aA
Seimo nariai, vertindami nueinančius 2019-uosius, sako, kad visus metus politinė darbotvarkė buvo įtempta, nes vyko Prezidento, Europos Parlamento ir savivaldos rinkimai, tačiau, nepaisant didelės politinės turbulencijos, šaliai pavyko išlaikyti politinį stabilumą. Besibaigiantys metai, jų vertinimu, buvo darbingi, rezultatyvūs, taip pat kupini iššūkių, paženklinti skandalais. Kadenciją baigiantys Seimo nariai pokalbyje su naujienų agentūros ELTA žurnaliste Jadvyga Bieliavska prognozavo, kad 2020-ieji nebus patys ramiausi – artėjant Seimo rinkimams bus ir populizmo, bus ir pykčio protrūkių viešojoje erdvėje, bus ir konkurencijos. Tautos atstovai norėtų, kad ateinančiais metais būtų daugiau tolerancijos, mažiau rietenų, daugiau įsiklausymo, konstruktyvių diskusijų ir protingų sprendimų vardan visų norimo rezultato – kad Lietuvoje gyventi būtų gera.
Ne visi Seimo nariai Naujuosius pasitinka su optimizmu: metai nebuvo lengvi
© DELFI / Domantas Pipas

Kaip vertinate besibaigiančius metus?

Rima Baškienė, Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė:

Manau, kad politikoje trūko kompromisų paieškos ir susikalbėjimo, bet iš esmės – metai buvo darbingi ir rezultatyvūs.

Gediminas Kirkilas, Seimo pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas, Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos narys:

Šiemet politinė darbotvarkė buvo gana įtempta – vyko treji rinkimai – savivaldos, Europos Parlamento ir Prezidento, todėl ir žmonių lūkesčiai buvo gerokai aukštesni, o tuo pačiu iš politikų sulaukėme pačių įvairiausių emocijų. Galima sakyti, kad visa tai – žmogiška, bet norėtųsi kad visi kartu labiau susikoncentruotume į konkrečius darbus ir jų rezultatus. Džiaugiuosi, kad, nepaisant įvairių politinių peripetijų, sugebėjome priimti biudžetą, kuris daugiau pajamų atneš senjorams ir šeimoms, auginančioms vaikus. Tokie sprendimai leidžia įgyvendinti vieną svarbiausių šios koalicijos tikslų – mažinti socialinę atskirtį.

Jurgis Razma, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas:

Yra kuo pasidžiaugti žvelgiant į besibaigiančius metus: nepaisant pasaulinių ekonomikos stagnacijos tendencijų, Lietuvos ekonomika išlaikė neblogus augimo tempus, iš esmės neturėjom jokių nepalankių išorinių trikdžių, galėjom džiaugtis mūsų sportininkų, menininkų pasiekimais (vien Asmik Grigorian pasaulinis pripažinimas kiek vertas!). Kiek kitokie vertinimai žvelgiant į politiką. Čia kaip niekada daug valdančiųjų sukelto politinio chaoso, ypač skubotai teikiant neapgalvotus mokestinius įstatymų projektus, daug sulaužytų pažadų įvairioms visuomenės grupėms ir neįvykdytų susitarimų, kas sukėlė daug protesto akcijų, kurios atrodo neįprastai ekonomikos kilimo metais. Vyriausybės darbą trikdė premjero apsisprendimas dalyvauti Prezidento rinkimuose, o po jų matomas nusistovėjusių politinės galios centrų persistumdymas, kuris veiksmingam šalies valdymui nieko gero neduoda. O Sauliaus Skvernelio Vyriausybės silpnumą gerai iliustruoja negebėjimas veiksmingai reaguoti į gaisrą Alytuje ar šnipštu pasibaigęs garsiai deklaruotas Žemės ūkio ministerijos kėlimas į Kauną.

Artūras Skardžius, Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas:

Besibaigiantys metai nebuvo lengvi, vyko treji rinkimai, buvo daug ginčų ir ne visada pamatuotos kritikos. Tačiau žvelgiant atgal galima pasidžiaugti, kad Lietuva juda į priekį, o sėkmingų, 2019 metais Seime priimtų sprendimų dėka žmonių gyvenimo kokybė ir toliau gerės. Reikia mažiau skųstis, daugiau dirbti ir optimistiškai žvelgti į ateitį.

