojas ir vėliau jau teisėjo vaidmenyje pats rašo Parlamentinės tyrimo komisijos išvadas. Dar keisčiau viskas atrodo, kai tas pats darbuotojas, reikalavęs ir negavęs kompensacijos, paliko Lietuvos banką ir dabar išvadose siūlo imtis priemonių atleisti centrinio banko vadovą“, – pasakojo M. Majauskas.

Jo teigimu, tai tik dar kartą parodo, kad visas tyrimas buvo šališkas ir subjektyvus nuo pat pradžių.

„Europos parlamento ir Prezidento rinkimų metu buvo naudojamas kaip įrankis susidoroti su politiniais oponentais. Dabar – asmeninių sąskaitų suvedinėjimui“, – teigė jis.

Visos rekomendacijos

Rekomendacija pradedama siūlymu dėl dviejų esminių pakeitimų, kurie turėtų apsaugoti nuo finansiškai neatsakingų sprendimų ir finansinio populizmo.

Pirmuoju siūloma inicijuoti Konstitucijos papildymą nauju straipsniu, juo Konstitucinis teismas, remiantis „gerąją kitų šalių praktika“, galėtų vertinti įstatymus ir ar jų priėmimas dera su viešųjų finansų tvarumo principais. Antruoju aptariami parlamentarų registruoti pasiūlymai didinti viešųjų finansų asignavimus, bet nepasiūlant jų šaltinių. Todėl prieš registruojant parlamentarai turėtų pasiūlymus įvertinimui pateikti Biudžeto ir finansų arba Audito komiteto biuro patarėjams.

Rekomendacijose rašoma, kad Lietuvos institucijos pasirengimas iššūkiams nebuvo pakankamas. Todėl siūloma stiprinti institucinį potencialą, telkti reikiamas kompetencijas ir atlikti analizę, siekiant visapusiškai suprasti krizės veiksnius.

Stasys Jakeliūnas
Stasys Jakeliūnas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Dokumente taip pat siūlomas susitarimas „dėl adekvataus krizės kaštų pasidalijimo ateityje“. Juo siūloma siekti instituciniu ir politiniu lygmeniu bendro sutarimo, kad ateityje visi sprendimai būtų daromi „solidariai ir adekvačiai paskirstant ekonominius ir finansinius krizės kaštus susijusioms sritims“.

Rekomenduojama nagrinėti galimybę gerokai griežtinti maksimaliai leistiną rinkos koncentracijos lygį bei kitais būdais mažinti šalies finansų sistemos priklausomybę nuo „labai riboto skaičiaus patronuojančių bankų, ypač jei jie yra iš vienos šalies ar jų buveinės šalių institucijų sprendimų“.

Taip pat siūloma griežčiau reguliuoti bankų grynąjį skolinimasį iš užsienio. Galimai net nustatant maksimalią maksimalią leistiną išorinio finansavimo ribą, teikiant pirmenybę ilgesnės trukmės finansavimui, nustatant finansavimo atitraukimo sąlygas bei užtikrinant, kad būtų skolinama naudojant skaidrią kainodarą ir neiškraipant konkurencinių sąlygų šalies kredito rinkoje.

Tyrimą atlikęs komitetas ragina finansų rinkoje skatinti „atsakingą ir pamatuotą“ konkurenciją, standartizuoti ir hipotekinių būsto paskolų sutarčių sąlygas, didinti duomenų apie finansų sistemą prieinamumą.

Pastarojo punkto prašoma iš Lietuvos banko, nes šiuo metu išsamias analizes gali atlikti tik Lietuvos banko ekonomistai, kitų galimybės, anot tyrimą atlikusio komiteto, yra labai menkos.

Parlamentarai dėmesį atkreipia ir į spekuliacijas būsto rinkoje. Jų teigimu, reikėtų didinti skaidrumą apie sandorius būsto ir nuomos rinkoje, taip pat papildomu reguliavimu pažaboti ydingas praktikas, kai perkamas nepastatytas ar net nepradėtas statyti būstas.

Rekomendacijoje prašoma įvertinti nuostolių dėl ilgesnės trukmės „Vilibor“ normų užkėlimo, išsiaiškinti, kiek tokių atvejų buvo, nustatyti už tai atsakingus asmenis, „kompensuoti kitų rinkos dalyvių, ypač būsto paskolų gavėjų, ėmusių paskolas kintamosiomis palūkanomis litais, patirtus nuostolius ir taikyti kitas įstatymuose numatytas poveikio priemones“.

Lietuvos bankui rekomenduojama griežčiau reglamentuoti būsto paskolų teikimą kintamomis palūkanomis.

Komiteto nariai rekomenduoja finansinių paslaugų ir jų vartotojų teisių priežiūra ir apsaugą perduoti kitai institucijai, arba „griežčiau atskirti finansų rinkos dalyvių ir paslaugų priežiūrą“ Lietuvos banko viduje.

Neskelbtos tyrimo išvados: Lietuvos bankas nesuvaldė krizės, Vasiliauskas turi atsistatydinti
© DELFI / Kiril Čachovskij

Sprendžiamas rekomendacijoje ir kredito unijų sistemos stiprinimas. Siūloma priimti atitinkamo įstatymo pakeitimą, kad šalyje galėtų veikti viena centrinė kredito unija.

Taip pat rekomenduojama pritarti likviduoti UAB „Būsto paskolų draudimas“, nutraukti likusias galiojančias draudimo sutartis tiek su gyventojais, tiek su bankais.

Seimo nariai siūlo ir naują tyrimą – dėl „Ūkio banko“ perdavimo „Šiaulių bankui“ aplinkybių.

DELFI primena, kad Seimo BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama išsiaiškinti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika.

Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(71 žmogus įvertino)
3.9437

Top naujienos

Nuo šalčio ir drėgmės išgelbėta močiutė iš Pasvalio vėl grąžinta prižiūrėtojai

Šaltyje, drėgmėje, be maisto ir elektros paliktą močiutę Pasvalio rajone radę socialiniai...

Prieš automobilių mokesčiui keliaujant į Seimą – staigmena: pasikeitė sumos, kiek teks mokėti

Aplinkos ministerijos (AM) parengtas automobilių taršos mokesčio projektas teikiamas Seimui,...

Alytaus košmaras: gaisro metu po miestą vaikščiojo vaikai, meras pratrūko feisbuke (129)

Alytuje ir Alytaus rajone apsilankęs parlamentaras iš opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos...

Pranckiečio drama tęsiasi: rytdienos darbotvarkė jau pasirašyta (198)

Seimas antradienį imsis ne tik kitų metų biudžeto projekto, bet ir spręs Seimo pirmininko Viktoro...

Lietuvis sukūrė stulbinantį filmuką apie Vilnių: išvydę jį apie sostinę kalbės visi (44)

Prieš metus nuoširdų ir įtraukiantį vaizdo klipą apie Lietuvą „Youtube“ kanale paskelbęs...

Šeima negalėjo patikėti reginiu: namo rūsys buvo užtvindytas krauju (8)

Besirengdamas parduoti namą, šeima Ajovoje susidūrė su netikėta kliūtimi. Tai buvo ne...

Žemaitijoje atrado vietas, kur auga įspūdingo dydžio baravykai

Užpraėjęs savaitgalis grybautojus džiugino įspūdingais laimikiais. Švėkšnos miškuose...

Gaisro gesinimo realybė Alytuje: skambinome per visą Lietuvą, maldavome verslininkų papildyta 13:20 val. (327)

Šeštą parą Alytuje kovojama su gaisru padangų perdirbimo įmonėje. Mieste yra paskelbta...

10 svarbiausių dalykų apie atlygį: kas moka didžiausius ir mažiausius atlyginimus? (2)

2019 m. liepos 27 d. įsigaliojo teisės aktas, pagal kurį darbo skelbimuose darbdavys privalo...

Estijos trečios pakopos pensijų fondų pajamingumas pernai buvo beveik -10 proc. (4)

Trečios pakopos pensijų fondų realus pajamingumas buvo blogas visoje Europoje, o didžiausia...