aA
Straipsnių ciklą apie Nepriklausomybės akto signatarus užbaigsiu neformalais. Skamba keistai, kai kalbame apie garbingus žmones – signatarus, tiesa? Tačiau šis pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai – šiandien prisiminsime tuos, kuriuos dažniausiai yra pamiršę net tie, kurie gali gana išsamiai papasakoti Petro Klimo ar Jono Vileišio biografiją. Užbaigsime signataru, kurį žino visi, bet kurio biografijos tiesiog nepavyks įsprausti į dirbtinę Prokrusto lovą, ir dar 5 svarbiomis, bet primirštomis asmenybėmis.
Neformalai signatarai ir idėjos transformacija nuo svajonės iki realybės
© Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvas

Pirmasis – Saliamonas Banaitis. Nors jo biografija turtinga faktų, kažkada teko dalyvauti diskusijoje, kur dalis garbios publikos nebuvo net girdėję tokios pavardės. Dar jaunystėje suartėjęs su knygnešių judėjimu Banaitis tapo Vinco Kudirkos bendražygiu. 1905 m., iškart po spaudos draudimo, jis Kaune įkūrė pirmąją lietuvišką spaustuvę. Per 10 metų tiražai pasiekė septynženklius skaičius, o tai buvo didelis žingsnis brandinant savąją tapatybę.

Saliamonas Banaitis
Saliamonas Banaitis
© Organizatorių archyvas

Kaizerinės Vokietijos okupacijos metais, Banaitis žaidė dvigubą žaidimą, kaip, beje, ir dažnas kitas signataras. Jis vienu metu ir dalino atsišaukimus, nukreiptus prieš vokiečių valdžią, ir stengėsi juos pergudrauti. Tai davė vaisių – Banaitis buvo gerbiamas, leido laikraštį „Kauno žinios“, išprašydavo iš vokiečių ir daugiau lengvatų. Didžiausias jo darbas – lietuviškos „Saulės“ gimnazijos įkūrimas. Norėdamas pasiekti šį tikslą, Banaitis paaukojo labai daug lėšų, laiko ir jėgų.

Nenurimo jis ir po Nepriklausomybės paskelbimo – reikėjo ginti šalį nuo iš Rytų atslenkančių bolševikų. Tam Banaitis suorganizavo savanorių būrį, jį apginklavo ir rėmė. Pasinaudodamas kontaktais su Vokietijos karininkais, jis sugebėjo nupirkti nemažai besikuriančiai Lietuvos kariuomenei reikalingų ginklų ir šaudmenų. Visa tai buvo laikas, kai idealizmas užgoždavo materialinius rūpesčius – Banaitis savo lėšas neatlygintai skirdavo Lietuvos reikmėms net ir tada, kai jam likdavo nedaug lėšų pragyventi. Ne visi supras jį dabar, ne visi suprasdavo ir tada, tačiau didžiausiems pokyčiams, reikalingi idealistai.

Dar mažiau žinomas signataras – Alfonsas Petrulis. Pagal pašaukimą Petrulis buvo kunigas, tačiau kartu aktyviai domėjosi ir moksliniu gyvenimu. Jam rūpėjo, kaip katalikybės idėjas įskiepyti kuo didesnei auditorijai. Nedera pamiršti, kad XX a. pradžia tai laikas, kai mūsų regione stipriai plito komunistinės idėjos, į religiją žiūrėjusios su neslepiama panieka. Tad, darbo Petruliui buvo tikrai daug.

Alfonsas Petrulis
Alfonsas Petrulis
© Organizatorių archyvas

Kita vertus, pačioje bažnyčioje buvo taip pat neramu, ypač Vilniuje ir jo apylinkėse. Bažnytinė vadovybė čia demonstratyviai kalbėjo tik lenkiškai ir į jauną kunigą, bandantį pamaldose diegti lietuvių kalbą, žiūrėjo su nepasitikėjimu. Nepadėjo ir tai, kad jis mokėjo 5 užsienio kalbas, taigi, buvo tikrai išsilavinęs.

