Interpeliaciją ministrui inicijavo opozicinės partijos, tačiau palaikymą A. Sekmokui išsakė prezidentė Dalia Grybauskaitė, o valdantieji dar iki interpeliacijos pripažino sieksiantys, kad nepasitikėjimo procedūrą ministrui būtų sustabdyta iki slaptojo balsavimo.
„Pripažįstu, kad galbūt ne visi darbai atlikti taip, kaip suplanuota, ir, neabejotinai, tiek aš, tiek visa ministerija yra pasiryžusi dirbti dar geriau, įdėti dar daugiau pastangų. Tie darbai, kurie yra pradėti, nėra baigti, juos reikia tęsti ir aš neabejoju, kad šitie darbai ves į Lietuvos energetinę nepriklausomybę, o, svarbiausia, užtikrins žemiausias energetikos resursų kainas vartotojams. Gerbiamieji Seimo nariai, priimsiu tą sprendimą, kurį jūs padarysite, su pagarba ir atiduodu savo, kaip energetikos ministro, tolesnio darbo likimą į jūsų rankas“, - ketvirtadienį parlamentarams sakė A. Sekmokas.
Opozicinėms partijoms priklausantys Seimo nariai A. Sekmokui suformulavo dvidešimt penkis klausimus, kurių dauguma susiję su naujosios atominės elektrinės statybomis, nepavykusiu strateginio investuotojo konkursu, iš kurio pasitraukė vienintelis konkurso dalyvis – Pietų Korėjos bendrovė „Korea Electric Power Corp.“ („Kepco“). Tačiau, kaip žinoma, valdantieji teigia, kad strateginio investuotojo dabar ieškoma per tiesiogines derybas.
Nepasitikėjimo procedūrą surengę parlamentarai taip pat domėjosi, dėl kokių priežasčių norima atsisakyti elektros įmonių pelnų reguliavimo įstatymu tai paliekant daryti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, klausia, kokia dalimi į naująją atominę elektrinę ketina investuoti Lietuva ir kitos regioninės partnerės.
Savo atsakymus į Seimo narių klausimus A. Sekmokas pateikė dar prieš Kalėdas.
Pats A. Sekmokas sako, jog jam parengta opozicijos interpeliacija yra bandymas stabdyti pertvarką energetikos sektoriuje, įskaitant pastangas mažinti priklausomybę nuo Rusijos dujų milžino „Gazprom".
A.Kubilius: balsavimas dėl A.Sekmoko rodo, kad visiems užtenka sveiko proto
Daugumos parlamentarų pritarimas energetikos ministro Arvydo Sekmoko atsakymams į interpeliacijos klausimus rodo, kad sveiko proto Seime užtenka, ketvirtadienį sakė premjeras Andrius Kubilius.
"Tai rodo, kad sveiko proto visiems užtenka, kad tie svarbūs darbai, kurie tikrai daromi energetikos nepriklausomybei įtvirtinti, kad ir opozicijai užtenka sveiko proto, kad su tuo nereikia juokauti", - po balsavimo parlamente žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.
Jo manymu, parlamentarų apsisprendimui įtakos turėjo ir tvirta prezidentės Dalios Grybauskaitės parama energetikos ministrui.
"Manau, didelės įtakos turėjo ir labai tvirta prezidentės parama, dar sykį pakartota nedviprasmiškai ir šiandien", - sakė A.Kubilius.
V.Mazuronis: tegul ministras pareikalauja V.Putino ar D.Medvedevo pasitraukimo
Pasak V. Mazuronio, premjero ir energetikos ministro lozungai, kaip turi būti siekiama Lietuvos energetinės nepriklausomybės, yra gražūs, tačiau esą realūs veiksmai yra „visiškai priešingi“.