Irena Šiaulienė, Seimo pirmininko pavaduotoja, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos frakcijos narė:

Besibaigiantys 2019 m. politiškai buvo intensyvūs: treji – savivaldos, Prezidento ir EP – rinkimai, turėsiantys reikšmingos įtakos šalies gyvenimui.

Kita vertus, viskas, kas šiuo metu vyksta politiniame gyvenime, siejama su 2020 m. vyksiančiais Seimo rinkimais – rinkimų kampanija jau prasidėjusi, nors oficialiai ji dar nepaskelbta.

Reikia džiaugtis, kad šalies ekonominis ir socialinis gyvenimas stabilus, gerėja žmonių socialinė padėtis: didėja minimalus ir vidutinis atlyginimas, vaiko pinigai, pensijos, pagal konkurencingumo indeksą Lietuva pakilo, gerai vertinama pagal makroekonominį stabilumą, IT naudojimą. Tai prielaidos, leisiančios siekti gerovės visiems, teisingesnės visuomenės.

Simonas Gentvilas, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys:

Metai tikrai buvo geri ir tokius bus sunku atkartoti artimiausiais metais. Nepaisant didelės politinės turbulencijos Lietuvoje – dėl Prezidento rinkimų ir priešrinkiminio biudžeto, Europoje – dėl „Brextito“, o pasaulyje – dėl neaiškios JAV politikos prekyboje ir NATO, mūsų šaliai pavyko išlaikyti politinį stabilumą ir ekonominį augimą. 2019-aisiais stabilizavosi ir Lietuvos gyventojų skaičius – pirmas toks stabtelėjimas nuo 1990-ųjų.

Praėjusiais metais Lietuvoje išskirčiau ekologinį pabudimą. Jis atėjo ir su pasaulinėmis problemomis dėl Amazonės gaisrų, ir dėl savų nelaimių – užteršto geriamo vandens, Alytaus gaisrų ir valdžios ausis pasiekusių Klaipėdos taršos problemų. Jaučiu, kaip tiek vidutinio lietuvio mąstysenoje šiemet įvyko virsmas, tiek mes patys delegavome jauniausią Europos Komisijos komisarą atsakingai aplinkosaugos sričiai.

Rita Tamašunienė, vidaus reikalų ministrė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė:

Šie metai buvo kupini iššūkių, ypač antroji metų pusė. Sutikau puikių žmonių, kurie deda daug pastangų rūpindamiesi mūsų visa vidaus reikalų sistema. Be abejo, čia, kaip ir kiekvienoje kitoje srityje, yra nemažai tobulintinų dalykų. Tikriausiai tai yra natūralu, nes nuolat vyksta pokyčiai, tad procesas nėra baigtinis, o mes daug ko turime išmokti. Surėmę pečius su Vidaus reikalų ministerijos bei jai pavaldžių įstaigų darbuotojais padarėme nemažai darbų, bet daug užduočių mūsų dar laukia.

Julius Sabatauskas, Seimo opozicijos lyderis, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys:

Nueinantys metai paženklinti skandalais, per kuriuos buvo matoma, kad žmonės, gavę įtakingas pareigas, naudoja jas ne visuotinei, o savo, artimųjų ar draugų gerovei. Tai ir susisiekimo ministro epopėja, ir keliukų asfaltavimas, ir daugybė kitų. Tokie visi dalykai kaupiasi žmonių sąmonėje ir kelia nusivylimą, nors žmonių gyvenimas lyg ir neblogėja. Tuo tarpu vis pamatome, kad politikai užsimiršta ir gyvena tarsi atskirame savame burbule. Nejaučia tų nuotaikų, kasdienių problemų nerimo. Nejaučia, kad trečdalis gyventojų vis dar skursta. Ekonomika auga, o daugėja skurstančių žmonių – tai neteisinga. Tokia situacija reikalauja sisteminių sprendimų. Kita vertus, šie metai paženklinti tokia nelaime kaip Alytaus gaisras. Jo gesinimo epopėja parodė, kad centrinė sistema yra serganti ir nepajėgi pasirūpinti žmonių saugumu. Gyventojai solidarizavosi, rėmė pasiaukojusius ugniagesius, Alytaus vadovai patys turėjo imtis iniciatyvų.