Įdomu tai, kad Petruliui dalyvaujant Didžiajame Vilniaus Seime 1905 m. pati Vilniaus vyskupijos kurija paskundė jį tuometiniam Rusijos imperijos vidaus reikalų ministrui Piotrui Stolypinui. Dar labiau stebina tai, kad nematydamas didelio prasižengimo lietuvių bandymuose siekti kultūrinės autonomijos šis į skundą nesureagavo ir Petrulio nenubaudė.

Vilniaus bažnytinė vadovybė buvo labai nepatenkinta Petruliu, todėl, Vilnių užėmus Lenkijos kariuomenei, šis buvo greitai suimtas. Nors jam pavyko pabėgti ir pasitraukti į Nepriklausomą Lietuvą, signataras buvo išsekęs nuo nuolatinių konfliktų ir palyginus jaunas mirė.

Kazimieras Steponas Šaulys
Kazimieras Steponas Šaulys
© Organizatorių archyvas

Dar vienas kunigas signatarų gretose – Kazimieras Steponas Šaulys. Net 4 tautiškai susipratę dvasininkai įėjo į Lietuvos Tarybos sudėtį, ženkliai prisidėdami prie Lietuvos Nepriklausomybės. Kalbant apie K. S. Šaulį, reikia paminėti tai, kad jis buvo stiprus teologas, daugiau pagarsėjęs kaip dėstytojas. 1906-1922 m. jis darbavosi Kauno kunigų seminarijoje, 1922-1944 m. Vytauto Didžiojo universitete. Šio signataro idėjos pasklido tarp daugybės jaunų kunigų ir krikščionių demokratų ideologijos žmonių.

Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad signataras pasižymėjo labdaringa veikla, organizavo sunkiau besiverčiančių studentų stipendijas. To meto kunigai nebijojo dalyvauti politiniame valstybės gyvenime, aiškiai išsakė savo pažiūras rūpimais klausimais, lygiai taip pat, kaip jas išsakydavo jų oponentai iš kairiosios stovyklos. Taikią nors polemiškai ir labai aštrią pasaulėžiūrų kovą nulėmė faktas, kad Vasario 16-osios Lietuvą kūrė labai skirtingi žmonės, turintys nevienodas valstybės idėjas. Visgi, jei jie nebūtų susitarę tą dieną prieš 99–erius metus, gal nebūtų ir valstybės, kurioje jų idėjos galėjo kovoti tarpusavyje.

Retai kas prisimena ir Jokūbą Šerną. Šis signataras išsiskiria tuo, kad buvo evangelikų reformatų tikėjimo. Kaip ir daugelis signatarų dar paauglystėje jis susidomėjo idėjomis, kaip revoliuciniu būdu reikėtų pakeisti nusistovėjusią pasaulio tvarką. Dėl to carinės valdžios buvo pašalintas iš gimnazijos.

Jokūbas Šernas
Jokūbas Šernas
© Organizatorių archyvas

Pirmojo pasaulinio karo metais jis dirbo istorijos mokytoju, o Nepriklausomoje Lietuvoje stengėsi palaikyti ryšius su lietuviais, gyvenančiais Klaipėdos krašte, artinti juos prie Lietuvos. Tam padėjo ir bendras tikėjimas. Signataras tuomet ypač skatino tautiečius prisiminti liūdną prūsų tautos likimą ir dažnai žvelgti į Vakarų pusėje gyvenančius tautiečius. Turėdamas ten ryšių Šernas nuoširdžiai vylėsi, kad vieną dieną Klaipėda atsidurs Lietuvos valstybės teritorijoje. Po sėkmingos Lietuvos kariuomenės operacijos 1923 m. sausio 15 d. signataro svajonė tapo realybe.

