„Projektas yra palaikytinas, visų pirma dėl žmogaus teisių pažeidimų, kurie buvo gėdingi prieš tai priimtame įstatyme“, – aiškino socialdemokratė Birutė Vėsaitė.
Savo ruožtu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Saulius Stoma stebėjosi, kad net 16-17 metų paauglius norima saugoti nuo erotinio pobūdžio informacijos, nors tokio amžiaus vaikai formaliai jau gali duoti sutikimą lytiškai santykiauti.
Frakcijos „Viena Lietuva“ Valdemaras Valkiūnas domėjosi, ar įstatymas galiotų viešiems renginiams, pavyzdžiui, homoseksualų teisių gynėjų eitynėms. Anot prezidentės vyriausiosios patarėjos Solveigos Cirtautienės, šis teisės aktas būtų taikomas bet kokiai viešajai informacijai, taigi galėtų apimti ir renginius.
Anot patarėjos, Lietuva yra įsipareigojusi ginti vaikus nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio. Priemones tai daryti kiekviena valstybė gali pasirinkti savo nuožiūra, tačiau ji negali nepagrįstai apriboti saviraiškos laisvės ir paminti esmines Konstitucijos vertybių – lygiateisiškumo ir diskriminacijos draudimo.
Keisti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą D. Grybauskaitė paragino siekdama „ne populistinio, bet teisinės valstybės principus atitinkančio“ reguliavimo. Jos sudarytos darbo grupės pateiktame projekte nebėra frazės, kad homoseksualių, biseksualių ar poligaminių santykių propagavimas daro neigiamą poveikį vaikams. Vietoj to esą reikėtų riboti informacijos, kuria skatinama nepilnamečių seksualinė prievarta ir mažamečių lytiniai santykiai, sklaidą.
Bene labiausiai keičiamas įstatymo 4 straipsnis, kuriame apibrėžta neigiamą poveikį nepilnamečiams daranti informacija ir kuris svarstymo Seime metu kėlė karščiausias diskusijas. Nustatant, ar ji gali būti kenksminga nepilnamečiams, siūloma remtis realia žala vaikų psichinei ir fizinei sveikatai bei jų dvasiniam ir socialiniam vystymuisi.
Projekte minima smurtinio pobūdžio informacija, mirusio, mirštančio arba žiauriai sužaloto žmogaus kūno rodymas, išskyrus atvejus, kai to reikia asmens tapatybei nustatyti. Ribojimą siūloma taikyti bet kokiai erotinio pobūdžio informacijai.
Sąraše palikta informacija, sukelianti baimę ar siaubą; palankiai vertinanti priklausomybę nuo narkotinių, toksinių, psichotropinių medžiagų, tabako ar alkoholio; kuria idealizuojami nusikaltėliai ar modeliuojama nusikalstama veika; mokoma pasigaminti, įsigyti ar naudoti sprogmenis, kitus gyvybei ar sveikatai pavojingus dalykus; skatinami blogi mitybos, higienos ir fizinio pasyvumo įpročiai.
Taip pat minimas skatinimas dalyvauti azartiniuose lošimuose, loterijose ir kituose žaidimuose, kai sudaromas lengvo laimėjimo įspūdis; skatinimas žaloti save ar žudytis; paranormalių reiškinių, sudarant jų tikrumo įspūdį, ir hipnozės demonstravimas; nešvankūs posakiai, žodžiai ar gestai; tyčiojimasis iš žmogaus ar žmonių grupės dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, neįgalumo, seksualinės orientacijos, socialinės padėties, kalbos, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų.
Vietoj homoseksualių, biseksualių ir poligaminių santykių propagavimo projekte atsirado nepilnamečių seksualinės prievartos ir išnaudojimo, mažamečių lytinių santykių skatinimas. Neigiamą poveikį nepilnamečiams darančia informacija siūloma laikyti ir šeimos vertybių niekinimą (dabar įstatyme kalbama ir apie šeimos santykių iškreipimą).
Savo ruožtu kultūros ministras Remigijus Vilkaitis atskiru projektu dar anksčiau pasiūlė riboti ne homoseksualių, biseksualių ar poligaminių propagavimą, o sąmoningą agitavimą už bet kokius lytinius santykius.