Andrius Kupčinskas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys:

Besibaigiantys metai Lietuvai, nepaisant politinių peripetijų ir metamorfozių, manau, buvo gana neblogi. Baltijos kelio 30-mečio minėjimas daugeliui piliečių priminė, kiek toli pažengėme įtvirtindami savo valstybingumą ir Laisvės pozicijas. Metai dar buvo išskirtiniai rinkimų ir referendumų gausa, bet jie tik parodė, kad piliečiai jau atsirenka ir nesimėto į kraštutinumus. Džiugina šiemetiniai lietuvių tarptautiniai pasiekimai ir įvertinimai kultūros (Asmik Grigorian), meno (Venecijos bienalė), sporto (Danas Rapšys), ekonomikos (pakilome „Doing Business“ reitinge į 11 vietą) ir religijos (kardinolas Sigitas Tamkevičius) ar istorijos (palaidoti Sukilimo dalyviai ir paskutinis partizanas Antanas Kraujelis-Siaubūnas) srityse. Todėl 2019-ieji jie kelia gerus jausmus.

Algimantas Salamakinas, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys:

Praėję metai – jeigu politiniu aspektu – sudėtingi, atnešę daug chaoso, nesuprantamų žingsnių ir veiksmų. To pasekmės, kad žmonės visai prarado pasitikėjimą valdžia, Vyriausybe, kitomis institucijomis. Dar labiau nusmuko Seimo reitingai. Visi metai buvo tarsi nusišnekėjimų lavina iš valdančiųjų tribūnos – tai mes jau išeisim iš valdžios, tai mes jau laimėjome visus rinkimus, tai mes taip nesakėm. Tarsi čia – ne Seimas, ne Vyriausybė, o kažkoks nelabai blaivių žmonių klubas. Jiems pritrūko solidumo. Jeigu tikėtume tais Rytų horoskopais – buvo tikri Kiaulės metai.

Artėjantys 2020 metai bus istoriniai – Lietuva minės Nepriklausomybės 30-metį, išsirinks naują Seimą. Kokią Lietuvą regite 2020 metais?

R. Baškienė:

Regiu pažangią, stiprėjančią ir augančią Lietuvą.

G. Kirkilas:

Tikiu, kad būdami nuoširdūs ir koncentruodamiesi į darbus ir sprendimus, kurie atneštų naudą Lietuvos žmonėms, mes galime pasiekti daugiau. Nebūkime naivūs – 2020-ieji nebus patys ramiausi – bus ir populizmo, bus ir pykčio protrūkių viešojoje erdvėje, bus konkurencijos – juk Seimo rinkimai nenumaldomai artėja. Rinkimų kova jau prasidėjusi. Tačiau, man atrodo, visas tas purvo pylimas įdomus patiems politikams, o visuomenei labiau rūpi šalies ekonominiai reikalai, gyventojų finansinė būklė ir galimybės, dvasios būsena, psichologinis klimatas – būtent šiems dalykams turime skirti daugiau dėmesio minėdami Nepriklausomybės 30-metį.

J. Razma:

Norėtųsi, kad Nepriklausomybės trisdešimtmečio minėjimo metais sugebėtume labiau susitelkti, susivienyti ir kartu pasidžiaugti tuo Lietuvos Nepriklausomybėje nueitu keliu. Bet nesu visiškas optimistas ir nesiryžčiau tvirtinti, kad artėjantys Seimo rinkimai nedarys trikdančio poveikio. Jeigu jau šiomis dienomis pats ministras pirmininkas, kuris turėtų imtis telkiančios lyderystės, naujamečius komentarus palydi neregėto nekorektiškumo išpuoliais prieš didžiausią opozicinę partiją, ko norėti iš mažiau reikšmingų partijų, siekiančių kaip nors persiropšti per rinkimų barjerą, lyderių? Vis dėlto tikiu augančia rinkėjų politine branda ir gebėjimu nepasiduoti primityviai kurstomoms emocijoms, ir tai galiausiai turėtų lemti Seimo, pasižyminčio didesne politinės veiklos kokybe, išrinkimą, o po to – politiškai brandžios ir tikrai profesionalios Vyriausybės suformavimą. Tikiu, kad turėsime tokią Vyriausybę, kuri sugebės formuluoti įkvepiančius, viltingai nuteikiančius tikslus, nebijančią imtis būtinų reformų, kurių, deja, pristigo besibaigiančioje kadencijoje.