Jonas Smilgevičius
Jonas Smilgevičius
© Organizatorių archyvas

Dar viena išskirtinė asmenybė – Jonas Smilgevičius. Gimęs bajorų šeimoje Smilgevičius palaipsniui aktyviai įsitraukė į tautinį lietuvių judėjimą. Vokietijoje mokęsis ekonomikos Smilgevičius suprato, kad be ekonominės atramos tautinis sąjūdis niekada nesugebės pasiekti savo pagrindinio tikslo – nepriklausomos valstybės. Todėl dar 1912 m. jis įkurė pirmąją lietuvišką akcinę bendrovę pavadinimu „Vilija“. Šios žemės ūkio technikoje besispecializavusios bendrovės gaminiai greitai paplito po plačią Rusijos imperiją ir sulaukė didelio populiarumo.
Pažiūrėjus plačiau, ekonominė kova už Lietuvą vis dar nėra įvertinta.

Čia reikėtų atiduoti duoklę ne tik Smilgevičiui, bet ir žymiausiam tautinio judėjimo mecenatui Petrui Vileišiui, be kurio pinigų judėjimas niekada nebūtų taip plačiai išsivystęs. Smilgevičiaus idėjos turėtų būti aktualios ir dabarties verslininkams, nes jis sugebėjo elgtis taip, kad Lietuvos pasiekimai, ypač žemės ūkio srityje, įvarios gamybinės naujovės taptų vertinami ir visame regione.

Jonas Basanavičius
Jonas Basanavičius
© Organizatorių archyvas

Paskutinis neformalas, kurio biografija tikslinga pabaigti šį ciklą, be abejonės, yra mūsų tautinio atgimimo patriarchas Jonas Basanavičius. Nekartosiu visiems žinomų faktų apie „Aušrą“ ir kitų garbingų Basanavičiaus darbų. Ši figūra gal net perdėtai buvo adoruota tarpukaryje, bet tai lėmė, kad ji buvo pakankamai stambi, net sovietmečiu bijota ją visiškai išbraukti iš vartosenos.

Vis dėlto, ir dabar, atrodo, iki galo nesiryžtame susitarti ir pastatyti šiam žmogui deramo paminklo. Kita vertus, Lietuvoje yra daugiau nei pusšimtis gatvių, pavadintų būtent Basanavičiaus vardu. Neseniai jis tapo ir fikcijos dalimi, kai Andriaus Tapino romane „Vilko valanda“ pasirodė kaip nutrūktgalvis steampunkinės Vilniaus Alchemijos katedros vedėjas. Pripažinkime – nedaug turime tokių naujame amplua atsiskleidusių istorinių herojų ir tai rodo, kad Basanavičius mums vis dar aktualus.

Kodėl jį gerbiame? Esminėje polemikoje dėl Vasario 16-os akto jį pastebėti sunku. Čia veikė Vileišis, Klimas, Smetona, Kairys ir daugelis kitų, bet Basanavičius tarsi atsiduria šešėlyje. Tyliai ir ramiai Basanavičius liko Lenkijos okupuotame Vilniuje. Tai buvo tarsi moralinis simbolis, kad tauta be Vilniaus, nenurims. Nesiveržė jis ir į aktyviąją politiką. Vadinčiau jį idėjų generatoriumi.

Jonas Basanavičius iškėlė mintį, o ją įgyvendino kiti, tačiau generatorius svarbus tiek, kiek svarbi jo idėja – nepriklausoma tautinės Lietuvos valstybės vizija. Žinoma, 2017–aisiais ji kitokia nei buvo 1918–aisiais, bet tai buvo mūsų pamatai, ant kurių vis dar stovime.

Ką gi tokio keisto padarė Basanavičius, kodėl jis nusipelno neformalo vardo? Žinoma, dabar gana keistai skamba jo pseudoistoriniai svarstymai, bandymai žūtbūt įrodyti lietuvių kilmę iš trakų genčių, tačiau jo vizitas į Bulgariją svarbus dėl kitko. Čia jis pastebėjo Rusijos imperijos vykdytą politiką, kuri siekė, remiantis etnografiniu tautų apsisprendimo principu, skaldyti tuometinę Rusijos priešininkę – Turkijos imperiją. Tai Basanavičius savitai ir galbūt pats iki galo nesuprasdamas panaudojo prieš pačią Rusiją. Jis atsistojo ant Motiejaus Valančiaus kurtų pamatų ir išplėtė juos iki idėjos, kad lietuvių tauta turi lygiai tokią pat teisę turėti savo valstybę, kaip ir kitos.

