Apie tai buvo kalbama „Žinių radijo“ laidoje „Istorinės paralelės“ penktadienį. Laidos dalyviai įvertino neseniai vengrų politiko svarstymus, kad Ukraina pralaimės karą ir bus padalinta į keturias dalis.
„Vengrai gali sau leisti netgi tikėtis, kad gabalas Ukrainos atiteks Vengrijai. Aišku, Vengrijos pozicija visoje šioje istorijoje yra absoliučiai apgailėtina, bet, man atrodo, Vengrija yra labai geras pavyzdys, kaip Rusija netgi tokioje galingoje izoliacijoje, kokioje yra dabar, sugeba turėti kažkokias valstybes savo klientais ir sugeba pasirūpinti, kad kažkas atstovautų jų interesams (…) ES viduje“, – komentavo Mykolo Romerio universiteto politologas Virgis Valentinavičius.
Rusija, pasak jo, aktyviai siekia savų interesų Europos valstybėse jau seniai.
„Jeigu kolektyviai Vakarai įsivaizduoja, kad laimėsime karą prieš Rusiją priekyje su Ukraina, tai ką darysime su Rusija?“, – svarstė liberalas, Seimo narys Eugenijus Gentvilas.
Jo teigimu, vargu, ar šis karas baigsis Rusijos kapituliacijos sutarties pasirašymu.
„1945-aisiais baigėsi Antrasis Pasaulinis karas. Tautų sąjunga pasirodė esanti beviltiška, neefektyvi – panaikinta, su JAV pagalba įkurta Jungtinių Tautų Organizacija, kuri ir šiandien veikia ir jau matome jos neefektyvumą. Čia reikės pergalvoti po šio masinio konflikto“, – sakė parlamentaras.
Jis priminė, kad Jaltos konferencija įvyko likus trims mėnesiams iki galutinės Vokietijos kapituliacijos.
„Aš nesakau, kad yra tikslas padalinti Rusiją – man atrodo, kad ir taip dezintegruosis, bet Vakarai turi galvoti ne tik, kaip dėkosime Rusijai, kad pasirašė kapituliacijos aktą. Turi būti demilitarizavimo, denuklearizavimo, ekonominių sankcijų įvertinimas. Vokietijos atžvilgiu buvo kas? Sunaikinta karinė pramonė – ne tik uždrausta turėti kariuomenę, bet ir pati pramonė sunaikinta. Taigi, čia yra daugybė instrumentų ir Vakarai turi pradėti apie tai galvoti“, – teigė E. Gentvilas.
Vokietijos situacija, pasak V. Valentinavičiaus, buvo kiek kitokia, nes jos likimas po Antrojo pasaulinio karo buvo nuspręstas kiek anksčiau, kai karo baigtis buvo visiškai aiški.
„Mes čia turime kitą situaciją. Turime karą ir nežinome, kuo jis baigsis. Šiaip jau Vakarų strategijos pagrindinis klausimas dabar yra kokiais būdais padėti Ukrainai apsiginti. Šiuo klausimu vienybės taip pat nėra“, – pastebėjo MRU politologas.
Jo teigimu, tolesnį Rusijos veikimą spręs pagrindinės NATO valstybės – JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija.
„Kas bus jų lyderių galvose, toks planas ir bus“, – sakė V. Valentinavičius.
E. Gentvilas akcentavo, kad tokį planą reikia dėliotis tada, kai jau matysis karo pabaiga.
„Galima kurti ir strategiją“, – teigė Seimo narys.
Visgi V. Valentinavičius mano, kad kol kas yra per anksti galvoti apie tai, kas bus po karo.
„Per metus laiko mes patyrėme, kad Europa karinės galios ir gynybos prasme yra apgailėtina. Kai O. Scholzas sakė kalbą Bundestage, tai labai anksti jis paskelbė lūžio tašką, kad mes dabar jau į karybą žiūrėsime rimtai. Skaičiau, regis, „The Economist“, kad tada kalbėdamas jis nežinojo tikrosios Vokietijos kariuomenės būklės ir pajėgumų“, – pastebėjo ekspertas.
Per metus, anot jo, paaiškėjo, kad tie pajėgumai yra menki.
„Tai yra tik ryškiausias pavyzdys, bet panašių problemų turi visos ES valstybės, galbūt išskyrus Prancūziją“, – sakė V. Valentinavičius.
Tad dabar Vakarai, jo vertinimu, strategiškai turi „pažvelgti į realybę, daryti išvadas ir užsukti gynybinių pajėgumų generavimo mašiną.“
„Net Macronas dabar suprato, kad su Putinu susišnekėti neįmanoma ir kad šitas karas bus ilgam – yra absoliučiai atvira galimybė, kad jis eskaluosis ir bus įtraukti visi“, – sakė politologas.
E. Gentvilas pritarė minčiai, kad Vakarai turėtų dabar rūpintis savo pajėgumais.
„Ateis diena, kai bus grėsmė arba visus įtraukti į Trečiąjį pasaulinį, arba sprendžiame radikaliai – griežtai, vieningai, turbūt vadovaujant JAV, kurių ginkluotė turbūt nepalikta rūdyti sandėliuose, o ginkluotės pramonė veikia efektyviau nei Vokietijos, ir tada, artėjant pergalei, turės spręsti tai, ką aš sakau“, – akcentavo politikas.
V. Valentinavičius vis dėlto pabrėžė, kad negalima atmesti ir Ukrainos pralaimėjimo galimybės.
„Kas tada atsitiks? Jeigu Rusija užima visą Ukrainą, tai vengrų scenarijus, aš manau, nelabai tikėtinas, bet agresyvi valstybė su branduoliniais ginklais tada pasislenka arčiau mūsų“, – teigė politologas.
„Čia scenarijai yra tiesiog konfrontacijos. Reikia tiesiog būti stipresniems ir sulaikyti šitą dalyką. Priešingas scenarijus – jei Ukraina laimi. Gerai, ji atsiima Krymą, okupuotas teritorijas ir sustoja ties senąja siena. Daugiau tikėtis, manau, negalima. Tada klausimas – kas atsitiks su Rusija?“, – kalbėjo pašnekovas.
Jo teigimu, net jei V. Putinas būtų nuverstas, labai daug kas priklausytų nuo to, kokios naujos jėgos ateitų į Kremlių.
„Aš labai skeptiškai žiūriu į optimizmą, kad Ukrainos pergalė savo sienų ribose gresia Putino asmeninei valdžiai Rusijos viduje. Sprendžiant pagal viską, dabar jis turi absoliučią valdžią. (...) Mano galva, Ukrainos pergalės atveju tikėtiniausias scenarijus yra, kad viskas grįžta prie savo sienų, bet Putinas tęsia valdymą Rusijoje, kaip režimas jis išlaiko konfrontacinį toną ir strategiją su Vakarais, visiškai nesiruošia kapituliuoti, ir mes įstringame amžino Šaltojo karo situacijoje“, – sakė V. Valentinavičius.
E. Gentvilas atkreipė dėmesį, kad šiuo klausimu bus svarbūs ir Kinijos interesai.
„Kol Vakarai suspės kažką padaryti, Kinija nugriebs dalį Rusijos – Rusijos dezintegracija gali vykti autominių kraštų atsiskyrimo būdu, Kinijos invazijos būdu“, – sakė Seimo narys.
Visą „Žinių radijo“ laidą klausykite čia:
