Laikinoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė į KT pateikė šiame teisme nepilną kadenciją jau dirbusio Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko, konservatorių frakcijos Seime nario S. Šedbaro kandidatūrą.
Pasigirsta nuogąstavimų, kad tai gali sukurti precedentą, galintį politizuoti KT ateityje. Taip kalba opozicija, Prezidentūra.
Rizikų įžvelgia ir kai kurie politologai. Tačiau Žinių radijo kalbintas Mykolo Romerio universiteto garbės profesorius V. Sinkevičius problemų čia nemato.
Precedentų yra buvę
V. Sinkevičius pabrėžė, kad pagal Konstituciją kandidatūras teikia Prezidentas, Seimo pirmininkas, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir jie laisvi pasirinkti, ką teikti.
„Dabar diskusija kyla, ar S. Šedbaras, kuris kartu yra ir Seimo narys, gali būti teikiamas, ar jis gali būti KT teisėju. Kažkokio reikalavimo „atšalti“ ar nekandidatuoti kurį laiką, nei Konstitucijoje, nei KT įstatyme nėra. Dabar sako, politiškai angažuotas, bet kiekvienas iš mūsų turi tam tikras pažiūras, visi esame savotiškai politiškai angažuoti kai balsuojame už vienus ar kitus kandidatus į Seimą ir panašiai“, – Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ kalbėjo profesorius.
Jo teigimu, precedentų yra buvę – Stasys Stačiokas, Egidijus Jarašiūnas taip pat buvo Seimo nariais, kai buvo paskirti į KT.
V. Sinkevičiui KT teko dirbti su abiem, bet esą nei vienas iš jų nebandė rodyti savo politinių pažiūrų.
Žmogus laisvas tiek, kiek pats to nori
Profesorius pabrėžė, kad Konstitucija užtikrina visų teisėjų nepriklausomumą.
„Tai yra, politinėms partijoms, organizacijoms draudžiama kištis į teisėjų veiklą, už tai yra baudžiama. Asmuo yra laisvas ir nepriklausomas tiek, kiek jis pats to nori. Vien faktas, kad asmuo yra Seimo narys ir panašiai tikrai neužkerta jam kelio būti kandidatu. Teismas yra kolegiali institucija, ten kiekvieno balsas yra lygus – pirmininko balsas, teisėjo balsas. Visi balsai yra lygūs, norint priimti sprendimą reikia ne mažiau kaip 5 iš 9 balsų, tavo politinės pažiūros, kokias jas beturėtum, iš esmės nieko nereiškia“, – pabrėžė Žinių radijo pašnekovas.
V. Sinkevičius pridūrė iš patirties galintis pasakyti, kad jeigu kas nors pamėgintų parodyti savo politines pažiūras ar tokiomis pažiūromis grįsti KT sprendimą, kolegos to nesuprastų. Anot jo, toks posėdis būtų nutrauktas.
Profesorius sakė, kad KT sprendimai turi būti ir yra grindžiami teisiniais, objektyviais argumentais, o ne politinėmis pažiūromis.
„Sakyti, kad S. Šedbaro kandidatavimas į KT politizuos teismą, sugriaus teismo autoritetą ar panašiai, aš nematau jokio pagrindo“, – sakė jis.
Adamkus siūlė patarėją
Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Tomas Beržinskas teigė, kad S. Šedbaro paskyrimas galėtų tapti precedentu bandymams ateityje politizuoti KT.
Anot laidos pašnekovo, į argumentus apie bandymą politizuoti galima būtų atsakyti taip pat: „O kaip vertinti situaciją, kai Respublikos Prezidentas į KT teisėjus teikia savo vyriausiąją patarėją teisės klausimais? Ar tai yra politizavimas, ar ne?“.
Pasak jo, vadovaujantis logika, kad Seimo nario teikimas yra politizavimas, ta pati logika turėtų būti taikoma Prezidentui.
Jis pabrėžė turintis omenyje ne G. Nausėdą, o kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų, kuris į KT teisėjas teikė savo vyriausiąją patarėją teisės klausimais.
„Turime būti visiems vienodai lygiai teisingi“, – pabrėžė teisininkas.
Šedbarui gerų žodžių negaili
V. Sinkevičiaus teigimu, jeigu į KT teisėjus būtų siūlomi keli Seimo nariai, prezidento patarėjai, Teismas tikrai galėtų tapti politizuota institucija.
„Bet šiuo atveju aš nematau problemos, nes seniai pažįstu S. Šedbarą, jis yra kvalifikuotas teisininkas, stengiasi visada paisyti Konstitucijos, įstatymų, reaguoti į pastabas, kad galbūt projektas prieštarauja Konstitucijai ir panašiai“, – kalbėjo jis.
V. Sinkevičius įsitikinęs, kad S. Šedbaras, jei būtų paskirtas, būtų geras KT teisėjas, o saugiklių yra pakankamai.
Profesorius pabrėžė, kad visuomenė nepriimtų tokių Teismo sprendimų, kurie akivaizdžiai būtų grįsti ne Konstitucija ar teise, o politinėmis pažiūromis.
„Tokių sprendimų, kurie būtų grindžiami ne teise, o politinėmis pažiūromis, aš KT veikloje nesutikau“, – teigė jis.
Anot Žinių radijo pašnekovo, jis yra pastebėjęs, kad KT kartais visiškai nepagrįstai atsisako tirti kai kuriuos klausimus, nutraukia pradėtą teiseną, nes nenori konfliktuoti su Prezidentu ar Seimu.
„Kitaip tariant, įkiša galvą į smėlį, nenori išreikšti pozicijos, kai tos pozicijos visuomenei labai reikia. Bet tai yra ne teismo politizavimas, bet galbūt teismo perdėtas atsargumas“, – svarstė jis.
Visą Žinių radijo pokalbį su V. Sinkevičiumi klausykite čia:
