Kaip laidoje „Delfi 11“ teigė 73-ejų metų sulaukęs K. Girnius, jis pats šiuo metu nesijaučia lyg raupsuotas, tačiau neatmeta galimybės, jog dalis jo bendraamžių iš tiesų taip gali pasijusti.
„Aš tikrai nesijaučiu ir kaip tik argumentuoju, kad kai kuriais atvejais reikia nepaisyti tokių drastiškų, kategoriškų Verygos ir kitų pasiūlymų. Pavyzdžiui, kalbama apie tai, kad reikia likti namie, neiti į parduotuvę, sako – nereikėtų bendrauti su vaikais ir anūkais ir taip toliau, ir tai gali ilgą laiką tęstis. Aš manau, kad tai yra nesąmonė“, – teigė K. Girnius.
Anot jo, žiūrint į dabartinę situaciją, atrodo, kad vyresnio amžiaus žmonės kitai visuomenės daliai kelia didelį pavojų, tačiau taip nėra. Priešingai – virusas gali turėti skaudesnes pasekmes jiems patiems, todėl, pasak pašnekovo, jie patys ir turi nuspręsti, kaip nori elgtis, kiek nori rizikuoti savo sveikata.
„Nutarti, ar nori aplankyti vaikus ir anūkus, čia yra šeimos, ne Verygos reikalas“, – sakė K. Girnius.
Politologas teigia, kad po to, kai buvo sušvelnintas karantinas, jau lankėsi ir kirpykloje. Paklaustas, ar ant įstaigos durų pastebėjo užrašą, jog jo amžiaus žmogui esą reikėtų likti namie, K. Girnius tai patvirtino.
„Buvo užrašas, bet dirbo puiki kirpėja – pasodino ir viską sutvarkė“, – šypsojosi pašnekovas.
Jis teigė asmeniškai nepajutęs, kad į jį viešosiose įstaigose aplinkiniai žiūrėtų kitaip, nes priklauso rizikos grupei.
„Buvo toks vienas atvejis, kai savitarnos kasoje nelabai greitai viską sutvarkiau, tai girdėjau bambėjimų. Bet nežinau, ar tas bambėjimas buvo dėl to, kad nemoku pakankamai gerai tvarkytis, ar dėl to, kad esu vyresnio amžiaus, – juokėsi K. Girnius. – Aš manau, kad tie reikalai kaupiasi. Nebus staiga taip, kad senukas eis gatve ir kas nors pradės jį dėl to barti. Manau, kad tas poveikis yra patiems žmonėms: jei nedarai to, ką valdžia daro, tu kažkaip savanaudiškai elgiesi ir tada save izoliuoji. Kaip sakau, tampi beveik kaip raupsuotas.“
Paklaustas, kurių rekomendacijų iš visų A. Verygos išvardytų laikosi pats, K. Girnius tvirtino, kad nė vienos, kuri pritaikyta išskirtinai rizikos grupės asmenims.
„Nė vienos. Ne, aš dėviu kaukę, mūviu pirštines, bandau be reikalo neiti į parduotuvę, bet esu buvęs ir kirpykloje, ir pašte. Gyvename Antakalnyje, kur gamta graži, tai su žmona vis einame pasivaikščioti valandai ar pusvalandžiui.
Mano vaikai Amerikoje, tai negaliu jų lankyti. Bet jei jie gyventų čia, Lietuvoje, aš su jais susitaręs tikrai aplankyčiau. Vienas vyresnio amžiaus žmonių džiaugsmų yra anūkai ir vaikai. Ir, kai Veryga sako, kad senjorams rekomenduojama nebendrauti su vaikais ir anūkais, ir dar ilgą laiką, tai aš to nesuprantu. Manau, kad mes visi esame Lietuvos piliečiai, mes visi esame lygūs pagal įstatymą, ar aš esu 55 m., ar 65 m., ar truputį daugiau“, – savo požiūriu dalijosi politologas.
Paskelbė, kad ribojimai vyresniems – dvejiems metams
„Delfi“ primena, kad Vyriausybė parengė dvejų metų Covid-19 valdymo strategiją. Joje vienas pagrindinių akcentų – „asmenų, priklausančių aukštam rizikos laipsniui, saugojimas“.
Asmenų priskyrimas aukštam rizikos laipsniui numatomas pagal asmeninės rizikos laipsnį ir socialinės rizikos laipsnį. Asmeninės rizikos laipsnis suprantamas kaip asmens rizika, susirgus virusu, neišgyventi arba turėti rimtų sveikatos problemų. Socialinės rizikos laipsnis priklauso nuo asmens kontaktavimo su aukšto asmeninės rizikos laipsnio asmenimis, taip pat su infekuotais ar galbūt infekuotais asmenimis, gausiais artimais kontaktais su daug žmonių. Visa tai sukelia riziką plisti virusui, rašoma strategijoje.
Išskiriami trys rizikos laipsniai: 1 reiškia aukštą rizikos laipsnį, 2 – vidutinį rizikos laipsnį, 3 – žemą. Atskirų asmenų grupių priskyrimas atitinkamiems rizikos laipsniams, remiantis asmenine ir socialine rizikomis, pavaizduoti paveiksle.
„Pažymėtina, kad karantino sąlygų lengvinimas ir prireikus specialių sąlygų taikymas asmenims, priskirtiems aukštam rizikos laipsniui, – pagrindinė priemonė išsaugoti šiam rizikos laipsniui priklausančių Lietuvos žmonių gyvybes ir sveikatą. Analizuojant mirusiųjų nuo viruso skaičių pagal skirtingas amžiaus grupes, matyti, kad nuo viruso ligoninėje mirusiųjų dalis yra didžiausia amžiaus grupėje, kuriai priklauso vyresni nei 80 metų asmenys, ir siekia 9,3 procento, 70–79 metų amžiaus grupėje – 5,1 procento, 60–69 metų – 2,2 procento. Mirtingumo lygis 50–59 metų amžiaus grupėje lygus 0,6 procento.
Tai atitinka ir bendrąsias tendencijas kitose šalyse pagal Pasaulio sveikatos organizacijos skelbiamus duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad didžiausias mirtingumo lygio skirtumas yra tarp 50–59 ir 60–69 metų amžiaus grupių (mirtingumo lygis skiriasi net 3,6 karto), darytina išvada, kad rizika numirti susirgus nuo viruso itin išauga asmenims, kuriems sukakę 60 ir daugiau metų“, – rašoma dokumente.
„Šis principas reiškia, kad vyresni nei 60 metų žmonės arba tie, kurie serga sunkiomis lėtinėmis ligomis, turės ir toliau laikytis dabar galiojančių karantino taisyklių, vengti nereikalingų kontaktų ir laikytis visų infekcinio saugumo reikalavimų.
Visi turime saugoti savo tėvus, senelius ir sergančius artimuosius, nes virusas jiems yra pavojingiausias. Bet tai nereiškia, kad atribosime žmones, kurie mums rūpi, nuo gyvenimo. Galvojame apie priemones, kurios sudarytų sąlygas saugiai gyventi visavertį gyvenimą.
Čia svarbu paminėti ir dar vieną grupę – vidutinės rizikos. Tai yra jaunesni žmonės, kurie dažnai kontaktuoja su aukštos rizikos asmenimis. Šie žmonės turės laikytis padidinto saugumo taisyklių, kad neužkrėstų tų, kuriems virusas gali būti pražūtingas. Visi kiti (žemos rizikos žmonės) bus tie, kurie atgaivins Lietuvos ekonomiką. Tačiau ir jie privalės laikytis saugumo taisyklių“, – parengtą strategiją anksčiau komentavo premjeras Saulius Skvernelis.