Ne visi epidemiologai atlaiko darbo krūvį: darbo yra daug daugiau nei karantino metu

TS–LKD lyderis Gabrielius Landsbergis posėdyje specialistams teigė, kad rinkėjams yra neaišku, kokiais principais priimami sprendimai situacijos valdymui.

„Dažniausias klausimas, kurio mes sulaukiame iš savo rinkėjų, institucijų yra kokias principais yra priimami sprendimai. Kaip nusprendžiama, kaip bus valdoma krizė?“ – frakcijos posėdyje kalbėjo TS–LKD lyderis G. Landsbergis.

Jis ironizavo, kad nuvykus į Raseinius kaip ir reikėtų karantinuotis, nes atvejų skaičius ten milžiniškas.

Gabrielius Landsbergis

© DELFI / Domantas Pipas

NVSC Vilniaus departamento direktorė R. Lingienė teigė, kad konkrečių skaičių, kada kokių žingsnių reikia imtis, nėra, reaguojama į situaciją.

„Konkrečių skaičių imperatyviai apibrėžtų, ką prie ko reikia daryti, tokių nėra. Tiesiog yra reaguojama į situaciją. Atvejų skaičius daro didelį įspūdį, bet labai svarbu ar tie židiniai Lietuvoje, ar jie apibrėžti, lokalizuoti, kaip jie plinta, kaip valdomi. Šiuo metu didžiausias plitimas yra židiniuose“, – situaciją vertino R. Lingienė.

Pasigenda mokslininkų įsitraukimo

Konservatorė Irena Degutienė teigė, kad koronaviruso situacijos valdymas yra pernelyg politizuotas. Ir vietoje to, kad būtų įtraukti specialistai, įtraukiami politikai.

Profesorius, habil. dr. Vytautas Usonis frakcijos posėdyje sutiko, kad pasigendama mokslininkų indėlio situacijos valdyme.

„Pasigendu komunikavimo, jeigu sakoma, kad bendradarbiavimas turi būti kelių grandžių, praktikai daro didžiulį darbą, girdime kiekvieną dieną jų darbą – epidemiologų. Bet mokslininkų grupės, Vyriausybės konsultantai, kokios tų patarėjų pozicijos, to pasigendame“, – antradienį Seime kalbėjo V. Usonis.

Prof. habil. dr. Vytautas Usonis

© DELFI / Domantas Pipas

Profesorius kiek sukritikavo ir šalyje vykdytą populiacijos tyrimą. J. Usonis teigė, kad iki galo ir nesuprato šio tyrimo tikslo.

„Mokslinės analizės ir dialogo labai pasigendame šioje situacijoje“, – teigė profesorius.

Konservatorius Kęstutis Masiulis pastebėjo, kad Švedijoje pagrindine komunikacija užsiima specialistai, ne politikai, kaip yra Lietuvoje.

„Specialistai yra nustumti į antrą planą. Ar man tik susidaro toks vaizdas? Ar jūs jaučiatės pakankamai įgalinti, jaučiate, kad daroma taip, kaip jūs pasakote“, – specialistų klausė K. Masiulis.

R. Lingienė teigė, kad kliūčių komunikuoti su visuomene negalėtų įvardinti.

Darbo daugiau nei karantino metu

NVSC Vilniaus departamento direktorė R. Lingienė užsiminė, kad dėl milžiniškų darbo krūvių ne visi darbuotojai atlaiko tokį darbą.

„Krūviai yra milžiniški, per šiuos metus pavyko priimti 38 asmenis, bet nuo kovo vidurio įstaigą paliko apie 20 asmenų, krūviai milžiniški, atlyginimai – nekonkurencingi. Bet šiuo metu norėčiau pasakyti, kad NVSC specialistais ir epidemiologai šiuo metu darbo yra daug daugiau nei karantino metu“, – pabrėžė ji.

Rolanda Lingienė

© DELFI / Andrius Ufartas

R. Lingienė teigė, kad per laikotarpį nuo karantino ant vienos rankos pirštų galėtų suskaičiuoti visas NVSC padarytas klaidas.

„Atvejai yra tikrai tikslūs, kartais kiek vėliau juos paskelbiame, nes norime būti tikslūs“, – aiškintis opozicijai teko epidemiologei R. Lingienei.

Nuo pirmadienio patys epidemiologai pradėjo registruoti sąlytį turėjusius asmenis tyrimams.

Delfi primena, kad per praėjusią parą šalyje buvo nustatyti 105 nauji koronaviruso atvejai. Epidemiologai jau pripažįsta, kad tai yra antroji koronaviruso banga.