Medžiaga, kurios yra ir viename itin Lietuvoje populiariame vaiste nuo skausmo, savaime nėra nuodinga. Tačiau tokia pasidaro vartojant ją padidintomis dozėmis ar sumaišius su kitais buityje naudojamais produktais. Pavyzdžiui, soda, benzinu, dažų skiedikliu, vandenilio chlorido rūgštimi, žiebtuvėlių užpildymo skysčiu, jodu ar raudonuoju fosforu.

Paisydami žiniasklaidos veiklą ribojančių įstatymų, minėti aptariamos medžiagos pavadinimo negalime. Tačiau tai netrukdo aptarti jos sukeliamą pavojų.

Veikia kaip morfijus ir heroinas

Minėta medžiaga priklauso opiatų grupės narkotikams, kaip morfijus ir heroinas. Ji stimuliuoja centrinę nervų sistemą, tad vartojama didelėmis dozėmis, tikinama, sukelia euforiją.

Savo ruožtu šios medžiagos mažesnėmis dalimis galima rasti vaistuose, kurie skirti skausmui (sąnarių, nugaros, galvos, migreniniam, menstruaciniam, neuralginiam bei dantų) ir kosuliui malšinti, peršalimo, gripo simptomams lengvinti.

Tiesa, net vartojama minimaliai, ši medžiaga sukelia pripratimą. Vaistų, kurių sudėtyje yra pastarojo elemento, nepatariama vartoti ilgiau nei 3 dienas, nebent kitaip nurodė gydytojas.

Tiesa, medikų dažniausiai to net neklausiama. Lietuvoje vaistai su aptariama medžiaga parduodami ir be recepto.

Vaistų su pavojinga medžiaga – ne vienas

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovė ryšiams su visuomene Delija Milašiūtė DELFI informavo, kad Lietuvoje yra registruoti keli vaistiniai sudėtiniai vaistiniai preparatai, kurių sudėtyje yra aptariamos opiatams priskiriamos (narkotinės) skausmą malšinančios veikliosios medžiagos.

DELFI žiniomis, mažiausiai du preparatai, kurių sudėtyje yra 30 mg aptariamos medžiagos yra parduodami su receptu ir vienas – be recepto. Jo sudėtyje yra 8 mg aptariamos medžiagos.

Pastarasis vaistas – labai populiarus, dažnai reklamuojamas ir neretai siūlomas pačių vaistininkų, kadangi yra pigesnis nei kiti tos grupės vaistai.

Kontroliuojami tik preparatai, kuriose dozės didesnės

Sveikatos apsaugos ministerijos įsakyme dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo teigiama, kad aptariamos medžiagos turintys preparatai kontroliuojami tuomet, kai jos dozė juose viršija 100 mg.

„Todėl sudėtiniai vaistiniai preparatai, kuriuose yra maža aptariamos medžiagos dozė Lietuvoje yra išduodami be recepto. Be to, pastarųjų vaistinių preparatų vartojimo indikacijos tinkamos savigydai skirtam vaistiniam preparatui, o nedidelė pakuotė (N12), neviršija vaistinio preparato pakuotės lapelyje nurodytos maksimalios vartojimo trukmės (3 paros) nesikreipiant į gydytoją vartojant didžiausią rekomenduojamą paros dozę (8 tabletės)“, – DELFI sakė D. Milašiūtė.

Nei parduodamų be recepto, nei su receptu šių vaistų nepatariama vartoti vaikams iki 12 metų.

Susiduria su priklausomybės padariniais

Savo ruožtu Ekstremalių sveikatai situacijų centro Apsinuodijimų informacijos biuro vedėja Laima Gruzdytė DELFI sakė, kad nors aptariamos medžiagos Lietuvoje parduodamuose vaistuose yra palyginti nedidelis kiekis, medikams tenka susidurti su ilgalaikio jos vartojimo padariniais.

„Vaiste esančio kiekio yra per mažai tam, kad, pavyzdžiui, būtų verta gaminti tą patį krokodilą, tačiau dėl lietuviško nacionalinio savigydos ypatumo kartais susiduriame su ilgalaikio ir netinkamo jos vartojimo padariniais“, – pripažino ji.

