aA
Šeimos gydytojas, Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Kasiulevičius buvo vienas pirmųjų pradėjęs kalbėti apie prastą medikų padėtį Lietuvoje. Laidoje „DELFI diena“ jis papasakojo, kaip šiuo metu atrodo situacija ir ar šiek tiek padidėjusios algos pakeitė medikų padėtį. „Gydytoju šiandien Lietuvoje dirbti neapsimoka, jeigu tu turi kokių nors gabumų dirbti kitur. Vienareikšmiškai. Norėčiau, kad Lietuva pasiektų tą laikotarpį, kai dirbti gydytoju apsimokėtų“, – laidoje sakė profesorius.

Problema ne tik atlyginimai

V.Kasiulevičiaus teigimu, atlyginimų didinimas yra svarbu, tačiau tam, kad jaunas medikas norėtų vykti į regionus, vien pinigų neužtenka.

„Pradėjome kalbėti apie tai nuo 2017 metų lapkričio mėnesio ir iš tiesų situacija keičiasi į gerąją pusę, žinoma, yra problemų, tam tikro chaoso, kurio valdymas yra gana sudėtingas. Ir ankstesnės valdžios nesprendė ir dabartinė valdžia nesprendžia visų klausimų, kuriuos reikėtų spręsti, nes atlyginimų didėjimas visuose regionuose yra netolygus įstaigose, įkainių didinimas nėra adekvatus tiems tikslams, kuriuos iškėlė Vyriausybė, pasiekti gydytojams 3200 eurų „ant popieriaus“. Jis realiai bus daug mažesnis, dabar jis yra 2396 eurai, būtų maždaug 1400 eurų „į rankas“.

Tas didinimas turi būti griežčiau sustyguotas, reikia nemažai padirbėti, kad tai būtų pasiekta. Žinoma, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra priėmusi tam tikrus žingsnius, kad visa tai būtų pasiekta, buvo nuspręsta dėl įkainių didinimo ir tie įkainiai atitinkamai didėjo 10 proc. ir 7 proc. Vyksta gana intensyvios diskusijos, ar tie įkainiai užtikrins 15 proc. augimą atlyginimų vidutiniškai šalyje“, – DELFI kalbėjo profesorius.

Nebevilioja net 1500 eurų atlyginimas: papasakojo apie tikrąją medikų situaciją
© DELFI / Karolina Pansevič

Įvertino Verygos darbą

Paklaustas, kaip vertina sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos darbą, jis tikino, kad buvo padaryta ir gerų darbų, pavyzdžiui, dėl alkoholio politikos.

„Vienareikšmiškai pasakyti aš negalėčiau. Galima būtų pasakyti tiek neigiamų, tiek teigiamų dalykų. Yra dalykų, dėl kurių mes sutariame, pavyzdžiui, dėl alkoholio politikos, bet kalbant apie sveikatos priežiūros tinklo pertvarką, turbūt pati idėja gera, bet jos įgyvendinimas – nelabai, ypač komunikacija. Kažkuria prasme tai diskreditavo situaciją, nes matome labai didelę atskirtį regionuose. Reikia derėtis, negalima tiesiog nukirsti savivaldos galimybę spręsti, bet kai kuriuos sprendimus tikrai reikia padaryti“, – sakė V.Kasiulevičius.

Ši valdžia atėjo su ambicingais planais – atgaivinti regionus, o tai reiškia ir tinkamą dėmesį ligoninėms, bet dabar pasigirsta kalbų, kad viena ar kita rajono gydymo įstaiga užsidaro vasaros metu. Pasiteiravus, ar, V.Kasiulevičiaus nuomone, tai normalu, jis atsakė gana kategoriškai.

„Tai nenormalu, bet tai susiję su daugeliu dalykų. Pirma, gyventojų skaičius, kuris mažėja regionuose, tas mažėjimas nėra staigus, bet tolygus. Jeigu per kelerius metus regionuose sumažėja keliolika proc. gyventojų, tai jau yra daug, tai lemia daug dalykų: gydytojų pritraukimą, pacientų srautus. Jauni žmonės renkasi gydymo įstaigas, į kurias važiuos dirbti, pagal tai, kokias perspektyvas mato tuose regionuose“, – kalbėjo V.Kasiulevičius.

Vytautas Kasiulevičius
Vytautas Kasiulevičius
© DELFI / Karolina Pansevič

Reikia ne tik slaugos paslaugų

Profesoriaus nuomone, Lietuvoje yra daug mitų, kad būtiniausios paslaugos yra susijusios su slauga, tačiau tai nėra tiesa.