Pradinį impulsą čia įnešė ir jo trumpas gyvenimas Čekijoje, kur tuo metu tautinio atgimimo idėjos jau buvo pažengusios toliau nei Lietuvoje. Basanavičius Prahoje gyveno 1882-1884 m. Būtent tuo metu jis subrandina idėją apie „Aušrą“, o toliau iš šios idėjos tik vystėsi, atsirado nauji žmonės, kurie tęsė pradėtus darbus.

Viskas baigiasi labai simboliškai – 20 labai skirtingų žmonių susirenka Vilniuje 1918 m. vasario 16 d. prieš 99-erius metus ir vieningai pasirašė aktą, kuris visus juos vienijančią idėją – nepriklausomą Lietuvos valstybę – pavertė realybe. Realybę, kurią daugelis brangina ir taip geriausiai pagerbia signatarų atminimą.

Simonas Jazavita yra Misija Sibiras 16 dalyvis, Vytauto Didžiojo universiteto doktorantas, Kauno miesto muziejaus muziejininkas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Per pandemiją pastojusi moteris negalėjo patikėti, kokia išmoka jos laukia: tokių kaip aš yra tūkstančiai (180)

Lietuvoje paskelbtas antrasis karantinas tęsiasi jau trečią mėnesį, tačiau kai kurie gyventojai...

Dėl vakcinos verslas pasiruošęs bet kam: kol kas leidžia dešimtimis tūkstančių eurų darbuotojams testuoti SAM prognozuoja, kada įmonės galės įsigyti skiepų (16)

Privačiam verslui prisijungus prie vakcinacijos proceso šis įgautų didesnį pagreitį. Deja, kol...

Gautos kelios dešimtys pranešimų apie nepageidaujamas COVID-19 vakcinos reakcijas (247)

Iš viso nuo vakcinacijos nuo COVID-19 pradžios gautos kelios dešimtys pranešimų apie...

Arūnas Spraunius | D+

Juodojo aukso prakeikimas: naftos geriau rasti ne per anksti – Norvegija ir Venesuela tai geriausiai įrodo

Išsireiškimus „energetinė adata“, „sėdėjimas ant energetinės adatos“ galima laikyti ir...

Pokyčius Vokietijoje atidžiai seka visa Europos Sąjunga: jei nesusigriebsime, bus didžiulės žalos (83)

Sausio 16 d. Vokietijoje buvo renkamas naujas didžiausios šalies partijos, krikščionių demokratų...

COVID-19 protrūkiai Lietuvoje nesiliauja vaikų darželiuose ir įmonėse, sunki padėtis tęsiasi ir šalies globos namuose (44)

Per praėjusią parą Lietuvoje ištyrus 5623 ėminius dėl įtariamo koronaviruso nustatyti 773 nauji...

Prabangiausi Londono namai stovi tušti: taip nebuvo nuo praeitos finansinės krizės

Londono prabangaus nekilnojamojo turto rinka išgyvena vienišą karantiną.

Papasakojo apie tikruosius „Eurovizijos“ užkulisius: ši atranka – tikra mėsmalė, iš atlikėjų tyčiojasi, kas netingi (23)

Lietuva vėl pradėjo tinkamiausio kandidato į didžiąją „Eurovizijos“ sceną paiešką –...

Naujas įspėjimas dėl vakcinų tiekimo kelia ES susirūpinimą papildyta (40)

„AstraZeneca“ įspėjimas, kad, sumažėjus gamybos pajėgumams, jos sukurtos vakcinos nuo...

McGregorui – iškalbinga Chabibo žinutė, internete plinta airį pašiepiantys memai

Sekmadienio rytą Abu Dabyje įvyko ilgai lauktas Conoro McGregoro sugrįžimas. Po metų pertraukos...