Pernelyg ilgai preparatus su aptariama medžiaga vartojančiam asmeniui gali svyruoti nuotaika, kietėti viduriai, būti sunku susikaupti, o nutraukus vartojimą atsirasti nors ir ne ypač ryškūs, bet abstinencijos sindromai: nerimas, irzlumas, nemiga.

Laima Gruzdytė

Nauda – didesnė už potencialią žalą?

„Yra buvę daug šnekų apie tai, kad preparatai, savyje turintys ir nedidelę dalį narkotinių medžiagų, vis dėlto neturėtų būti parduodami be recepto. Tačiau turime vadovautis europinėmis nuostatomis, pagal kurias, jei preparate nėra 30 mg aptariamos medžiagos, jis gali būti parduodamas be recepto.

Todėl Lietuva, galima pasakyti, nelabai suranda būtų, kaip padaryti, kad tokie vaistai būtų parduodami su receptu. Jei nauda yra didesnė už potencialią žalą, o apie pastarąją daug informacijos nėra, nėra ir motyvų skelbti šiai medžiagai karą.

Nors, mano manymu, tokie preparatai neturėtų būti parduodami be recepto“, – neslėpė L. Gruzdytė.

Yra ir daugiau pavojingų medžiagų

Paklausta, kokios aptariamos medžiagos dozės žmogui jau yra pavojingos, tikslių skaičių specialistė sakė negalinti įvardinti.

„Tam, kuris visai nieko nevartoja, gali būti pavojinga viena dozė, kitam, kuris vartoja tą pati preparatą ilgą laiką arba kitos rūšies narkotikus, ta dozė gali būti ir šimtą kartų didesnė. Pasakyti, kokia dozė gali būti mirtina, tikrai negaliu, nes tą padaryti objektyviai – neįmanoma“, – aiškino ji.

Anot L. Gruzdytės, specialistai pastebi, kad piktnaudžiaujama ne tik aptariama medžiaga, bet ir kitomis, esančiomis dažname vaiste nuo peršalimo ir slogos.

JAV nuo receptinių vaistų miršta vis daugiau žmonių

Savo ruožtu Vilniaus universiteto Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras Seime surengtoje konferencijoje „Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija ugdymo institucijose“ pasakojo, kad JAV mirtis nuo kokaino jau akivaizdžiai lenkia receptinių vaistų sukeltos mirtys.

„Vadinamąją „širkę“ Lietuvoje jau užmiršom, galimas dalykas, užmiršim ir heroiną, nes juk yra receptinių vaistų, kuriais svaiginamasi Amerikoje ar Kanadoje“, – sakė jis.

R. Badaro žodžiais, narkotikų mados keičiasi. Dabar galima laisvai sėti aguonas – niekas nenupjaus ir „širkės“ nevirs. Heroinas – taip pat išeinantis. O štai naujos psichoaktyvios medžiagos sunkiai atpažįstamos net profesionalams.

Robertas Badaras

„Ar tai vis dar narkotikai? Sakyčiau, kad ne“, – kalbėjo toksikologas, pridurdamas, jog dabar didžiąją rinkos dalį užima ne slopinančios medžiagos, o stimuliatoriai, vadinami psichoaktyviomis medžiagomis.

Jo teigimu, žmonės įsigudrinę svaigintis vaistais, skirtais net gyvuliams. Be to, jo turimais duomenimis, Europos Sąjungoje psichoaktyvių medžiagų yra vartojęs vidutiniškai vienas 15-16 metų jaunuolis iš 4.

„Man atrodo, su heroinu buvo lengviau, nes žinojome, ką daryti. Stimuliantai, sintetiniai narkotikai, vaistai – tai tas segmentas, apie kuriuos dar nedaug šnekama, bet bus kalbama ateityje. Tai medžiagos, kurios patenka į smegenis ir daro blogus dalykus“, – sakė R. Badaras.