A. Skardžius:

Stiprią, savarankišką ir lygiavertę kitoms Europos Sąjungos valstybėms – tokią Lietuvą noriu ir siekiu matyti. Norėtųsi, kad ateinančiais metais būtų daugiau tolerancijos, mažiau rietenų, daugiau įsiklausymo, konstruktyvių diskusijų ir sprendimų. Juk visi norime to paties rezultato – kad Lietuvoje gyventi būtų gera. Kad augtų ekonomika, mažėtų socialinė atskirtis, kad jaunimas masiškai neemigruotų ieškoti geresnio gyvenimo. Toks ir turi būti tikslas minint Lietuvos Nepriklausomybės 30-metį.

I. Šiaulienė:

Norėtųsi, kad 2020 m., minėdami Nepriklausomybės 30-metį, suvoktume, jog Lietuva pasiekė tikrai daug: gyvename, lyginant su praeitimi, geriau nei anksčiau, o naujiems iššūkiams esame pasirengę.

Žinoma, tai nereiškia, kad pasiekėme tobulybę, bet norėtųsi, kad siekdami Gerovės valstybės, šalindami trūkumus nesukurtume naujų, kad mūsų visuomenės emocinis laukas būtų giedresnis, jaustumėmės vieni kitiems reikalingi, o ne supriešinti, smulkmenos nebūtų sureikšminamos ir jos neužgožtų esminių reikalų, o reakcijos į jas - santūresnės.

S. Gentvilas:

Lietuva dar niekada savo istorijoje nebuvo tokia saugi, pasiturinti ir vakarietiška kaip šiandien. Esame visaverčiai, nors ir labai maži, Vakarų civilizacijos dalyviai ir kūrėjai. Lietuvių kalba taip pat, kaip niekad saugi, įsitvirtinusi ir apsaugota. Tačiau tiek politikoje, tiek tarp žmonių vis dar gausu baimių. Dėl kalbos, dėl identiteto, dėl saugumo. Norėtųsi, kad žengiant į ketvirtąjį šalies nepriklausomybės dešimtmetį ir rudens Seimo rinkimus nebesižvalgytume krūpčiodami per petį, o išdidžiai žvelgtume į ateitį. Ateinančio dešimtmečio pabaigoje norisi suklestėjusią Lietuvą matyti tampančią iš ES paramos gavėjos į donorę, iš ES talentų donorės virstančią Rytų Europos talentų traukos centru. Labai norėtųsi, kad 2020 m. Seimo rinkimai būtų realus žingsnis tokios galimybių Lietuvos sukūrimo link.

R. Tamašunienė:

Norėčiau, kad Lietuva būtų stipri ir nepriklausoma. Pasidžiaukime, kad šiandien mūsų valstybė sulaukia pripažinimo įvairiose srityse, kad mūsų piliečiai aktyviai garsina Lietuvos vardą. Mylėkime ir gerbkime savo Tėvynę. Praėjus 30 metų nuo Nepriklausomybės atkūrimo turime stiprinti Lietuvą. Vidaus reikalų ministerija jungia visus statutinius pareigūnus, visus, kurie rūpinasi mūsų žmonių saugumu. Norėčiau, kad visuomet būtume saugūs, o mūsų sienos tvirtos. Jau šiandien turime kloti pamatus ateities kartoms, kaip sakoma, turime sodinti medžius, po kuriais mes nesėdėsime. Taip pat man labai svarbūs yra regionai ir regioninė politika. Labai noriu, kad turėtume stiprius, savarankiškus, išsivysčiusius regionus, kuriuose sutvarkyta infrastruktūra, kuriamos darbo vietos. Tikiuosi, kad naujasis įstatymas, kurį pateikiau Seimui, įgalins savivaldybes savarankiškai spręsti dėl regionų plėtros ir kompleksiškai spręsti visus klausimus.