„Kalbėdami apie energetinę ne-nepriklausomybę tos srities jų lyderis, energetikos ministras A. Sekmokas daro realius žingsnius, kurie mūsų energetinę priklausomybę daro vis didesne. Ir ta priklausomybė nuo Rusijos didėja ne tik dujų sektoriuje, bet ir elektros. Man tai primena savo laiku žymaus ministro Vinco Babiliaus įžymiąją frazę, kai jis labai garsiai deklaravo, kad neprileisime ruso prie vamzdžio, o pasekmė – nuo vamzdžio buvome nustumti mes, lietuviai, ir atrodo, kad amžinai“, - piktinosi „tvarkietis”.
Jis iškėlė klausimą, kieno interesus – Rusijos ar Lietuvos – savo laiku gynė V. Babilius, o dabar esą taip pat daro A. Sekmokas. „Manau, kad tikrai ne Lietuvos“, - reziumavo politikas.
V. Mazuronis aiškino, kad visa Lietuva dvejus metus buvo maitinama pažadais apie strateginio investuotojo paieškas Visagino atominei elektrinei, tačiau esą kol mes kuitėmės ir džiaugėmės, Rusija ir Baltarusija jau ėmė statyti savo jėgaines.
„Tuo metu mūsų ministras ir premjeras aiškina, kad jie vis dar blefuoja“, - teigė „tvarkietis“, pridūręs, jog Lietuva su savo atomine elektrine labai stipriai pavėlavo, todėl šis projektas tikriausiai niekam nebebus įdomus ir žlugs dar negimęs.
„Tvarkos ir teisingumo“ partijos frakcijos seniūnas teigė neregįs jokių veiksmų ir atsinaujinančios energetikos plėtros srityje. Pasak jo, visi A. Sekmoko realūs veiksmai realiai žlugdo vietos elektros gamintojus ir skatina importuoti elektros energiją iš Rusijos.
V. Mazuronis kėlė klausimą ir apie dujų sektoriaus pertvarką, remiantis trečiuoju Europos Sąjungos direktyvos paketu, kuriam ypač priešinasi Rusijos dujų milžinė „Gazprom“. Pasak „tvarkiečio“, kyla klausimas, ar tikrai tai yra vienintelis ir geriausias būdas derėtis su „Gazprom“, kai įmonei, tiekiančiai Lietuvai dujas, keliami ultimatyvūs reikalavimai keisti „Lietuvos dujų“ vadovus.
Kaip žinoma, Lietuva valdo 17,7 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų, rusų „Gazprom” priklauso 37,06 proc. bendrovės akcijų, o vokiečių „E.ON Ruhrgas International“ - 38,9 proc. A. Sekmokas anksčiau viešai pareikalavo „Lietuvos dujų“ vadovų atsistatydinimo, kiek vėliau pasiūlė „Gazprom“ per šešiasdešimt dienų nustatyti „teisingą“ gamtinių dujų kainą Lietuvai.
„Tai tada gal ministras A. Sekmokas tegul pareikalauja (Rusijos - DELFI) premjero Vladimiro Putino arba prezidento Dmitrijaus Medvedevo atsistatydinimo. Būtų juokinga, jeigu už visa tai didesnės kainos nemokėtume mes, Lietuvos žmonės“, - piktinosi V. Mazuronis.
A.Sekmokas Seimo narius vadino „gerbiamaisiais“
Pasak ministro, pagrindiniai Energetikos ministerijos iššūkiai ir darbai yra susiję su Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymu, elektros energetikos ūkio pertvarka, naujos atominės jėgainės statybomis, elektros jungčių su Vakarų Europos valstybėmis statyba, gamtinių dujų sektoriaus pertvarka, suskystintų gamtinių dujų terminalo statyba bei naujos gamtinių dujų infrastruktūros vystymu, šilumos ūkio pertvarka, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo skatinimu.
