aA
Teisės žygiuoti Gedimino prospektu negavę nacionalistai, dar vadinami tautiniu jaunimu ar patriotais, pirmadienio popietę vis dėlto pražygiavo Vilniaus centru. Pajudėję nuo Katedros, keli tūkstančiai žmonių žygiavo Gedimino prospektu ir eitynes baigė Lukiškių aikštėje sugiedoję valstybės himną.
Nepaisydami draudimo, nacionalistai vis tiek pražygiavo Gedimino prospektu
© DELFI / Valdas Kopūstas

Apie 16 val. prasidėjusi eisena truko apie valandą. Žygį vedė keletas parlamentarų ir signatarų. Žygeivius lydėjo gausios policijos pajėgos. Policijos skaičiavimais, žygyje dalyvavo apie 3000 žmonių.

Kaip pranešė policija, per eiseną sulaikyti 6 asmenys – jie įkliuvo girti pasirodę viešoje vietoje. Didesnių incidentų neužfiksuota, policija dėkoja gyventojams už deramai orų elgesį. Beje, dar prasidedant eitynėms, policijos pareigūnai antrankiais surakino Stasį Urniežių, prisistatinėjantį Gediminaičių kunigaikščiu Vildaugu.

Nuo 15 val. eitynių dalyviai rinkosi Vilniaus Katedros aikštėje. Čia atėjo ne tik jaunimas, bet ir vyresnio amžiaus žmonės su Lietuvos vėliavomis. „Skinais“ vadinamų skustagalvių šįsyk buvo gerokai mažiau nei ankstesniais metais. 

Renginiui prižiūrėti mestos didžiulės policijos pajėgos – į aikštę atvyko visas autobusas pareigūnų, pasitelkta raitoji policija.

Eitynėse dalyvavo Seimo nariai Algirdas Patackas, Petras Gražulis ir Neringa Venckienė, buvęs parlamentarai Kazimieras Uoka ir Gintaras Songaila, signataras Audrius Butkevičius ir kiti. Eitynėse dalyvavo ir radikaliais nacionalistiniais pareiškimais pagarsėjęs  Mindaugas Murza su bendražygiais, Vytautas Šustauskas, Lietuvių patriotų sąjungos vadovas Visvaldas Mažonas, Lietuvių tautinio centro pirmininkas ir žurnalistas Ričardas Čekutis, Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas Julius Panka.

Užtraukę himną nustelbė P.Gražulį

Nepriklausomybės dieną nacionalistams žygiuoti Gedimino prospektu nebuvo lengva – čia vyko per 13 įvairių renginių, koncertavo per 20 meno kolektyvų. Gausių policijos pajėgų lydimi eitynių dalyviai turėjo įveikti Gedimino prospekte buvusias kliūtis – scenas, palapines. Policijos automobiliams teko važiuoti ir šaligatviais.   

Eidami žmonės skandavo „Lietuva, Lietuva“, „Viens, du, trys, graži Lietuva", „Lietuva, būk laisva“. Eisenoje buvo ir šaukiančių „Lietuva lietuviams“, „Lietuva lenkams“ bei „Lietuva rusams“. Eitynių dalyvius stebėjo daugybė švęsti į prospektą susirinkusių žmonių.

Patriotų eisena sulaukė ir protestuotojų dėmesio. Katedros aikštėje juos pasitiko antifašistais prisistatantis jaunimas. Jie laikė plakatus su užrašu „Nacionalizmas - grėsmė laisvei". Gedimino prospekte prieš eisenos dalyvius iššoko jaunuolis, laikantis plakatą su užrašu „Cirkas“. Netoli Lukiškių aikštės žmogaus teisių aktyvistai eiseną pasitiko šūkiais „Lietuva visiems“.
Skanduodami „Zuokui gėda“, eitynių dalyviai pasiekė Lukiškių aikštę. Čia žygis ir sustojo. Aikštėje buvo dainuojamos liaudies dainos. Parlamentaras P. Gražulis pasinaudojo proga ir bandė rėžti ugningą kalbą apie susirinkimų teisės ribojimą, tačiau minia jo monologą nutraukė užgiedojusi valstybės himną. 

Keikė A. Zuoką

„Puikiai matome, kad mūsų valdžia daro viską specialiai, dirbtinai užtveria gatves, per prievartą varo vaikus ir meno kolektyvus vienam tikslui – kad mes ten nepraeitume. Galiu pasakyti – visos jų pastangos patyrė fiasko“, – DELFI sakė Lietuvių tautinio centro pirmininkas R. Čekutis. Pasak. R. Čekučio, žmonės į eitynes susirinko savo noru ir savo valia.  

R.Čekučio manymu, leidimas eitynėms Gedimino prospektu neišduotas, nes A. Zuokas su Lenkų rinkimų akcija ir visais kairiaisiais „nutarė privatizuoti valstybės šventę“.

Karčių žodžių A. Zuokui negailėjo ir vilnietis socialinių mokslų daktaras Jonas Čebelis. Jis DELFI teigė į eitynes atėjęs „laisvai pakvėpuoti“.

„Žygiuoti neleido kriminalinis nusikaltėlis Artūras Zuokas, kuris yra teistas. (...) Pas jį likęs sovietinis raugas – drausti, neleisti, trukdyti, mušti žmones. Toks žmogus vadovauja“, – tuo, kad savivaldybė neleido žygiuoti Gedimino prospektu, piktinosi J. Čebelis.    

