„Aš manau, kad susidariusi dabartinė padėtis apskritai keičia situaciją, ne tik pas mus, bet ir visoje euroatlantinėje bendrijoje. Prieš šitą konfliktą euroatlantinė bendrija turėjo daug įvairiausių nuomonių, dabar šita karinė provokacija Kryme labai sutelkė euroatlantinę bendriją, viskas keičiasi, kaip jūs matote, atsirado didelė konsolidacija. Tai čia yra pliusas. Aišku blogai, kad vyksta bandymas peržiūrėti sienas, nesilaikyti tarptautinių įsipareigojimų, bet tai konsolidavo euroatlantinę bendrija, tai gera pasekmė“, - teigia G. Kirkilas.
Rusijai nusprendus paveržti Krymo pusiasalį iš Ukrainos ir paaštrėjus augumo situacijai Baltijos valstybių regione Lietuvos politinės partijos taip pat prakalbo apie naują susitarimą dėl išlaidų gynybai didinimo. Kaip žinoma, Lietuva stodama į NATO įsipareigojo gynybai skirti 2 proc. lėšų nuo bendrojo vidaus produkto, tačiau niekada tiek neskyrė.
Šiuo metu politinės partijos ėmė svarstyti apie išlaidų gynybai didinimą, nes Rusija ne tik okupavo ir planuoja galutinai aneksuoti Krymą, bet ir prie Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienų surengė beprecedenčius karinius mokymus, prieš tai pagal susitarimus apie juos neinformavusi.
Lenkijoje ir Lietuvoje šią savaitę viešėjo JAV viceprezidentas Joe Bidenas, kuris patvirtino Jungtinių Valstijų, kuri yra svarbiausia NATO narė, įsipareigojimą ginti Aljanso nares. Ukrainos įvykių kontekste buvo sustiprina Baltijos valstybėse vykstanti oro policijos misija, atsiųsta papildomų naikintuvų į Lenkiją, pradėta kalbėti apie karinio bendradarbiavimo išplėtimą, įskaitant JAV pajėgų rotavimą Baltijos regione pratyboms žemėje, jūroje ir mokymo misijoms.
Premjeras Algirdas Butkevičius ketvirtadienį po valdančiųjų Politinės tarybos posėdžio pabrėžė, kad išlaidos gynybai bus didinamos. G. Kirkilas teigia, kad tikslūs skaičiai būsimame politinių partijų susitarime atsiras po Vyriausybės skaičiavimų, kiek ir kuriais metais galima didinti lėšas gynybai.
„Mes didinsime ir aš tą vakar pasakiau duodamas interviu, kad mokėjimas bus jau šiais metais už sraigtasparnius. Atrodo, šiais metais bus skiriama 35 mln. litų. Tikrai nenorėčiau atskleisti detalių, bet yra paruošta kita programa, kurią pateikė kariuomenės vadas, generolas Arvydas Pocius. Ji jau šiais metais bus pradėta įgyvendinti. Nes kai kurią ginkluotę jau reikia užsakyti šiais metais, bet mokėjimai bus kitais metais“, - ketvirtadienį sakė A. Butkevičius.
Darbo partijos atstovė, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė irgi teigia, kad išlaidos gynybai turi būti didinamos.
„Partijose diskutuosime, bet tikrai nerealu pasiekti 2 proc. per metus ar dvejus. Bet nuoseklus kėlimas, didinimas turi būti, kad parodytume, kad Lietuva skiria dėmesį įvertindama finansines galimybes“, - sakė Seimo pirmininkė.
Kaip žinoma, NATO 2005-2009 m. didžiausias išlaidas gynybai, vertinant dalį nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), skyrė JAV, Turkija, Graikija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Bulgarija. Lietuva yra antra nuo galo, skirianti mažiausią dalį nuo BVP. Mažesnę dalį skiria tik Liuksemburgas.
Praėjusiais metais Lietuva gynybai skyrė 0,78 proc. bendrojo vidaus produkto, tai sudarė 924,6 mln. litų.
