Jo teigimu, šis reiškinys pasirodo Ramiajame vandenyne – jo ekvatorinėse platumose.
„Jis apima ir atmosferą, ir vandenyną. Pirmiausia jis prasideda nuo to, jog nuslopsta pasatai, pučiantys šiose platumose. Ir vietoje pietrytinių, šiaurės rytinių srautų įsivyrauja net vakariniai srautai. Ir tada šiltas vanduo yra nešamas jau nuo Australijos Pietų Amerikos link.
Ir temperatūra šioje visoje zonoje aplink pusiaują pakyla. Ypatingai – prie Pietų Amerikos, prie Galapagų salų. Ten temperatūra pakyla net 8–9 laipsniais, kartais ir 10 laipsnių“, – pasakojo A. Bukantis.
Klimatologo A. Bukančio teigimu, didžiausi pokyčiai įvyksta vandenyno temperatūroje. Tačiau chaosas jaučiamas visame žemės rutulyje.
„Bet šitas reiškinys yra ypatingas tuo, kad sukuria chaosą visoje klimato sistemoje žemės rutulyje.
Negalime kelti klausimo – kaip konkrečiai atšils kažkuriame regione. Prasideda visiškai kitoks slėgio lauko formavimasis – ne tik pusiaujo platumose, ne tik Ramiajame vandenyne, bet jis galiausiai paliečia ir Indijos vandenyną, Pietų Aziją. Net persikelia visi šie procesai į Atlanto vandenyną“, – tikino jis.
LNK vidurdienio žinių pašnekovas klimatologas A. Bukantis teigė, jog tai nereiškia, kad į Lietuvą dėl šio orų reiškinio atplūs sausros.
„Pirmiausia yra paveikiama atmosferos cirkuliacija. Tai yra tokia tarpinė grandis tarp to proceso, kuris vyksta kažkur toli Ramiajame vandenyne ir mūsų Europos regione. Pastebėjome, kad formuojasi „El Ninjo“ net tokie Skandinavijos anticiklonai, kurie kaip tik žiemos metu lemia ir žemesnę temperatūrą. Nėra nustatyta, kad vasaros būtų kažkuo ypatingos „El Ninjo“ metais“, – tikino LNK pašnekovas.
Visą LNK vidurdienio žinių pokalbį su klimatologu A. Bukančiu žiūrėkite čia:
