„Šiemet matematikos egzamino Lietuvoje neišlaikė 35 proc. jį laikiusiųjų, bet atsakingųjų už tokius pasibaisėtinus rezultatus ir toliau nėra. Brokas ir abejingumas – tai nuolatiniai mūsų švietimo palydovai. Dėl šių metų rezultatų Lietuvos mokyklų bendruomenės lengvai paklaikusios.
Bet mūsų valstybėje jau tapo įprasta, kad net informacija apie orų permainas skelbiama su didesniu jauduliu nei neregėtai prasti mokinių pasiekimų rezultatai. Ypač matematikos“, – sakė jis.
Žurnalo „Reitingai“ redaktorius teigė, jog prisiminti reikėtų ir dešimtoje klasėje vykstančių pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatus.
„Jie pasiekė dešimtmečio žemumas ir yra tokie prasti, kad Nacionalinė švietimo agentūra net nesugalvoja kaip elgtis ir šių duomenų net neskelbia. Nes bijo, kad pasipiktinimo banga gali nunešti“, – pastebėjo jis.
Užsimindamas apie galimus matematikos brandos egzamino rezultatus, žurnalistas teigia, kad žodis „katastrofa“ net neatspindi tikrosios situacijos.
„Neoficialiomis žiniomis, matematikos valstybinio brandos egzamino šiemet neišlaikė 35 proc. visų laikiusiųjų dvyliktokų. Žodis „katastrofa“ neatspindi to, kas pastaraisiais metais vyksta su matematikos mokymu Lietuvoje. Ir šios naujienos skelbiamos kaip reta abejingu tonu. Čia dar reikėtų paaiškinti keletą svarbių niuansų. Pirma, matematikos egzaminą laikė ne visi abiturientai, o tik 15300. Jeigu būtų laikę visi, rezultatai būtų dar siaubingesni.
Paprasčiau tariant, dešimt tūkstančių abiturientų matematikos egzamino net nelaikė, nes supranta, kad jos nemoka. O iš laikiusiųjų 35 proc. neišlaikė. Tai yra 5300 jaunuolių. Iš pokalbių su skirtingais pašnekovais paaiškėjo, kad Lietuvoje matematikos gerai išmokomi tik maždaug 3 proc. jaunuolių“, – tikino žurnalistas G. Sarafinas.
Jis teigė, jog „švietime baisesnės žinios negali būti“.
„Ir apie tai reikia rėkti per visur. Ir tikrai negalima visko nurašyti ant vaikų, ant karantinų, ant COVID’o. Prieš dvejus metus sakiau, kad taip bus, bet taip neturi būti.
Ne. Yra labai aiškiai ir konkrečiai už tai atsakingos institucijos – tai Nacionalinė švietimo agentūra. Nes ji kuria mokymo programas, ji atsakinga už vadovėlius, ji atsakinga už egzaminų užduotis, ji atsakinga už egzaminų vertinimą. Ji atsakinga ir už minėtus pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus“, – tikino jis.
Žurnalo „Reitingai“ redaktorius pabrėžė, jog ši situacija yra „absoliuti gėda“.
„O mes visas šias naujienas priimame kaip savaime suprantamą faktą. Bet tai nėra savaime suprantama, tai yra nonsensas. Priminsiu, kad 2017 metais matematikos egzamino neišlaikė tik kiek daugiau nei 5 proc. jį laikiusiųjų“, – rašė jis.
„Jeigu šių metų fiasko bus ramiai suvirškintas, nereikės ilgai laukti kai matematikos egzamino neišlaikys pusė visų laikančiųjų. Bet juk tai žmonės, gyvi žmonės, tai mūsų jaunimas, mūsų vaikai. Tai jų gyvenimas ir jų griaunama ateitis. Priminsiu, ką reiškia neišlaikytas matematikos egzaminas. Tai reiškia, kad jo nelaikiusiems ar neišlaikiusiems abiturientams nesišviečia nemokamos studijos. Tai jaunam žmogui labai daug reiškia.
Atkreipsiu dėmesį, kad šiemet patekti į nemokamas studijų vietas jokių šansų neturi tie 10 tūkst. jaunuolių, kurie matematikos egzamino nelaikė ir tie 5300, kurie matematikos egzamino neišlaikė“, – rašė žurnalistas.
Taigi, anot G. Sarafino, nemokamų studijų gali tikėtis tik apie 10 tūkstančių mokinių, kurie išlaikė matematikos egzaminą.
„Panašu, kad nemaža dalis studijų krepšelių šiemet liks neišnaudoti. Iš tiesų man jau tikrai labai skauda dėl mūsų švietimo nuosmukio ir dėl atsakingų mūsų švietimo strategų neatsakomybės bei kaip virusas plintančio abejingumo. Iš tikro mūsų švietimo sistema vis mažiau beturi sąsajų su žodžiu „šviesa“, bet vis daugiau su žodžiu „liūnas“.
Galiu lažintis, kad ateinančiais metais korepetitorių samdančių šeimų padaugės nuo 35 iki mažiausiai 45 proc. Nes į tai, į ką abejingai žvelgia švietimo strategai ir politikai, tėvai abejingai žvelgti nebegali“, – komentare sakė žurnalo „Reitingai“ redaktorius G. Sarafinas.
