Vos pradėjusi lauktis pirmojo sūnaus, Vaida nusprendė atsiduoti šeimai. Jau 15 metų ji dirba tik protarpiais, o paskutinę darbovietę paliko prieš maždaug septynerius metus.
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Mano šeimoje yra trys vaikai, trys berniukai, ir dar ketvirtas – vyras. Ir reikia prižiūrėti. O kas prižiūrės vaikus? Pasakykite, prašau“, – paklausta, kodėl jai teko ateiti į „Maisto banką“, savo istoriją pradėjo pasakoti čia sutikta Vaida.

Visi jos sūnūs jau lanko mokyklą. Vyriausiasis yra devintokas, vidurinėlis – penktokas, mažiausias – antrokas. Tačiau pašnekovė nemano, kad jie yra pakankamai savarankiški likti vieni.

Dirba tik vyras

„Jei manęs nebus, niekas nepadarys nei valgyti, nieko. Aš norėjau eiti dirbti į prekybos centrą, bet nepavyko įsidarbinti, nes siūlo tik nuo labai anksti iki vakaro. O kas darys viską? Aš galėčiau padirbėti pusę etato, kol vaikai mokykloje – nuo 10 iki 15 val“, – pripažino Vaida.

Jos vyras – kelininkas. Vasaros sezono metu jis uždirba maždaug 800-900 eurų per mėnesį, žiemą – apie 600 eurų

„Kaip gali išgyventi 5 žmonės? Aš dar gaunu 45 eurus už vaikus. Jei būtų normalus atlyginimas, mes „Maisto banko“ neprašytume, aš taip galvoju. Vaikams juk reikia ir batų, visko. Kas nupirks? Labdaros einu“, – pasakojo moteris.

Paklausta, kuo dirbo prieš susilaukdama vaikų, Vaida pasakojo buvusi ir padavėja, ir barmene, ir valytoja. Ji taip pat važinėjo į Rusiją ir Baltarusiją, veždavosi prekes iš ten ir parduodavo Lietuvoje.

Vaikų palikti mokykloje nenori

„Dabar aš stengiuosi vaikams viską atiduoti. Galiu dirbti, bet kas vaikus prižiūrės? Mano vyriausiam – 15 metų, 1,7 metro ūgio ir taip nenori klausyti, kad visai. Prasidėjo paauglystė. Mažiausias, 8-erių metų, dar prašo, kad į mokyklą jį palydėčiau“, – kodėl nedirba šiuo metu, paaiškinti bandė Vaida.

Paklausta, galbūt bent jau po pamokų vaikai galėtų laiką leisti prailgintose grupėse, kad ji sugebėtų dirbti, pašnekovė aiškino, kad tokia paslauga jų šeima – neatsiperkanti investicija.

„Kam ten būti, jei mes prie pat mokyklos gyvename? Be to, ten mokėti reikia (Vilniaus mieste įkainis už valandą vaiko priežiūros po pamokų yra 0,61 euro – DELFI). Kam mokėti, jei gali grįžti namo ir čia namų darbus padaryti? Ir skaityti reikia. Neapsimoka. Kam, jei aš pati galiu?“, – argumentus vardijo moteris.

Nedirbo jau 7 metus

Tik protarpiais ji dirba pastaruosius 15 metų, pertrauka nuo paskutinio darbo – maždaug 7-eri metai.

„Jei bus labai sunku, aš eisiu dirbti. Bet kam man dirbti, jei nieko neišeis? Tas pats. Vėl prašyti tada reikės?“, – klausė Vaida.

Pasidomėjus, ar pačiai nesinori pradėti dirbti, moteris trūktelėjo pečiais.

„Bandžiau į „Darbo biržą“ kreiptis, bet jie man nieko neduoda. Pagal grafiką man netinka, jiems netinka, na, ką aš galiu padaryti? Iš ryto labai anksti reikia keltis, o kas vaikus pažiūrės? Turiu mamą, jai 70 metų, bet, o jei kas?“, – klausė ji.

Vaida tikino niekada nesidomėjusi, kaip su panašia situacija susitvarko jos antroko sūnaus bendraklasių tėvai. Tiesa, ji mano, kad tėvai atsakomybe dalijasi – vienas vaikus atveža į mokyklą, kitas iš jos pasiima.

Į parduotuvę – kaip į darbą

Paklausta, kaip atrodo jos diena, Vaida tikino, kad darbui prilygsta ėjimas į parduotuvę – norint įsigyti maisto produktų pigiau, tenka aplankyti ne vieną prekybos centrą, skaičiuoti, planuoti.

