Kaip atrodo procesai VRK?
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkės pavaduotojas Maksimas Reznikovas patikslino, kaip atrodo procesai VRK. Anot jo, VRK negali pakeisti priimtos nutarties, nes tai yra ne VRK galioje, o pats rinkimų procesas labai griežtas, nes yra griežtos taisyklės ir terminai.
„Visas rinkimų procesas sudėliotas pagal rinkimų kodeksą – labai griežtos datos, terminai, tvarkos. Ką VRK paprastai daro, tai laikosi to rinkimų kalendoriaus ir jį įgyvendina. Rinkimų procese nėra numatyta, kad kandidatas gali būti išbrauktas tarp pirmojo ir antrojo turo, bet šiuo atveju VRK gavo pareigą įgyvendinti teismų sprendimus. Vienu atveju (ponios Štraupaitės) tai buvo teismo nutartis, kitu atveju, be nutarties, dar buvo Panevėžio teismo teisėjų išaiškinimas, ir tai yra situacija, kai mes turime pareigą pritaikyti baudžiamojo poveikio priemonę.
Tam nėra gero laiko, nes jeigu būtų geras laikas, tai ta procedūra būtų numatyta kaip rinkimų proceso dalis, bet tai nėra rinkimų proceso dalis, ir VRK, kai gauna nutartį, sužino apie ją: ji nepasiekia VRK tiesiogiai, mes galime iš viešosios erdvės sužinoti, kad nuosprendis yra paskelbtas, galime susirasti nuosprendį, perskaityti, taikyti. Tokie klausimai, kaip šiuo atveju, yra aiškūs: prasideda traktuotės, paskui būna teismo išaiškinimas arba papildoma patikslinanti nutartis. Tada – VRK sprendimai. Trumpai istorija tokia“, – sako M. Reznikovas.
Išsirinkti „mažesnę blogybę“
Anot jo, jeigu VRK nebūtų priėmusi sprendimų šalinti kandidatų, tai nepanaikintų teismų nutarčių.
„Mes negalime paneigti priimtos nutarties, nes tai nėra VRK galioje. Jeigu VRK nebūtų priėmusi sprendimų šalinti kandidatų, tai nepanaikintų teismų nutarčių ir vis tiek kabotų klausimas, kad yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri nepritaikyta, nes VRK nusprendė jos, tarkime, nepritaikyti. Kiti kandidatai galėtų kelti klausimą, kad štai, yra nutartis ir ji neįgyvendinta. Būna situacijų, kai reikia nueiti teisinį kelią, kaip šiuo atveju mes ir nuėjome, ir Apeliacinis teismas panaikino nutartį dėl ponios Štraupaitės, Administracinis teismas antradienį paneigė teisėjų išaiškinimą ir teisine prasme klausimas yra išaiškintas – teismai pasisakė, teisingumas įvykdytas šioje dalyje, o VRK neturi galios įgyvendinti teisingumą“, – sako M. Reznikovas.
Pašnekovas teigia, kad tokioje situacijoje kartais svarbu išsirinkti mažesnę blogybę.
„Kiekviename žingsnyje yra kelios blogybės ir iš tų kelių blogybių reikia rinktis mažesnę. Mes, priimdami sprendimą, numanėme, kad teismuose bus ginčijama, teisme gali panaikinti tuos sprendimus, tad pasiruošėme du variantus biuletenių, kad būtų mažesnė žala, – kai paaiškėjo dėl ponios Štraupaitės, biuleteniai buvo jau po visą Lietuva išvežioti, ir žmonės nuo pirmos dienos galėjo per išankstinį balsavimą balsuoti. Kai paaiškėjo dėl pono Tubio, biuleteniai taip pat jau buvo po visą Lietuvą paskirstyti, bent nuo antros dienos rinkėjai galėjo gauti biuletenius“, – tikina M. Reznikovas.
Žalimas: pagrindinė problema yra teismų nekompetencijos
VDU Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas pabrėžia, kad sunku įsivaizduoti teisingumą, kai merai kandidatuoja į pareigas, kurias eidami jau padarė nusikaltimą. Anot jo, pagrindinė problema vis dėlto yra ne kieno nors kito, o teismų nekompetencijos.