J. Sabatauskas:

Kiti metai jubiliejiniai dar ir dėl to, kad prieš 100 metų buvo išrinktas ir Steigiamasis Seimas. Ligi tol Lietuvoje buvo blaškomasi būti respublika ar monarchija. Bet noriu pasakyti, kad, nepaisant šventinių minėjimų ir renginių, šalies žmonėms vėl bus neramu, nes įgyvendinant priimtą biudžetą jausis priešrinkiminė karštligė, kuri gali pasireikšti įvairiomis perturbacijomis. Jau matėme, kaip viešojo sektoriaus darbuotojai reagavo į nevykdomus valdžios pažadus.

A. Kupčinskas:

2020-ieji bus išskirtiniai, 30-ieji Kovo 11-osios Aktui ir jubiliejinei mūsų atkurtai Nepriklausomybei. Manau, juos deramai minėsime ir įvertinsime signatarų indėlį bei visos lietuvių tautos pastangas būti laisviems. Kitų metų pabaigoje rinksime Seimą, tikiuosi, kad jis bus labiau paisantis valstybiškumo tradicijų, nesikėsinantis į demokratijos ir konstitucines normas, turintis aiškesnę valstybės raidos viziją bent jau artimiausiems ketveriems metams.

A. Salamakinas:

Kitų metų pirmas pusmetis, matyt, dar bus toks pat nesusipratimų tęsinys. Paskui visi įsivels į rinkimų kampaniją, solidžių veiksmų vėl nereikia per ją tikėtis. Taip turbūt tempsim ir kitus metus, kol tauta tars žodį – kaip toliau gyvensim. Chaose ar grįšim į normalų gyvenimą?
Ko norėtumėte palinkėti sau ir Lietuvos žmonėms?

R. Baškienė:

Linkiu gerumo ir pozityvumo ieškančiomis akimis žvelgti į gyvenimą.

G. Kirkilas:

Nuoširdžiai linkiu visiems Lietuvos gyventojams sveikatos, tolerancijos ir pagarbos vieni kitiems, ir, be abejonės, vienybės!

J. Razma:

Lietuvos žmonėms bendriausia prasme linkiu kuo didesnio jų lūkesčių išsipildymo, didesnio saugumo (visomis prasmėmis) jausmo, didesnio suvokto tikėjimo ateitimi. Su tuo būtų susieti ir palinkėjimai sau – politikui pasistengti kuo daugiau prisidėti, kad žmonių lūkesčiai būtų patenkinti, kad žmonės pajustų daugiau teisingumo ir sąžiningumo, nepakantumo korupcijai ir kitiems gyvenimą nuodijantiems reiškiniams. Norėtųsi, kad kitais metais kuo daugiau lietuvių, išsibarsčiusių po visą pasaulį, grįžtų į gimtąjį kraštą čia surasdami ir tinkamo darbo, ir normalaus gyvenimo galimybes.

A. Skardžius:

Visiems norėčiau palinkėti ramių, laimingų, turtingų, prasmingų ateinančių metų. Rasti laiko jaukioms akimirkoms su artimiausiais žmonėmis.

I. Šiaulienė:

Sakoma, kad bloga kelionė yra ta, kuri nepaliko pėdsakų, verčiančių tobulėti. Linkiu, kad mūsų žingsnius lydėtų išmintis, tikėjimas, viltis ir pasitikėjimas savimi, o 2020-ieji būtų pavykusi kelionė, kuri mus pakeitė...

S. Gentvilas:

Daugiau šypsotis ir atrasti laiko džiaugtis bendravimu su aplinkiniais – savo kiemo, kaimo ar namo bendruomene. Laimė nėra materialus jausmas.