„Keliuosi 6.30 val. Žadinu vaikus. Jie labai nenori keltis, nori miegoti. Tada pradedu gaminti pusryčius – ir košė, ir kiaušiniai, viską darau pati. Vienas pats į mokyklą išeina, kitas – irgi, o trečiasis dar nori, kad palydėčiau, mažas vaikas. Prasideda: „Mama, gal su manimi eisi?“. Na, gerai.

Grįžtu namo, viską sutvarkau, lovas pakloju. Ir man dar reikia pavalgyti, alkana gi neisiu. Papusryčiauju, tada einu į parduotuves. Žiūriu, kur pigiau, vaikštau iki 13 val., kol vaikai ima grįžti iš mokyklos.

Turime 3 namų raktus – pas mane vienas, kitas – pas vyrą, trečias – pas vyriausią sūnų. Paruošiu pietus, padedu paruošti namų darbus, skaitome. Tada reikia tai skalbti, tai ką. Toks tas mano darbas“, – kalbėjo moteris.

Itin vargsta žiemą

Vaidos teigimu, žiemą jų šeimai – labai sunku. Tuomet ne tik sumažėja vyro atlyginimas, bet ir maždaug 300 eurų tenka mokėti vien už buto šildymą. Dėl to šeimai pinigų dažnai tenka skolintis.

„Kai einu į parduotuvę, kas nukainuota, visada žiūriu. Vaikai visko parašo – mėsos, saldumynų. Einu į parduotuvę, jei koldūnams akcija“, – pasakojo ji.

Tiesa, jos vaikai mokykloje pietus valgo nemokamai.

„Maistui labai daug reikia pinigų ir drabužiams. Mėsa atpigo šiek tiek, pirkau už 1,59 euro neseniai, palikau šaldymo kameroje, po „Maisto banko“ pasiimsiu“, – planus atskleidė Vaida.

Planuoja gauti socialinį būstą

Jau penkerius metus ji laukia eilėje socialiniam būstui gauti. Per šį laiką eilėje jie pakilo maždaug 300-ais vietų.

„Butą mes dabar nuomojamės netoli mano mamos namų, mokykla netoli. Nuoma galėtų būti pigesnė, bet butas didelis, 3 kambariai, gerai“, – kalbėjo Vaida.

Paklausta, kaip mato savo ateitį, pašnekovė dalijosi lūkesčiais, kad taip išgyventi norėtų dar maždaug trejus metus, kol jauniausias sūnus baigs pradinę mokyklą.

„Jei rasiu kokį darbą, eisiu. Kelioms valandoms gerai būtų. Ir valytoja galiu dirbti, aš darbo nebijau, nors turiu problemų su kojomis, skauda. O gal mums pasiseks ir mes butą gausime, gerai būtų. Vaikai labai laukia, kol savo butą turėsime“, – sakė ji.

Dažniausiai paramą gauna bedarbiai, vieniši tėvai, neįgalieji ir pensininkai

„Maisto banko“ komunikacijos ir plėtros vadovas Vaidotas Ilgius DELFI sakė, kad statistiką, kas dažniausiai sulaukia paramos, greitu metu jie žada atnaujinti.

„Remiantis šiuo metu turimais duomenimis, pati didžiausia paramos gavėjų kategorija – bedarbiai, apie 60 proc. visų bedarbių gauna paramą maistu. Antra pagal dydį – suaugę asmenys, kurie augina vieną ar kelis vaikus, dažniausiai tai yra mamos. Po jų – neįgalieji ir mažesnes pensijas gaunantys pagyvenę žmonės, daugiavaikės šeimos“, – nurodė jis.

Pasak V. Ilgiaus, asmenys, kurie būtų įvardijami kaip soc. rizikai priklausantys, turintys priklausomybių, sudaro mažiau nei dešimtadalį paramos gavėjų.

„Jie dažniausiai ateina valgyti į labdaros valgyklas, yra reabilitacijos centrų klientai“, – aiškino pašnekovas.

Vaidotas Ilgius
Vaidotas Ilgius
© DELFI / Tomas Vinickas

Kas gali gauti paramą?

Paklaustas, kokias sąlygas atitinkantis asmuo gali gauti paramą „Maisto banke“, V. Ilgius tikino, kad dažniausiai jie laikosi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatytos tvarkos, kuri taikoma tiek ES pagalbos su maisto paketais programoms, tiek dar poroje soc. paramos formų.

„Tai yra – 1,5 valstybės remiamo pajamų (VRP) dydžio vienam šeimos nariui. Dabar tai – 154 eurai. Jei asmuo gyvena vienas, atsižvelgiama į du VRP, išimties atvejais leidžiama savivaldybėms paramą teikti iki 2,2 VRP“, – sakė jis.

