Jau šiąnakt Lietuvoje bus įvedamas vasaros laikas – miegosime valanda trumpiau, tačiau džiaugsimės šviesesniais vakarais.
© DELFI / Domantas Pipas

Laikrodžių rodykles valanda į priekį reikia pasukti ankstų sekmadienio, kovo 25–osios, rytą. Pirmyn laikrodis oficialiai persukamas 3 val.

Šiuo laiku gyvensime septynis mėnesius – iki paskutiniojo spalio sekmadienio. Tuomet vasaros laiką atšauksime ir galėsime pamiegoti valanda ilgiau, tačiau greičiau tems.

Visuomenė nepritaria

Tiesa, pastaruoju metu itin aktyviai diskutuojama, ar laikrodį sukioti – vis dar verta.

Tikinama, kad prisitaikymas prie naujo laiko užtrunka apie porą savaičių, tad juntamas poveikis žmonių sveikatai, psichologinei savijautai. Medikai metai iš metų kartoja, kad tokia sistema gali pakenkti sveikatai, esą tai turi įtakos ir nelaimingų atsitikimų statistikai, padidėja nusikalstamumas, nelaimingų atsitikimų kelyje skaičius.

Tačiau idėjos šalininkai aiškina, kad šiuo metu galiojanti sistema padeda efektyviau išnaudoti dienos šviesą ir taupo resursus.

Prieš laiko persukimą – ir 74 proc. švietimo įstaigų bendruomenių atstovų – vadovų, mokytojų, dėstytojų, mokinių, tėvų, studentų, parodė Švietimo ir mokslo ministerijos 2016 m. balandį atlikta apklausa. Savo ruožtu 2017 m. balandį atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ apklausa parodė, kad 79 proc. šalies gyventojų nepritaria laiko keitimui.

Vyksta svarstymai

Praėjusių metų pabaigoje Seimo nariai parėmė Vyriausybės priimtą sprendimą, kad Lietuva pati galėtų nuspręsti, ar jai kartą per metus įvesti vasaros laiką, ar ne. Už nutarimą balsavo 76 parlamentarai, prieš buvo 7, tiek pat parlamentarų susilaikė.

Tiesa, laikas Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse narėse, keičiamas dukart per metus, vykdant neribotai galiojančią ES direktyvą dėl vasaros laiko.

Ši direktyva persvarstoma kas penkerius metus, taigi artimiausiu metu tai bus padaryta 2021–aisiais.

Atsisakyti siekia ir daugiau šalių

ES pritarimo planui atsisakyti vasaros laiko ketina siekti ne tik Lietuva, bet ir Suomija, Lenkija, Estija.

„Nėra priežasčių abejoti ekspertų išvadomis, kad laiko kaitaliojimas pavasarį ir rudenį turi neigiamos įtakos žmonių sveikatai. Mes nepakankamai įvertiname kokybiško miego poveikį sveikatai. Vis dėlto, jau neginčijamai įrodyta, kad visavertis miegas yra labai svarbus, kad žmogus jaustųsi laimingu ir gebėtų kurti“, – pareiškė Estijos parlamento socialdemokratų frakcijos atstovas Tonelis Talvė.

2017 metų lapkritį Suomijos parlamentas apsvarstė pilietinę iniciatyvą dėl to, kad nebūtų pereinama prie vasaros laiko. Po šia iniciatyva pasirašė daugiau kaip 70 tūkst. žmonių. Deputatai padarė išvadą, kad perėjimo prie vasaros laiko derėtų atsisakyti.

Manoma, kad sukeltų nepatogumų, išnaudotume daugiau energijos

Europos Parlamentas (EP) vasario pradžioje nusprendė kruopščiai išnagrinėti laiko kaitaliojimo problemą ir, esant būtinybei, atsisakyti sezoninio laiko.

„Pilietinės iniciatyvos rodo visuomenės susirūpinimą dėl laikrodžių sukiojimo įvedant ir atšaukiant vasaros laiką paskutinėmis kovo ir spalio mėnesių savaitėmis. Tyrimai aiškių išvadų nedavė, tačiau atkreipė dėmesį į neigiamą poveikį žmogaus sveikatai“, – nurodė EP atstovai.

Parlamentas paragino Europos Komisiją kruopščiai peržiūrėti direktyvą dėl vasaros laiko ir, jeigu reikės, pateikti pasiūlymą dėl jos pakeitimo.

Tačiau Europos Komisijos (EK) atstovai tikina, kad 2014 metais atliktas tyrimas parodė, kad, jei ES vasaros laikas nebūtų taikomas koordinuotai, tai sukeltų nepatogumų ir gyventojams, ir įmonėms

„EK šiuo metu nagrinėja laiko sukiojimo klausimą, atsižvelgdama į visus turimus duomenis. Europos Komisijos atstovai pabrėžia, kad vasaros ir žiemos laiko suderinimo ES lygmeniu tikslas – išvengti problemų, ypač transporto, logistikos ir energetikos srityse, kurios kiltų laiką sukiojant nekoordinuotai“, – BNS informavo EK atstovai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Buvę „Olympiakos“ lietuviai – apie „Žalgirio“ rezervus, Spanoulio nuovargį ir Jankūno faktorių (3)

Penktadienį vakare Pirėjuje į Eurolygos ketvirtfinalio antrąjį mūšį stos serijoje iki trijų...

Siurprizas: stojantiems į universitetus – kliūtys, į kolegijas – vilionės nemokamomis studijomis (68)

Valstybė šįmet studentus nudžiugino pranešdama apie papildomą aukštojo mokslo finansavimą....

Atskleidė planą, kaip spartins atlyginimų augimą ir mažins emigraciją (88)

Ūkio ministerijos vykdoma inovacijų reforma turėtų maždaug 17 proc. paspartinti gyventojų...

Po tiršta dūmų uždanga Rusija iškrauna slaptus krovinius (6)

Rusija Sirijoje kažką planuoja. Iš krovininių laivų pradėti krauti sunkūs kroviniai, kurie...

Sukčiai nusitaikė į sergančiuosius: siūloma greitai išsigydyti sudėtingą ligą (8)

Internete paskutiniu metu itin sparčiai plinta klaidinanti ir tikrovės neatitinkanti informacija...

Slaptos draugijos pėdsakai Vilniaus pakraštyje – vis dar neįminta mįslė (6)

Iki krikščionybės įvedimo Lietuvoje 1387 metais, Verkiai priklausė didžiajam kunigaikščiui,...

Skaniausių šašlykų marinatai: niekada nenusivilsite paisydami vienintelės taisyklės 3 receptai (8)

Šiltasis sezonas neatsiejamas nuo jaukių pasibuvimų gamtoje, o pagrindiniu tokio laisvalaikio...

Keli triukai, kurie pakeis jūsų svetainės išvaizdą neišleidžiant nė cento

Visuomet įdomu išbandyti naujus dalykus. Kartais tradiciniai interjero sprendimai nelabai tinka...

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo? (1)

Nors įstatymo, kuris draustų su gyvūnais eiti į kavines nėra, ne visos maitinimo įstaigos...

Sirijos kare – pavojingas posūkis: skamba tiesmuki įspėjimai (205)

Izraelio kariuomenė paviešino tiesioginį grasinimą Iranui – tai padaryta paskelbus minėtosios...