R. Tamašunienė:

Norėčiau palinkėti, kad mes visi daugiau laiko skirtume sau ir artimiesiems. Nuolat skubame, nuolat turime daug darbų, bet visuomet svarbu skirti laiko šeimai. Taip pat linkiu, kad Lietuvos žmonės visuomet išliktų ryžtingi ir atsakingi, veržlūs ir kūrybingi. Didžiuokimės savo gerais darbais ir poelgiais, savo didelėmis ir mažomis pergalėmis.

J. Sabatauskas:

Ir sau, ir visiems linkiu to paties – kad sprendimai būtų pamatuoti, nebūtų skuboti. Kad kitais metais Lietuvos gyventojai išsirinktų tokią politinę valdžią, kuri priiminėtų apgalvotus, išdiskutuotus sprendimus, kurie atitiktų visų žmonių interesus, o ne vien išrinktųjų.

A. Kupčinskas:

Lietuvos žmonėms palinkėsiu daugiau bendrystės, tarpusavio supratimo, tikėjimo ir pergalių olimpiniuose metuose. Prasmingų ir šviesių ateinančiųjų, tegu šv. Kalėdų dvasia kuo ilgiau užsilieka visų namuose.

A. Salamakinas:

Protingų sprendimų ir solidumo visiems linkiu. Kad grįžtume į normalią raidą, racionalius sprendimus, kad baigtųsi blaškymasis, kad sprendimai nebūtų priimami pagal asmeninę sampratą. Jeigu, pavyzdžiui, negeri kavos, tai ar reikia uždrausti ją visiems?

Ačiū už pokalbį.

Jadvyga Bieliavska (ELTA)

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
2.1667

Top naujienos

Tikrasis Narkevičiaus užnugaris: jiems nebaisus ir Kremliaus šešėlis (347)

Diskriminacija tautiniu pagrindu. Vertinti pagal partiją – nusikaltimas. Tokią gynybinę taktiką...

VRK pirmininkės Matjošaitytės ir jos palydovės kelionės užkliuvo net kolegoms (159)

Dvidešimt penkios kelionės per pustrečių metų – toks Vyriausiosios rinkimų komisijos...

Neurologas Jokūbas Fišas: iš 36 populiarių dietų ši geriausia — ilgina gyvenimą ir padeda išvengti mirtinų ligų laida „Sveikatos receptas“ (1)

Gera kraujotakos sistema – gyvybiškai svarbi, dėl to ir sutrikimai, susiję su kraujotaka , gali...

Iš „Grigeo Klaipėdos“ buvusių vadovų teisme reikalaujama atlyginti milijoninę žalą (28)

Teismas ruošiasi pradėti nagrinėti bylą, kurioje iš pernai atleistų medžio plaušo plokščių,...

Kinija dėl plintančio viruso uždaro jau antrą miestą papildyta 12.25 (71)

Pasak Kinijos, nuo naujojo viruso šalyje mirusių žmonių skaičius išaugo iki 25, o iš viso...

Žiauriu smurtu ir prievarta kaltinamas paauglys iš Jurbarko stojo prieš teismą: vaikinas nevaldė ašarų papildyta 12.00 (57)

Praėjusių metų gegužę poilsis sodyboje Tauragės rajone paauglei įrėžė žaizdas, galbūt,...

Griauna mitą, kad nevaisingumas tėra moterų bėda: trečdaliu atvejų tai lemia vyro vaisingumo sutrikimai

Kasmet Lietuvoje pasaulį išvysta apie 30 tūkst. naujagimių. Tačiau kol vienos šeimos laimingai...

URM įspėja keliaujančius į Kiniją dėl plintančio mirtino viruso

LR Užsienio reikalų ministerija dėl Kinijoje plintančio viruso išplatino įspėjimą keliautojams.

Eigulys miške užfiksavo itin retą reiškinį (16)

Cukraus vatą ar ledo vilną primenantį purų sniego darinį miškininkai vadina ledo plaukais. Šis...

LVŽS frakciją palikęs Poderys grįžti neplanuoja: išsiskirdavo nuomonės (12)

Ketvirtadienį iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) frakcijos Seime...