Ten prie vyriausybinių pastatų dar tebeliepsnoja automobiliai po gyventojų protestų dėl kylančių dujų kainų. Centrinės Almatos gatvės primena karo zoną, internetas vis dar neatsirado, Kazachstano prezidentas Tokajevas, iš pradžių pasiuntęs masines policijos ir kariuomenės pajėgas susidoroti su protestuotojais, jas atitraukė, tai leisdamas minioms šturmuoti valstybinius pastatus.
Vėliau, palaukęs kol įsižiebs vandalizmas, jis pareiškė, kad tai teroristų įtaka ir paprašė Maksvos vadovaujamos KSSO organizacijos pagalbos.
„Teroristų gaujos iš esmės yra tarptautinės. Teroristai buvo gerai parengti užsienyje ir jų ataka prieš Kazachstaną turėtų būti traktuojama kaip agresijos aktas. Dėl šios priežasties kreipiausi į kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos šalių galvas, kad jos padėtų įveikti šią terorizmo grėsmę“, – kalbėjo K. Ž. Tokajevas.
Maskva nedelsė ir į Kazachstaną išsiuntė desantininkus su šarvuočiais ir kita karine įranga. Pakeliui ir Baltarusijos kariai bei kitos pajėgos iš posovietinių šalių kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos.
Operacijai vadovaujantis Kremlius tai vadina taikos palaikymo misija. Siunčiamų pajėgų skaičius nedetalizuojamas, bet spėjama, kad Kazachstano režimui į pagalbą pasiųsta apie 3000 karių. Maskva teigia, kad pajėgos dislokuotos ribotam laikui. Tačiau išlieka neaišku, ar Rusija sugebės išsaugoti posovietinės erdvės valstybę. Taip pat, ar patys įniršę Kazachstano gyventojai nepasipriešins ginklu.
Remti režimą suskubo ir Kinija.
„Tikime, kad kazachų valdžia gali tinkamai susitvarkyti su problema. Tikimės, kad situacija stabilizuosis ir įprasta tvarka bus atstatyta kuo greičiau“, – sakė Kinijos URM atstovas Wang Wenbin.
Vakarai išvadų apie terorizmo grėsmę daryti neskuba. Visi atidžiai stebės, kaip klostysis Maskvos vadovaujama KSSO operacija. Ko gero, net pats kremlius nežino jos baigties. Tai yra pirmoji bendra organizcijos karinė šalių operacija nuo įkūrimo 1999 m.
Vašingtonas ragina leisti protestuotojams taikiai reikštis.
„Pasigirdo beprotiškų rusų pareiškimų, kad už protestų slypi JAV. Leiskite pasinaudoti šia proga ir pabrėžti, kad tai visiška netiesa. Čia yra vadovėlinis Rusijos dezinformacijos pavyzdys, o tokių atvejų pastaraisiais atvejais matėme nemažai“, – komentavo Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki.
Jungtinių tautų atstovas Stephane Dujarric sakė, kad įvykius Kazachstane stebi su susirūpinimu.
„Įsitraukusiems į šiuos įvykius svarbu elgtis santūriai, susilaikyti nuo smurto ir eiti į dialogą sprendžiant visas susijusias problemas.“
Protestai – proga pasireikšti žiauriai visuomenės protestus savo šalyje numalšinusiam Lukašenkai. Neva protestuotojų pergalė Kazachstane būtų dovana vakarams.
„Tai yra dar viena pamoka mums – tam tikra prasme dabar galime suprasti, kas būtų nutikę mums. Tai ne apie mus, taikius baltarusius. Ne baltarusiai Baltarusijoje būtų priėmę sprendimus“, – sakė Aleksandras Lukašenka.
Protestas kilo dėl staigaus suskystintų dujų kaino augimo, tačiau tai buvo tik paskutinis lašas, perpildęs Kazachstano gyventojų kantrybę. Šalis oficialiai turtinga, tačiau realiai vidutinė alga čia siekia vos 400 eurų.
Korupcijos ir kleptokratijos mastą atspindi nuotraukos, kuriose pavaizduotos buvusio Kazachstano prezidento Nursultano Nazarbajevo turtas įvairiose vakarų valstybėse.
Protestai sukėlė didžiausią iki šiol grėsmę režimui, kurį įkūrė Nazarbajevas, atsistatydinęs prieš trejus metus ir savo įpėdiniu paskyręs Tokajevą.
Tačiau buvusio prezidento įtaka bei autoritarinis valdžios pobūdis neišblėso. Kazachstano vyriausybė beveik netoleruoja realios opozicijos ir yra kaltinama nepriklausomų balsų tildymu.
Nesuveikė ir senas triukas – atpirkimo ožiu tapusios vyriausybės atstatydinimas visuomenės nenuramino. Kaip tik protestai persikėlė į kitas centrinės Azijos šalis. Į gatves išėjo Kirgizijos gyventojai, reiškę paramą kaimynams.
„Viską stebime socialiniuose tinkluose. Kirgizai pasisako prieš kariuomenės pasiuntimą čia, atėjome išsakyti savo pozicijos“, – komentavo vienas iš aktyvistų Ulan Usein.
Neramumų apimtame didžiausiame Kazachstano mieste Almatoje gali būti apie 100 Lietuvos piliečių. Pagalbos prašymų kol kas nesulaukta, nurodo Vyriausybė.
Čia galite peržiūrėti LNK video apie tai:
Kasčiūnas: galimi įvairūs scenarijai
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas komentavo, kad jam norisi matyti viską bendrame paveiksle.
„Vis tiek yra karinių pajėgų telkimas iš Rusijos federacijos pusės prie Ukrainos. Mano esminis klausimas, kaip tai gali paveikti Rusijos kalkuliavimus šia kryptimi. Iš tiesų, čia galimi įvairūs scenarijai. Jeigu Kazachstano situacija tampa tuo katilu ir ten reikia skirti resursus Rusijos federacijai, tai gali kažkas keistis Ukrainos kryptimi.
Bendrai žiūrint, aišku, Kazachstanas niekada nebuvo nuo Rusijos nepriklausanti, visiškai savarankiška vidurio Azijos valstybė. Jas jungia daug visokių organizacijų kaip KSSO ir kiti dalykai. Natūralu, kad tai yra rusų dominuojamos erdvės valstybė, bet bent jau Nazarbajevo laikais, jis bandydavo tam tikrą pusiausvyrą laikyti. Jis nėra pripažinęs Krymo aneksijos, šiek tiek bando saugoti ir Kazachstano kultūrą, ir istorinę atmintį.“
Politikas priminė, kad buvo įdomių momentų, kai Vladimiras Putinas buvo pavadinęs kazachus tauta be istorijos.
„Tada Nazarbajevas pakvietė jį į tūkstantmečio kazachų tautos minėjimą. Žodžiu, buvo tokių niuansų, jis parodydavo savarankiškumą, bet vis tiek tai buvo rusiškos geopolitinės erdvės valstybė. Tai dabar traktuočiau tai, kas įvyko, kad autoritarinio režimo socialinis kontraktas su visuomene vidurio Azijos šalyse nutrūko.
Kitaip tariant, jau žmonės, kurie žino, kad valstybė gali gyventi kaip Jungtiniai Arabų Emiratai (JAE) pagal turimus gamtinius resursus, o gyvena dvidešimt metų visiškai taip pat, visiškoje stagnacijoje ir kažkas tik iš vadinamosios šeimos lobsta. Visa tai peržengė visas ribas ir pratrūko.“
Pasak L. Kasčiūno, neišvengiamai protestai Kazachstane peraugo iš ekonominių į politinius.
„Kontroliuoja tuos resursus, tikrai potencialiai turtingos valstybės, ta pati senoji šeima. Jeigu tiksliau, atrodo, dukra buvusio prezidento. Įdomu, kad kai jis pasitraukė į Nacionalinio saugumo tarybą prieš 2,5-3 metus ir Lukašenka, ir Putinas tai laikė pavyzdžiu, kaip reikia išmokti pasitraukti. Vadinasi, kaip galima išgyventi transformaciją.
Jie labai įtemptai stebi dabar įvykius Kazachstane ir kad Rusija gali pasinaudoti, kas čia vyksta, tai faktas. Siunčia pajėgas ir tikrai turi savo interesus, bet ar ji pati galėjo inscenizuoti šitą revoliuciją, <...>, tai aš turiu abejonių.“
Užsienio reikalų ministerija (URM) šiuo metu nerekomenduoja lietuviams vykti į Kazachstaną, ten gyvenantiems lietuviams – neiti iš namų, o su vilkikų vairuotojais sunku susisiekti dėl ryšio trikdžių. Politiko teigimu, kiekvienas Lietuvos respublikos pilietis valstybei turi būti svarbus.
„Lietuva turi dėti visas diplomatines pastangas, kad žmonėms būtų suteikta visa informacija ir jeigu reikia, ištraukti juos iš sudėtingų situacijų. Ekonomine prasme, tai lietuvių investicijų Kazachstane yra triskart daugiau negu toje pačioje Kinijoje.
Tai, be abejonės, tai yra labai svarbus ir tranzito kelias, todėl įvykiai ten gali veikti ir mūsų verslą, ir ekonomiką, o per tai ir mūsų nacionalinį saugumą.“
Jo teigimu, KSSO pajungta veikimui buvo nedažnai ir tai yra Rusijos alternatyva NATO.
„Daug kas netgi vadina, kad tai yra euraazijinis NATO. Tai neįtraukia visų vidurio Azijos šalių. Žinome, kad yra išimčių kaip Ukraina, Azerbaidžanas, bet tai buvo daugiau toks blokas, kuris bandė kurti kaip tokį simbolį.
Priminsiu, kad kai dėl Karabacho kovojo armėnai su azerais ir armėnai prašė paramos, nes jie priklauso šitai organizacijai, <...>, vis tik Rusija atsisakė. Aš manau, kad tuo metu rusai „žaidė“ ir su azerais ir nenorėjo aiškiai įsitraukti į Armėnijos pusę.
<...>. Šiuo atveju, matyt, pamatyta, kad šios valdžios „nuėmimas“ Kazachstane nebūtų naudingas dėl įvardintų priežasčių tai pačiai Rusijos federacijai. Jie be jokių procedūrinių problemų priėmė sprendimą įsitraukti.“
Čia galite peržiūrėti LNK video apie tai:
