Interviu buvusi teisėja ir politikė pasirodė susigrąžinusi savo ankstesnį įvaizdį - nusikirpusi ilgus plaukus. Moteris dėstė, kad jai kol kas pritaikyta kardomoji priemonė netrukdo, nes nori laiką leisti su tėvais, o paskui ketina prašyti ją pakeisti, ir žada ieškoti darbo. Į klausimą apie grįžimą į politiką, ji atsakė aptakiai, kad žino, kad yra svarstoma po dešimties metų leisti kandidatuoti per apkaltą nušalintiems politikams.

Garliavos istoriją ji vadino mergaitės gynimu, ir sakė, kad nepaisant visko dar kartą darytų tą patį.

„Baisu, kas atsitiko, bet aš vis tiek daryčiau tą patį. Aš vis tiek ją būčiau gynusi. Manęs niekas neįtikins, kad ji nebuvo prievartauta“, – kalbėjo N. Venckienė.

Su Deimante, pasak jos, jos tėvams niekada per šį laikotarpį nebuvo leista susitikti, ir jos mama su ja kalbėjosi „Skype“ tik vieną kartą 2014 metais. N. Venckienė kaltinimus neigia, ji sakė JAV nesislapsčiusi, ir teigia, kad Generalinė prokuratūra kreipėsi į JAV dėl 39 nusikalstamų veikų, bet dėl 35 ji nebuvo išduota Lietuvai.

Liko keturi įtarimai

DELFI primena, kad N. Venckienė JAV slapstėsi nuo 2013-ųjų, į Lietuvą ji pargabenta lapkričio 6-ąją.

JAV po ekstradicijos N. Venckienei paliko keturis įtarimus iš pareikštų trylikos.

JAV nurodė, kad vadovaujantis šios šalies įstatymais ji Lietuvoje gali būti teisiama dėl keturių nusikalstamų veikų: dėl trukdymo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai (LR Baudžiamojo kodekso (BK) 231 str. 1 d.), dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo (LR BK 245 str.), dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo (LR BK 140 str. 1 d.), dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (LR BK 286 str.).

N. Venckienė įtarimus neigia ir vadina juos politiškai motyvuotais.

Sušvelninta kardomoji priemonė

Vilniaus apygardos teismo sprendimu, lapkričio 19 dieną N. Venckienei skirta trijų mėnesių intensyvi priežiūra ir dešimties tūkstančių eurų užstatas. Jai uždėta apykojė ir paimti dokumentai.

Tą pačią dieną N. Venckienė paliko Kauno tardymo izoliatorių, ir išvyko į tėvų butą Garliavoje.

Teisėjas Audrius Cininas po sprendimo paskelbimo teigė, kad pagrindinis teismo motyvas – „pagal pateiktus įtarimus jai gresiančios bausmės nėra labai didelės ir suėmimo taikymas yra neadekvačiai per griežtas pagal tai, kokios bausmės gresia.“

Teisėja N. Venckienė, jei sumokės užstatą jau šiandien, iš karto galės išeiti į laisvę iš Kauno tardymo izoliatoriaus. A. Cininas teigė, kad N. Venckienė turės būti bute, kuris, jo žiniomis, yra Garliavoje.

„Kiekvienas žmogus turi teisę gintis visomis įmanomomis priemonėmis, – teigė A. Cininas ir tvirtino, kad jos kovos Amerikoje negali vertinti kaip teisingumo vengimo. – Tada mes turėtume laikyti, kad kiekvienas kaltinamasis vengia teisingumo vien dėl to, kad jis ginasi teisme.“

Ar teismas nemano, kad ji gali slėptis? „Teismas įvertino tas aplinkybes, kad maksimali bausmė, kuri gresia Venckienei, – treji metai. Be to, už tuos padarytus nusikaltimus dar numatytos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, – teigė teisėjas ir pridūrė, kad pirmą kartą teisiamiems asmenims teismas dažniausiai ir skiria bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. – Atsižvelgiant į tokią situaciją ir į tai, kad ponia Venckienė Amerikos kalėjime išbuvo beveik dvejus metus, siekiama užkirsti kelią situacijai, kai jai skirta bausmė yra mažesnė, nei jos kalėjime praleistas laikas. Teismas tam siekia užkirsti kelią, jei tai padaryti dar ne vėlu.“
Vilniaus apygardos teismas panaikino Kauno apylinkės teismo sprendimą, kuriuo N. Venckienės suėmimas buvo pratęstas dviem mėnesiams.