aA
Nors Vyriausybė priėmė sprendimą, kad nuo gegužės 18 dienos duris galės atverti darželiai, kol kas nenumatoma panaikinti galimybės gauti nedarbingumą vaiko priežiūrai.

„Bent jau iki šitos dienos (galimybė imti nedarbingumą vaiko priežiūrai išlieka - „Delfi“) - tai tikrai, o po to žiūrėsime. Kaip jau minėjau, darbo režimai ir toliau bus įvairūs. Juo labiau, kad ir grįžimas į darželius nėra toks, kad vienu metu visi vaikai sugrįžtų. (…)

Manau, kad mes tikrai turėsime pratęsti, kad būtų galimos alternatyvos ir pasirinkimas, taip pat – ir nedarbingumo“, - sakė S. Skvernelis.

Pagal dabartinę situaciją, kai švietimo įstaigoje paskelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas, darželinukų, priešmokyklinukų ir pradinukų tėvai ar globėjai gali kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo.

Šiuo laikotarpiu iš „Sodros“ mokama ligos išmoka, kuri siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

Vyriausybė trečiadienį apsisprendė karantiną šalyje pratęsti iki gegužės 31 dienos vidurnakčio. Atsižvelgiant į siūlomus veiklos ribojimo režimų švelninimus bei į poreikį tėvams dirbti įprastiniu būdu, siūloma nuo gegužės 18 dienos atnaujinti ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, kontaktinių socialinių paslaugų teikimą, vaikų ir žmonių su negalia dienos ir užimtumo centrų veikimą.

Jau ir anksčiau buvo sudaryta galimybė kreiptis į darželius dėl vaiko priežiūros tėvams, kurie privalėjo eiti į darbą, ir neturėjo kitų galimybių kitu būdu užtikrinti vaiko priežiūros.

Numato taikyti skirtingus apsaugos režimus

Vyriausybė parengė COVID-19 valdymo strategiją dvejiems metams. Pagal ją, ilguoju laikotarpiu numatoma taikyti skirtingus apsaugos režimus skirtingos rizikos asmenims ir regionams.

Asmenų priskyrimas aukštam rizikos laipsniui numatomas pagal asmeninės rizikos laipsnį ir socialinės rizikos laipsnį. Asmeninės rizikos laipsnis suprantamas kaip asmens rizika, susirgus virusu, neišgyventi arba turėti rimtų sveikatos problemų. Socialinės rizikos laipsnis priklauso nuo asmens kontaktavimo su aukšto asmeninės rizikos laipsnio asmenimis, taip pat su infekuotais ar galbūt infekuotais asmenimis, gausiais artimais kontaktais su daug žmonių. Visa tai sukelia riziką plisti virusui, rašoma strategijoje.

Išskiriami trys rizikos laipsniai, kur: 1 reiškia aukštą rizikos laipsnį, 2 – vidutinį rizikos laipsnį, 3 – žemą rizikos laipsnį. Atskirų asmenų grupių priskyrimas atitinkamiems rizikos laipsniams, remiantis asmenine ir socialine rizikomis, pavaizduoti paveiksle.

Vyriausybės grafikas. Rizikos grupės
Vyriausybės grafikas. Rizikos grupės
© Asmeninis albumas


Vyriausybė laikosi nuostatos, kad kuo aukštesniam rizikos laipsniui priskiriamas asmuo, tuo intensyvesnis turi būti apsaugos priemonių taikymas. Žemo rizikos laipsnio asmenims taikomos standartinės visuomenės sveikatos priemonės.

„Pažymėtina, kad karantino sąlygų lengvinimas ir prireikus specialių sąlygų taikymas asmenims, priskirtiems aukštam rizikos laipsniui, – pagrindinė priemonė išsaugoti šiam rizikos laipsniui priklausančių Lietuvos žmonių gyvybes ir sveikatą.

Analizuojant mirusiųjų nuo viruso skaičių pagal skirtingas amžiaus grupes, matyti, kad nuo viruso ligoninėje mirusiųjų dalis yra didžiausia amžiaus grupėje, kuriai priklauso vyresni nei 80 metų asmenys, ir siekia 9,3 procento, 70–79 metų amžiaus grupėje – 5,1 procento, 60–69 metų – 2,2 procento. Mirtingumo lygis 50–59 metų amžiaus grupėje lygus 0,6 procento.1 Tai atitinka ir bendrąsias tendencijas kitose šalyse pagal Pasaulio sveikatos organizacijos skelbiamus duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad didžiausias mirtingumo lygio skirtumas yra tarp 50–59 ir 60–69 metų amžiaus grupių (mirtingumo lygis skiriasi net 3,6 karto), darytina išvada, kad rizika numirti susirgus nuo viruso itin išauga asmenims, sukakusiems 60 ir daugiau metų“, – rašoma dokumente.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
2.8750

Top naujienos

Statė namą sau, bet neliko nepastebėtas didelio koncerno: lietuvio būsto idėja sulaukė pasisekimo (60)

Tomui Petrauskui – 26-eri, tačiau jis šiandien savomis rankomis stato modulinius ekologiškus...

Dėl Europos Sąjungos „pietiečių“ ima kelti nepatogius klausimus: išvardijo visas nuodėmes (93)

Briuselyje dauguma sutaria, kad reikalingas bendras atsakymas į pandemijos sukeltą ekonominę...

Istorija kartojasi: tūkstančiai gyvūnų rūšių masiškai ieško šaltesnio klimato – juda link išnykimo (6)

Niekam ne paslaptis, kad pasaulinis atšilimas skatina daugybę gyvūnų visame pasaulyje palikti...

30 eurų vertės pirkinys kaunietį pavertė ginklų kontrabandininku (142)

Įstatymų neišmanymas ir nedėkingai susiklosčiusios aplinkybės karo istorija besidomintį...

Vokiečių spauda: šalies neonaciai sukarintus mokymus atlieka Rusijoje (116)

Dešiniosios pakraipos ekstremistai iš Vokietijos lavinti kovinių įgūdžių vysta į Rusiją ,...

Kada reikia keisti automobilio tepalus ir kas nutiks, jei laiku to nepadarysite (1)

Variklio alyvos keitimas yra vienas iš nedidelių vargų eksploatuojant automobilį, tačiau ją...

Po baisios avarijos vaikinas liko neįgaliu – gydytojos žodžiai pakreipė jo gyvenimą ypatinga linkme (13)

Mano vardas – Artūras Tūrė Žilis. Norėčiau pasidalinti savo istorija ir tikiuosi, kad ji...

Jurbarko krašto gamtos ir architektūros lobiai: kelionė paliks neišdildomus įspūdžius (28)

Jei visus gražiausius Lietuvos kampelius būtų galima sudėti į vieną didelę knygą, Jurbarko...

Europa dėl Kinijos pasiekė lūžio tašką: dabar viskas keičiasi (174)

Europos santykiai su Kinija iš blogų tampa dar blogesniais. Pekino sprendimas Honkonge...

|Maža didelių žinių kaina