„Aš manau, kad niekada joks įstatymas šimtu procentų nesureguliuos visų galimų situacijų. Kažin, ar Rinkimų kodeksą rašydamas gali apskritai numatyti tokią situaciją, bet aš gal žvelgiau globaliau, bendrai. Kolega sakė, kad teisingumas įvykdytas, o aš kaip tik manau, kad jis yra neįvykdytas. Kodėl? Mano požiūriu, šiuo atveju Vyriausioji rinkimų komisija yra mažiausiai kalta dėl šitos situacijos. Taip, iš vienos pusės ji vykdo teismų sprendimus, bet, kad ir kaip būtų paradoksalu, ji turi gerokai didesnį teisingumo jausmą negu mūsų teismai spręsdami šias bylas. Kai įsigilini į visą šitą situaciją, patys pagalvokite, atsiriboję nuo konkrečių pavardžių, ar teisinga, kad rinkimuose apskritai dalyvauja ir gali būti išrinktas asmuo, kuris ką tik nuteistas už nusikaltimą valstybės tarnybai eidamas tas pareigas, į kurias vėl kandidatuoja.
Akivaizdu, kad VRK turbūt negalėjo galvoti, kad tie kandidatai turėjo kokį nors teisėtą lūkestį būdami jau nuteisti dar kartą kandidatuoti į tas pareigas, kadangi šiaip jau, jeigu į Baudžiamąjį kodeksą žiūrėtume iš esmės, o ne vien pagal raidę, aš suprantu, kad teisininkai ir advokatai tam ir yra, jog žongliruotų pažodinėmis teisinėmis sąvokomis, pažodžiui aiškintų įstatymą ir galbūt atrastų tą prasmę, kuri visiškai prieštarauja bet kuriam teisingumo jausmui. Bet akivaizdu, kad kai BK yra numatyta tokia priemonė kaip viešųjų teisių apribojimas, kai teismo sprendimą skaitai iš esmės, suvoki, kam reikalingas viešųjų teisių atėmimas. Ir akivaizdu: pirmiausia jis reikalingas, kad tas kandidatas nekandidatuotų į pareigas, kurias eidamas jau padarė nusikaltimą. Aš labai abejoju, ar tie merai labai siekia užimti pareigas kokioje nors savivaldybės administracijoje arba apskritai valstybės tarnyboje“, – Delfi laidoje sako D. Žalimas.
Mato aiškias rizikas
Organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovas Laimonas Petreikis paaiškino, kokias rizikas mato dėl tokių VRK sprendimų.
„Visų pirma, mūsų organizacija nesiima vertinti, ar teismų sprendimai buvo teisėti ir pagrįsti. Mes žiūrime į faktą, kad kandidatai yra grąžinti į antrąjį rinkimų turą, ir ką mes matome iš savo praktikos, tai, tikėkimės, kaip VRK ir pasakė, jie buvo tokiai situacijai pasiruošę – kito kandidato, kuris jau buvo grąžintas tiek Visagine, tiek Anykščiuose, biuleteniams išsiųsti, tačiau iš praktikos matome, kad kartais būna problemų apylinkių komisijose. Čia ir matome tą riziką, nes apylinkių komisijos tikrai turės tuos biuletenius, ar jie bus antspauduoti ir bus pateikti tokie, kokie turi būti antrajame ture.
Taip pat būna tam tikrų situacijų, pavyzdžiui, gavome piliečio pranešimą, – jis informavo, kad VRK puslapyje prie pirmojo turo rezultatų vis dar buvo nurodyti kiti kandidatai (Visagino ir Anykščių taip pat). Rinkėjai, prieš keliaudami atiduoti savo balsą išankstinio balsavimo metu, dažniausiai pasižiūri tuos rezultatus, ir ten informacija buvo nepakeista. Taigi šios rizikos yra pirminės, kurios mūsų organizacijai ir kelia nerimą“, – tikina L. Petreikis.
Politologas: per šiuos rinkimus matome beprecedentę padėtį
VDU docentas Bernaras Ivanovas sako, kad svarbi ir partijų atsakomybė, ir tai, kad partijos turėtų rodyti pavyzdį.