Vyras stebėjosi, kad nepriklausomoje Lietuvoje negalima švęsti  Jo manymu, žmonėms turėjo būti leista laisvai praeiti, neįžeidinėjant kitų tautų, skanduoti šūkius ir nuo to nieko nebūtų buvę. „Draudimas tik dar daugiau žmonių sukvietė. O dabar gąsdina, žiūrėkit, prajojo raitoji policija – net sovietų laikais tiek policijos nebuvo. Kam tas gąsdinimas“, – kalbėjo J. Čebelis. Pasak jo, į eitynes susirinko dauguma žmonių su aukštuoju išsilavinimu, o keletas skustagalvių – „ne banditai, o natūraliai skustomis galvomis“.   

Vilnietis juokėsi esąs gerai pavalgęs, tad, jei būtų sulaikytas, be maisto išbūtų dvi paras.

Eitynės vyko be leidimo

Juliaus Pankos vadovaujama Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga (LTJS) pirmadienį išplatino pareiškimą, kuriame pareiškė negalinti prisiimti „jokios atsakomybės dėl stichiškų Tautos eitynių, kurios galimai vyks Gedimino prospekte“.

Tuo metu Vilniaus policija skelbė, kad kovo 11-ąją mieste budės iki 300 policijos pareigūnų, parengti trys mobilizacijos planai. Policija žada stebėti nesankcionuotus renginius. Policijos teigimu, kiekviena situacija bus vertinama individualiai. Pareigūnai pasirengę paimti iš minios plakatus, jeigu užrašai juose kurstys rasinę ar tautinę nesantaiką.

DELFI primena, kad Vilniaus savivaldybė šįmet neišdavė leidimo nacionalistų eitynių rengti Gedimino prospekte. Savivaldybė eitynes pasiūlė rengti toliau centro, Upės gatvėje. Su tuo nesutikę Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga ir Lietuvių tautinis centras kreipėsi į teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad savivaldybė žygiuoti Gedimino prospektu neleido teisėtai. Vėliau nacionalistai dar prašė leidimo žygiuoti Pilies, Didžiąja gatvėmis Aušros Vartų link, tačiau savivaldybė į šį prašymą nereagavo.

Šūkiais „Lietuva lietuviams, lietuviai Lietuvai“ išgarsėjusios nacionalistų eitynės kovo 11-ąją miesto centre vyksta kelinti metai iš eilės. Ypač daug dėmesio ir kritikos jos sulaukė 2008-aisiais, kuomet eitynių dalyviai skandavo nacionalistinius bei rasistinius šūkius.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Į policijos akiratį patekusiam kunigui – nemalonumai: neigė net tai, ką pareigūnai nufilmavo

Prieš įstatymą visi asmenys yra lygūs – vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių (KET)...

Verslas PliusEdgaras Savickas

Su Baltarusija visiškai sąsajas nutraukiantis „Audimas“ atlieka paskutinius veiksmus: gamykla stovi tuščia

Lietuvoje populiari sportinės aprangos įmonė „ Audimas “ prasidėjus karui Ukrainoje nutraukė...

Karas Ukrainoje. Rusijos gynybos ministerija skelbia užėmusi strategiškai svarbų Lymano miestą Rusijos pajėgos įžengė į Sjeverodonecką, Luhansko regione – 10 tūkst. rusų karių

Jau 94-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino...

Delfi PliusGidas Vytis

Populiariausio Vilniaus paplūdimio istorija: kodėl ežeras tokios spalvos ir ką reiškia legendos apie kryžiuočius dugne virtuali kelionė

Ar žinote, kur Vilniuje esama rojaus? Na, tikrasis rojus yra Viešpaties valdose, o Vilniuje išties...

Šimtas savanorių komandų tvarkė per 50 vandens telkinių

Padangos, televizoriai, mobilieji telefonai ir kilimai – tai daiktai, kurių galima rasti kone...

Delfi Mokslas

Vėžį sukeliančių mikrobangų krosnelių baubas – praeityje, tačiau po naujausių tyrimų mokslininkai perspėja apie galingų mikrobangų žalą smegenims

Teksaso A&M universitete atliktų tyrimų rezultatai gali pakeisti požiūrį į nukreiptos energijos...

Mindaugas Stasiulis – kaip niekada atviras: neseniai įvykusios sužadėtuvės su mylimąja Milda nebuvo itin sklandžios (1)

Televizijos laidų vedėjas Mindaugas Stasiulis niekuomet nebuvo linkęs atvirauti apie savo...

Užkalnis: sovietmečio kvapo reliktas jūsų muziejui

Jūs jau žinote, kad beveik niekada nerašau apžvalgų, parfumerijos bendrovių prašomas (esu...

Delfi PliusVytautas Bruveris, laida „Kaip pas žmones“, Virginija Spurytė

Tūpčiojimą prieš Rusiją įvertino buvęs Estijos prezidentas: siaubingai susimovėme (9)

Ukraina jau puolama dviem frontais – ji ne tik turi gintis nuo Rusijos agresijos, bet ir nuo...

Žiniasklaida: Putino artimiausiųjų rate – nauja pavardė šaltiniai: problemos jau matomos ir juntamos (7)

Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą praėjo jau trys mėnesiai. Per tą laiką daug Rusijos elito...