Tačiau, pasak V. Ilgiaus, organizacijoms, kurioms parama taip pat skiriama, nurodoma, kad jos gali nusistatyti ir kitus kriterijus, nes individuali situacija gali būti visai kitokia nei rodo pajamos.

Kokie maisto produktai pasiekia?

„Maisto banko“ atstovo teigimu, ES maisto paketai sudaro daugiau nei ketvirtadalį gaunamų maisto produktų, tad bakalėjos dalis paramoje yra dominuojanti. Kitas stambus rėmėjas – prekybos centrai, pasidalijantys bebaigiančiomis galioti prekėmis. Tuo metu įvairių akcijų metu suaukoto maisto dalis sudaro vos apie 6-7 proc. viso kiekio.

„Sunkiausiai gaunama produktų grupė – mėsos ir žuvies gaminiai. Šių maisto produktų gauname mažiausiai, tad ir poreikis yra didžiausias. Tačiau, bendrai žvelgiant, visko pavyksta gauti – įvairių papildų, vitaminų, arbatų...

Iš didesnių netradicinių partnerių paminėčiau muitinę. Tai neduoda dažnos paramos, bet, kai ką nors gauname, kiekiai būna įspūdingi. Ką tik baigėme dalinti didelį kiekį konservuotų agurkėlių, kuriuos gavome. Džiaugiamės, kad tokie maisto produktai vis dažniau patikimi „Maisto bankui“, nes, iš tiesų, viskas su jais yra kuo puikiausiai, nors užsakovams gali pasirodyti priešingai“, – nurodė V. Ilgius.

Jis prisiminė, kad yra tekę gauti ir konfiskuoto cukraus, kavos. Įdomu tai, kad bendradarbiaujama ir, pavyzdžiui, su oro uostais – „Maisto bankui“ perduodama tai, ko negalima neštis į lėktuvo saloną. Jei, tarkime, spec. dėžėse randama pradarytų vandens buteliukų, jie priduodami taromatams, produktai nepažeistose pakuotėse išdalijami paramos prašantiems.

„Kartais mus pasiekia ir tokie dalykai kaip, pavyzdžiui, didelis maišas topinambo miltų, ko pasiūlius žmonės nelabai žinotų, ką su tuo veikti. Esame visko matę, fotografavę ir juokėmės – ir vytintos putpelės, ir drakono vaisių. Žmonėms pasiūlius dar čia turi iš „Vikipedijos“ atspausdinti, kaip tai valgyti ir ko tikėtis“, – šyptelėjo V. Ilgius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Skvernelis nesirengia stoti į Karbauskio partiją (244)

„Valstiečių“ į premjerus deleguotas Seimo narys Saulius Skvernelis nėra jį į politikos...

Šokiruojančioje nuotraukoje – skaudi vilniečio pamoka: norėjo pasigražinti, o liko randuotas (65)

Vidutinio amžiaus vyras nusprendė imtis pokyčių. Panaršęs internete ir sužinojęs apie kitų...

Po šaltesnio trečiadienio plūstels šiluma (7)

Orai šią savaitę bus kontrastingi: trečiadienį tirtėsime iš šalčio, o jau antroje savaitės...

Vytautas Kasiulevičius traukiasi iš Lietuvos medikų sąjūdžio lyderių papildyta 22.53 (175)

Naujai susikūrusio Lietuvos medikų sąjūdžio vienas iš lyderių Vytautas Kasiulevičius...

Perkūnkiemio bendruomenė savo gyvenimą rodo filme (174)

Tankiausia Vilniuje užstatyto Perkūnkiemio rajono bendruomenė ne tik kovoja už savo teises ir...

Genetinės informacijos valdymas – Lietuvos studentų rankose (6)

Vilniaus universitetas skelbia, kad jo studentų komanda „Vilnius-Lithuania iGEM“ perrašė...

Palydovo darytos nuotraukos rodo agresyvius Kim Jong Uno planus (109)

Palydovo darytos nuotraukos rodo agresyvų Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno siekį pasistatyti...

Neramumai Ukrainoje: Porošenko sušaukė neeilinį posėdį dėl Rusijos veiksmų ir padėties Luhansko srityje (94)

Dėl padėties pablogėjimo Luhansko srityje, Ukrainos prezidentas Petro Porošenko sušaukė...

Egzekuciją Kipre surengė „Real“, Sevilijoje – neįtikėtinas trileris ir „Liverpool“ apmaudas (2)

Po trijų savaičių pertraukos antradienį sugrįžusioje Čempionų lygoje netrūko įvarčių ir...

Gavusi sąskaitą nustebo – restoranas įtraukė dar nematytą mokestį (479)

Restorane gautoje sąskaitoje – 20 –ties centų mokestis. Tiek už vandens buteliukus buvo...