„Yra toks mitas, kad neva visur Lietuvoje reikia slaugos, bet daugiausia slaugos reikia didžiuosiuose miestuose, pavyzdžiui, Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Niekas savo tėvų neveža į mažesnius miestus. Žinoma, kad ir tų miestų gyventojams reikia pirmiausia ne slaugos. Slauga yra reikalinga, bet taip pat reikalinga ir paprasta pagalba, pavyzdžiui, terapinio profilio, kur būtų gydomi ligoniai, kurių nereiktų vežti į didžiuosius miestus“, – sako profesorius.

Jo siūlymas – kai kurias ligonines jungti į vienetus. „Kai kurias ligonines būtų galima jungti į bendrus vienetus. Gaila, kad dabar mes neturime apskričių, bet jos galėtų būti jungiamos į konglomeratus ir ten viduje regionuose vyktų sprendimas, kokias paslaugas formuoti, bet niekas nekalba apie tai, kad paslaugų neatliks didžiosios ligoninės, tokios kaip Šiaulių ligoninė, Panevėžio ar Klaipėdos. Kalbant apie tuos mažesnius miestus, ligoninės galėtų tampriau bendrauti. Šioje vietoje reikia, kad savivalda sėstų kartu su SAM, Vyriausybe ir formuotų tuos konglomeratus“, – tikino V.Kasiulevičius.

Nebevilioja net 1500 eurų atlyginimas: papasakojo apie tikrąją medikų situaciją
© DELFI / Andrius Ufartas

Atsisako darbo regionuose

Jaunieji medikai tarsi užsimena, kad didžioji problema, kodėl jie nevyksta dirbti į rajonines ligonines, yra tai, kad jų per rezidentūrą ten neišleidžia universitetinės ligoninės.

„Tai viena iš problemų. Aš pats dirbu universitete ir atsakau už podiplomines studijas. Puikiai suprantu, koks tai jautrus klausimas kalbėtis su tų profilinių klinikų vadovais, kurie įsitikinę, kad jaunimas gali kažko išmokti tik universiteto ligoninėje. Derybos vyksta, jos nelengvos, bet tie žmonės, kurie nori išvykti, jie išvyksta. Niekas negali atimti teisės to daryti, ypač, kai kalbama apie didžiųjų miestų ligonines“, – DELFI kalbėjo V.Kasiulevičius.

Paklausus, kodėl jauni žmonės vengia darbo regionuose, profesorius įvardijo gana paprastas, tačiau racionalias priežastis, kurias dažniausiai išsako patys medikai.

„Matote, jauni žmonės sukuria šeimas miestuose, planuoja savo gyvenimą. Jeigu žiūrime į regioną, mums reikia matyti visą problemų kompleksą. Niekas atskirai nekeliauja. Jaunimas yra pakankamai išsilavinęs ir apsiskaitęs, jis turi informacijos daugiau nei jo dėstytojai. Jis skaičiuoja, kas bus, jeigu išvyksiu į regioną, skaičiuoja, koks bus vidutinis atlyginimas. Kai kuriose ligoninėse tas atlyginimas tikrai gali būti šiek tiek didesnis, kai kurios ligoninės padarė fantastišką padidinimą, pavyzdžiui, Jurbarko ligoninė, kur pakeltas vidutinis darbo užmokestis net 50 proc., bet šiaip yra ligoninių, kur netgi mažėjo tas darbo užmokestis. Tas vidutinis darbo užmokestis 1500 eurų gydytojui savaime neišsprendžia visų problemų. Tada tas jaunas gydytojas galvoja apie mokyklas, darželius, kuriuos lankys jo vaikai. Jis svarsto, ar iš tų mokyklų vaikai įstos į aukštąsias mokyklas, ar geras yra parengimo lygis“, – tikina V.Kasiulevičius.

Reikia bendro sutarimo

Anot jo, kad šios problemos būtų išspręstos, reikia bendro sutarimo. „Reikia valstybės apsisprendimo, reikia plačios diskusijos. Medicina yra tik vienas iš komponentų. Prieš akis reikia turėti demografiją – kas vyks per artimiausius 50 metų, reikia strategijos, nacionalinio sutarimo dėl švietimo, medicinos. (…) Aš manau, kad reikia aiškios politikos, kas įvyks su medicinos paslaugomis tame regione. Manau, kad viena klaidų ankstesnės valdžios buvo ta, kad nebuvo pasakyta, kas konkrečiai bus padaryta tame regione. Jeigu mes atvirai ir skaidriai susitartume, tada galime tikėtis pokyčių“, – įsitikinęs V.Kasiulevičius.