Ministras gyrėsi sėkmingai sukūręs elektros energijos biržą, nors pripažino, jog baigiant Ignalinos atominės elektrinės (IAE) antrojo bloko uždarymą susidurta su nuo Vyriausybės nepriklausančiais sunkumais – mat rangovas, vokiečių koncernas „Nukem“, kurio kontrolę perėmė Rusijos atominės energetikos bendrovė, vėluoja atlikti pavestus darbus ir neefektyviai naudojama Europos Sąjungos parama.
A. Sekmokas sako, kad šių metų pradžioje buvo baigta elektros energijos sektoriaus įmonių pertvarka, visų skirstomųjų tinklų kontrolė sugrąžinta valstybei, išardytas „Leo Lt“. Esą visa elektros energijos sektoriaus pertvarka leis sutaupyti daugiau kaip 150 mln. Lt.
Jis taip pat pabrėžė, kad yra visiškai pasirengta Visagino atominės elektrinės projekto vykdymui. A. Sekmokas teigė, jog ieškant strateginio investuotojo erdvėje buvo susidurta su milžinišku tarptautiniu spaudimu, tačiau sakė tikįs šio projekto sėkme per tiesiogines derybas su potencialiais investuotojais.
Vykdant elektros jungties į Švedija tiesimo projektą, anot A. Sekmoko, parengtas kabelio tiesimo maršrutas Lietuvos pusėje, sutarta dėl maršruto iš Švedijos į Lietuvą, baigti jūros dugno tyrimai, pasirašyta sutartis su tarptautinio konkurso laimėtojais, pradėta paties kabelio gamyba. Ši jungtis bus baigta statyti 2015 m. pabaigoje.
Ministras taip pat atmetė priekaištus dėl gamtinių dujų sektoriaus pertvarkos, kuria norima atskirti gamtinių dujų tiekimą, nuo skirstymo ir transportavimo. Pasak jo, Europos Komisija aiškiai nurodė, kad nuosavybės ir paslaugų suplakimas sukuria interesų konfliktą, o Lietuva esą negali atidėti pertvarkos ir jokios išimtys mūsų šaliai nėra taikomos.
„Pabrėžiu, nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų Energetikos ministerijos įvertinimą, kad pasirinktas gamtinių dujų sektoriaus pertvarkymo būdas, yra naudingiausias ir kad jis nesukels gamtinių dujų kainos didėjimo galutiniams vartotojams“, - aiškino A. Sekmokas.
B.Vėsaitė pasiūlė A.Sekmoką sukeisti postais su K.Starkevičiumi
„Šitas postas ne šiaip politinis postas, šitam postui reikia ir diplomatinių sugebėjimų. Tarp kitko, jeigu ir nepavyks šita interpeliacija ministrui A. Sekmokui, jūs pagalvokite, ar nereikėtų sukeisti jo su ministru K. Starkevičiumi, kuris yra daug daug talentingesnis ministras diskusijose su Rusija. Tikrai šiandien nėra nei kiaulių, nei pieno karo“, - svarstė B. Vėsaitė.
Atstatydinimui reikia ne mažiau nei 71 parlamentaro
DELFI primena, kad parašai ministro interpeliacijai rengti buvo pradėti rinkti iškart po žlugusio viešojo konkurso dėl naujos atominės jėgainės strateginio investuotojo.
Planams rengti interpeliaciją pritarė 70 Seimo narių, iš jų yra trys valdančios koalicijos atstovai.
Pats A. Sekmokas interviu DELFI sakė, kad dėl žlugusio konkurso trauktis neketina.
Remiantis Seimo Statutu, reiškiant nepasitikėjimą ministru, šis pateikia atsakymus į interpeliacijos iniciatorių klausimus, taip pat atsako į klausimus, suformuluotus Seimo salėje. Jei ministro atsakymai parlamentarų netenkina, tuomet rengiamas slaptas balsavimas.
Portfelio ministras netenka, jeigu nepasitikėjimą jam išreiškia ne mažiau nei 71 Seimo narys.