„Per šiuos rinkimus matome beprecedentę padėtį su tokiu dar nematytu [skaičiumi] teistų asmenų, rekordas teistų asmenų, ir tai tikrai rodo kažkokią problemą, kad yra blogai su kandidatų atranka ir filtrai, procedūros, tos pačios partijos, komitetai normaliai neatlieka politinės konkurencijos funkcijų, nes pasirodo asmenys, kurių reputacija, švelniai sakant, kelia abejonių. Nenormalu, aš nesuprantu, kaip mes priėjome iki to“, – sako politologas.
Tiesa, kaip pastebi pašnekovas, tai nėra vieninteliai dalykai ir epizodai, kurie šokiruoja ir nuvilia dėl bendrai visos politinės sistemos.
„Antras dalykas – pasyvioji rinkimų teisė ir jos suvaržymas. Paksui juk atėmė pasyviąją rinkimų teisę iki pat gyvos galvos, tačiau paskui buvo skundas į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir jis nusprendė, kad negalima, kad reikia taisyti ir t. t. Čia yra teisiniai niuansai, į kuriuos aš nenoriu gilintis, bet taip būna. O tai, kas mane iš tikrųjų labai šokiravo, jeigu aš teisingai supratau, kaip gerbiamas VRK atstovas sako, kad jie informaciją apie teistumus gauna iš kažkokių trečiųjų šaltinių, – taip negali būti. Procedūriškai tai turi būti sutvarkyta, jie turi gauti visą informaciją, ir kuo greičiau, kad nebūtų taip, jog po pirmojo turo, kai patenka tie asmenys, dėl kurių kyla abejonių, jie pašalinami, nes galiausiai taip daroma žala reputacijai ir pačios VRK, ir bendrai politinės sistemos“, – sako B. Ivanovas.
D. Žalimas pabrėžia, kad VRK gali turėti geriausius teisininkus, bet jeigu teismai toliau leis tokius sprendimus, niekas nieko neišgelbės. Anot jo, teismo sprendimas turi būti aiškus ir nedviprasmiškas, argumentuotas ir teisingas.
„Teismai yra tam, kad šalintų visus įstatymuose esančius neaiškumus, jų pareiga – priimti labai aiškius sprendimus. Tokius, kokių nereikėtų dar papildomai aiškinti, labai argumentuotus sprendimus. Mažiausia, su kuo mes čia susiduriame, tai, kad VRK tie sprendimai nebuvo iki galo aiškūs, ir, kaip mes matėme, patys teismai blaškosi, kratosi atsakomybės“, – tikina D. Žalimas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) antradienį nusprendė panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą šalinti iš mero rinkimų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatą į Anykščių rajono merus Kęstutį Tubį.
Remdamasi šių metų vasario 2 d. Panevėžio apygardos teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu K. Tubio byloje dėl prekybos poveikiu, VRK nutarė pašalinti politiką iš rinkimų. Pastarąjį sprendimą K. Tubis apskundė, o antradienį LVAT iš dalies patenkino skundą – nutarė panaikinti VRK sprendimą dėl politiko šalinimo iš rinkimų ir priteisti pareiškėjui 544,5 euro bylinėjimosi išlaidų. K. Tubis LVAT taip pat prašė atkurti jo teises, tai yra grąžinti jį į mero rinkimus, tačiau teismas šios prašymo dalies nepatenkino.
Pirmadienį VRK priėmė analogišką sprendimą dėl kitos pašalintos kandidatės į merus – Visagino rinkimuose dalyvaujančios Dalios Štraupaitės. Apeliacinis teismas pirmadienį nusprendė pakeisti, tiksliau – panaikinti, Panevėžio apygardos teismo patikslintą sprendimą, kuriuo buvusiai Visagino merei Daliai Štraupaitei uždrausta būti renkamai į merus. Pastarąjį sprendimą politikė buvo apskundusi. Pagal Apeliacinio teismo nutartį, VRK grąžino D. Štraupaitę į rinkimus. Anksčiau komisija, remdamasi nepatikslintu teismo sprendimu, buvo panaikinusi politikės registraciją rinkimuose.
