Daliai Kaišiadorių rajone įsikūrusio miestelio gyventojų viešai pareiškus nepasitenkinimą būsima kaimynyste su protinę negalia turinčiais globos namų auklėtiniais, į vietos savivaldybę vyko centrinės valdžios atstovai.

Vykstant visą Lietuvą apimančiai globos įstaigų pertvarkai, kai kurie žiežmariečiai teigė bijantys protiškai neįgaliųjų kaimynystės dėl savo ir vaikų saugumo, taip pat kritikavo vietos valdžią, kad ši jais nesitarė.

Bendruomeninius namus planuojama statyti dešimties arų sklype. Neįgalieji bus čia perkelti iš uždaresnių Strėvininkų globos namų, įsikūrusių Žiežmarių apylinkėse.

„Kokią čia diskusiją bandote vesti, kai viskas yra nuspręsta?“, – ketvirtadienį vykusiame susitikime Kaišiadorių rajono savivaldybėje pareiškė Žiežmarių miesto bendruomenės vadovas Nerijus Meškauskas.

Dalis gyventojų yra pasiūlę neįgaliesiems kraustytis į namą kitame sklype.

„Bendruomenė bet kokiu atveju nepuls ir nesako, kad gyventojų nereikia. Mes už, visada sakėme, kad ir gyventojai už, bet ne šitoje vietoje“, – kalbėjo N. Meškauskas.

Vis dėlto kai kurie mano, kad neįgalieji apskritai neturėtų gyventi kitų žmonių kaimynystėje.

„Aš niekaip nesuprantu, kaip neįgalų žmogų, protinę negalią turintį žmogų, nepakaltinamą, kurio atsisakė šeima, integruoti? (...) Kokia jo ateitis?“, – sakė į susitikimą atvykusi 53-ių verslininkė Aušrinė Gudeliauskienė.

Ragina padėti grįžti į gyvenimą

Gyvenamaisiais namais nusėtoje Lauko gatvėje esančiame sklype jau pastatyta lenta, pranešanti žmonėms apie planuojamus statyti bendruomeninius namus.

Už socialinę apsaugą atsakingi politikai, vietos savivaldybės vadovai atmetė priekaištus dėl informacijos stokos ir siekė įtikinti gyventojus, kad atsikraustę neįgalieji bus visaverčiais bendruomenės nariais.

„Visada atrodo, kad per mažai informacijos, kai kažkoks klausimas paliečia mus asmeniškai“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė.

Pasak jos, tarp sveikųjų pasirengę gyventi neįgalieji atrenkami kruopščiai, o patys bendruomeniniai namai turėtų būti pastatyti kitų metų viduryje.

„Tai nėra procesas urmu, – sakė viceministrė. – Tai yra ilgas procesas, pradžioje įvertinant poreikius, galimybes ir gebėjimus“.

Jai antrino Kaišiadorių rajono mero pavaduotojas Darius Vilimas.

„Tiktai būdami tarp mūsų, o ne atstumti tie žmonės galės grįžti į pilnavertį gyvenimą“, – kalbėjo politikas.

Strėvininkų socialinės globos namų direktoriaus pavaduotoja Danguolė Petrylienė sakė, kad socialiniuose tinkluose sulaukė grasinimų iš žmonių, kad neįgalieji bus apmėtyti akmenimis ir nufilmuoti, o pastarųjų dienų žiniasklaidos antraštės įžeidė globos namų gyventojus.

Emocingai kreipdamasi į vietos bendruomenę D. Petrylienė bandė įtikinti, kad neįgalieji juos supa ir šiandien, tik gyventojai to nemato.

„Mes esame su jumis akcijose, tautinės pynės pynime, skaitymuose, ir visuose kituose dalykuose. (...) Tai yra žmonės, kurie jau šiandien su jumis prasilenkia, tiesiog jūs nežinote, kad tie žmonės yra paliesti negalios“, – kalbėjo specialistė.

36 metų projektine veikla užsiimantis žiežmarietis Aivaras Jonika sako, kad padės rengti bendrus susibūrimus tarp vietinių ir neįgaliųjų – piknikus, kultūrinius renginius ar išvykas.

„Baimė visada kyla tada, kai yra daug nežinios, kai yra išankstinis įsivaizdavimas. Po truputį, manau, tas išsisklaidys“, – tvirtino jis.

Sklypo Lauko gatvėje ketvirtadienio popietę atėjusi apžiūrėti šalia gyvenanti 83-ių Aldona BNS teigė, kad atvyksiantys neįgalieji jai netrukdys.

„Vis tiek čia gi bus kažkiek sveikesni, nebus gi jau visai... Nesu prieš, kam jie čia gali maišyti?“, – kalbėjo pensininkė.

Platesnės pertvarkos dalis

Planuojami pokyčiai Žiežmariuose yra dalis vadinamosios institucinės globos sistemos pertvarkos, vykstančios nuo 2014 metų. Viešumoje ši reforma labiau žinoma kaip užmojis likviduoti Lietuvoje visus vaikų globos namus ir iškelti juos į bendruomenines šeimas.

Vis dėlto bandoma atsisakyti tiek sveikų vaikų, tiek neįgalių vaikų ir suaugusiųjų institucinės globos.

Sistemos pertvarka argumentuojama siekiu integruoti šias tris grupes į visuomenę, nes institucinėje globoje nuolat gyvenantys žmonės taip niekada ir netampa savarankiški.

„Jeigu žmogus yra įtraukiamas, jis rodo kur kas didesnes galimybes, skirtingai nei tais atvejais, kada jis būna nurašytas“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė.

Nuo pertvarkos pradžios į bendruomenines šeimas buvo iškelti beveik 500 vaikų, 38 neįgalūs vaikai ir 174 neįgalių suaugusiųjų, rodo ministerijos BNS pateikti duomenys.

Pasak V. Augienės, lengviausia rasti vietos sveikiems vaikams, nes jie neturi specialiųjų poreikių, juos palankiau priima vietos gyventojai.

Vis dėlto Biržuose vietos bendruomenė neseniai blokavo planus pastatyti naujus namus aštuoniems be tėvų globos likusiems mažamečiams.

Viceministrė tvirtino, kad visi, kurie atrenkami kraustytis į bendruomeninius namus, stengiasi pritapti prie aplinkinių.

„Bet kuris kitas kaimynas ir jums sklypo ribas patrauks, ir pasakys savo kuoliuką persikelti per pusę metro, nes ant mano sklypo užlipai, (...) o šitos šeimos stengiasi pritapti, stengiasi bendrauti ir būti pavyzdiniais kaimynais“, – kalbėjo V. Augienė.

Dėl situacijos Biržuose ir Žiežmariuose pasipiktinimą reiškė ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, sakęs, kad patyčios nebus toleruojamos. Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad situacija šiuose miestuose tiesiogiai iliustruoja socialinę atskirtį.