Vytautas Kasiulevičius
Vytautas Kasiulevičius
© DELFI / Domantas Pipas

Jaunų medikų teigimu, dar viena problema – užstrigęs etapinių kompetencijų projektas.

„Dalį problemų tai išspręstų. Etapinių kompetencijų diegimas dabar pasaulyje yra gana populiari mada. Tai nėra panacėja, bet padalinimas kompetencijų į pasiekiamus rezultatus, kuriuos būtų galima realizuoti dalimis, yra gera idėja. Pavyzdžiui, tu išmoksti kažką daryti ir eini tai daryti. Tam tikrais atvejais tai yra gerai, tam tikrais atvejais, kritikų teigimų, nėra labai gerai, bet jeigu pažiūrėtume pirmus rezultatus, tai yra daug palankių vertinimų. Tam reikia pakeisti mentalitetą, pakeisti teisės aktus, bet tai padaryti įmanoma“, – DELFI laidoje kalbėjo V.Kasiulevičius.

1400 eurų atlyginimo neužtenka

Nėra paslaptis, kad daugelis jaunųjų medikų turi ir papildomus darbus. Anot profesoriaus, turint omenyje, kiek medikai uždirba, tai yra visiškai suprantama.

„Visi sako, kad 1400 eurų gydytojo atlyginimas yra didelis, bet reikia pažiūrėti, ką tas gydytojas daro. Už tuos pinigus jis perkasi sau darbo įrankius, chalatus, knygos taip pat kainuoja. Jis turi save tobulinti. Valstybė gydytojui per metus skiria tris dienas gydytojų tobulinimuisi ir tai apmoka“, – sakė V.Kasiulevičius.

Jis pabrėžė, kad dabar yra sutarta, kad kitiems biudžetininkams, pavyzdžiui, ugniagesiams, jų tobulinimuisi skirs 10 dienų, o gydytojams – ne.

„Nesąmonė. Mes patikime savo sveikatą žmonėms, kurie tris kartus mažiau mokosi negu mūsų kolegos. (…) Reikia mažiau kalbėti, kas yra blogai, bet turime diskutuoti apie konkrečius dalykus ne tik apie atlyginimą, bet taip pat apie tikslus, ko reikia tam tikruose regionuose“, – sako profesorius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(70 žmonių įvertino)
3.9857

Top naujienos

Gyvai / DELFI 11. Lietuvos bankuose – didžiulės naujovės jau netrukus: kokie pokyčiai laukia

Dar praėjusią savaitę bankai gyventojams pasiūlė atvirosios bankininkystės paslaugą, nuo rudens...

Lietuva pasaulio čempionate: pirmas antausis JAV, „La Bomba“ Japonijoje, prisikėlimai, „Neverk, Argentina“ ir Kleizos arija medaliai, rekordai ir komentarai (7)

Paradoksas – Lietuvos krepšinio rinktinė nė karto nėra tapusi olimpinių žaidynių ar pasaulio...

Skvernelis po atliktos operacijos: tikiu, įveiksiu ir šitą iššūkį dėl sveikatos nedalyvaus dalyje renginių (89)

Premjeras Saulius Skvernelis pirmadienio rytą paskelbė, kad jam padaryta operacija praėjo...

Per kratas tabore aptiko prabangiausią socialinį būstą Lietuvoje (2)

Tabore dėl narkotikų kratas atlikę pareigūnai buvo nustebinti prabanga bute. Jis apstatytas...

Bankų atstovai išvardijo, kokias paslaugas gausite tik atvykę į skyrių

Seniai buvote savo banko skyriuje? Reiškia, seniai atidarėte pirmąją arba uždarėte paskutinę...

„The Guardian“: Trumpas susikivirčijo su G7 lyderiais (55)

Donaldas Trumpas susikivirčijo su kolegomis – G7 lyderiais – dėl savo reikalavimo į šią...

Savarankiška kelionė į mokyklą: nuo ko pradėti, kad vaikas kelyje būtų saugus

Nemaža dalis tėvų su nerimu laukia artėjančio rugsėjo. Dalis vaikų, iki šiol kasdien vežtų...

Atlyginimų klausimas – visu aštrumu: tik mažiau nei ketvirtadalis mokytojų dirba pilnu etatu papildyta 10:30 val.  (61)

Artėjant mokslo metams vėl į viešumą kyla pedagogų atlyginimų klausimas. Analizuojant šios...