Sūnų moteris teigė paskutinį kartą mačiusi sausio 26 dieną. Kaip pasakojo DELFI, po susitikimo berniuką paėmė jo dėdė, kuris turėjo visus įgaliojimus keliauti su sūnėnu, ir bandė išvežti į Lietuvą, bet švedų tarnybų buvo pastebėtas laivo kajutėje.
„Jam pareigūnai leido vykti į Lietuvą, bet sūnų paėmė. Pagal visus susitarimus juk turėjo perduoti Lietuvos tarnyboms, tačiau sugrąžino į Norvegiją“, - negali patikėti mama.
Moteris kartojo nebeturinti vilčių atgauti sūnaus. „Prieš pusvalandį išsiaiškinau, kad jis Norvegijoje ir šioje šalyje yra jau seniai. Jie viską tyliai padarė. Kodėl nepranešė Lietuvos ambasadai?“ - neaišku mamai.
Važiuojant į ambasadą užsidegė mašina
Pasak DELFI pašnekovės, ji pirmadienį turėjo būti Lietuvos ambasadoje, su visais dokumentais iš pat ryto važiavo, bet užsidegė mašina. „Likom ir be mašinos, ir be nieko. Buvau jau nusipirkusi bilietus skristi iš Oslo į Stokholmą, bet išsiaiškinau, kad Švedijoje vaiko nebėra“, - verkė mama.
„Tai yra klaiku, nes švedai pagal įstatymus neturėjo teisės norvegams perduoti lietuvių vaiko, privalėjo jį grąžinti Lietuvai, nes Norvegijoje mamai net nebuvo apribotos motinystės teisės. Neįsivaizduojame, kaip pati Lietuva į tai reaguos“, - DELFI komentavo K. Paulikė.
Mama: pati save įvariau į kampą
Paklausta, kaip atsidūrė Norvegijos socialinių tarnybų akiratyje, lietuvė pripažino, kad pati save įvarė į kampą. Įsikūrusi Norvegijoje ji atsivežė ir sūnų. Kaip pastebėjo, vaikas pradėjo dažniau šlapintis. Dėl to ji kreipėsi į specialistus, kurie „pradėjo rūpintis, nurodydami, kad tai negalima keisti gyvenamosios vietos, tai mokyklos, tai tas, tai anas“.
Pasak moters, ji vaiką dvi dienas pavėlavo atvesti į mokyklą ir nežinojo, kad reikia perrašyti prašymą. Tarnybos atkreipė dėmesį ir į tai, kad berniukas uosto rankas. Tai buvo įvardyta keistu seksualiniu elgesiu. „Daug tokių smulkmenų buvo prirašyta, vyko pora vietinių teismų, o paskutinio išvadoje paaiškinta, neva paimamas todėl, kad nebūtų grąžintas į Lietuvą“, - sakė DELFI pašnekovė.
Paklausta, ką dabar darys, prieš 4,5 metų į Norvegiją uždarbiauti atvykusi lietuvė apsiverkė: „Aš jau jų nekenčiu, po šiandien nebežinau, ką daryti. Esu stresinėje padėtyje“.
Sūnų į šalį atsivežė prieš 3, 5 metų, čia jis pradėjo lankyti darželį. Viskas tarsi buvo neblogai, tačiau dėl padažnėjusio sūnaus vaikščiojimo į tualetą kreipėsi į specialistus, kurie nukreipė į psichologinę tarnybą, tada „automatiškai įsijungė vaikų teisės, pradėjo visokius tyrimus atlikinėt, važiuot į namus, kalbėtis su vaiku“.
Vyresnioji dukra – Lietuvoje
Lietuvės žodžiais, pareigūnai viską sekė ir rašėsi į savo juodus lapus. „Iš pradžių nieko blogo neįtariau. Žinojau apie tą tarnybą, bet grėsmės nejutau, nes esu dirbantis žmogus, vaikų nemušu, negeriu. Ne tik valymo įmonėje dirbau, bet tuo pačiu metu stengiausi ir kalbą išmokti, išsilaikiau egzaminą, turėjau tolimesnių planų, kad tik man ir vaikui būtų geriau, o va, kaip baigėsi“, - verkė mama.
Kalbėdama moteris kelis kartus padėkojo Dievui, kad nespėjo iš Lietuvos į Norvegiją pasiimti vyresnės dukters, kuriai dabar 12 metų.
„Tai, kad norvegai mano sūnų grąžino ne į Lietuvą, o vėl į Norvegiją – tarptautinis skandalas, juolab, iš manęs nėra atimta motinystė, nors jie čia to labai siekia“, - jaudinosi moteris.
Jos supratimu, Norvegijoje vaikus paima dėl elementarios priežasties: „Pas juos gimstamumas labai mažas ir todėl tokia politika, be to, kad globa – dideli pinigai“.
Lemtingas susitikimas
„Išsivežė į Lietuvą. Juos sulaikė laive, Stokholme, jau sėdinčius kajutėje. Brolis buvo paleistas, nes turėjo visus įgaliojimus ir nebuvo preteksto jo sulaikyti. Jis pareigūnams priminė, kad apie vaiko sulaikymą reikia pranešti Lietuvos ambasadai, bet, aišku, niekas nepranešė. Aš pati rašiau laiškus ambasadai, prašydama išsiaiškinti, kur mano vaikas ir kas čia darosi“, - pasakojo DELFI pašnekovė.
Pareiškė įtarimus
DELFI primena, jog ambasada Švedijoje paprašė šios šalies pareigūnų paaiškinti, kodėl Lietuvai skubiai nebuvo suteikta informacija dėl nepilnamečio jos piliečio G.B. perdavimo Švedijos vaikų globos tarnyboms.
Užsienio reikalų ministerija pranešė, jog ambasada dėl to kreipėsi į Švedijos Užsienio reikalų ministeriją, policiją, socialines tarnybas. Ministerija savaitgalį teigė stebinti padėtį dėl Lietuvos piliečių šeimų, kurių vaikai atimti Norvegijoje ir kitose šalyse.
Praėjusį pirmadienį Norvegijoje dingęs ir Švedijoje surastas septynerių metų G.B., kurį laiką buvo prižiūrimas Švedijos vaikų teisių apsaugos tarnybos. Pagal dvišalę Lietuvos sutartį su Švedija vaikas turėtų būti perduotas Lietuvai.
Norvegijos policijos duomenimis, vaikas dingo per susitikimą su biologine motina Moldės mieste. Ji buvo apklausta dėl vaiko pagrobimo, jai pareikšti įtarimai melavus pareigūnams.
Lietuvos ambasadorius Švedijoje paprašė skubaus susitikimo
Lietuvos užsienio reikalų ministerija pirmadienį ryte gavo informaciją, kad Lietuvos nepilnametį pilietį G.B. Švedijos institucijos jau sausio 28 d. perdavė Norvegijos socialinėms tarnyboms.
Šiuo metu laukiama oficialaus patvirtino ir paaiškinimo dėl įvykio aplinkybių.
Lietuvos ambasadorius Švedijoje Eitvydas Bajarūnas paprašė skubaus susitikimo Švedijos užsienio reikalų ministerijoje, siekiant išsiaiškinti, kodėl Lietuva nebuvo laiku informuota apie Lietuvos nepilnamečio piliečio perdavimą Švedijos socialinėms tarnybos, bei Lietuvos piliečio perdavimo Norvegijai aplinkybes.
Lietuvos ambasada Švedijoje sausio 29 d. iš nepilnamečio G.B. mamos gavo kreipimąsi ir iš karto ėmėsi veiksmų, bei susisiekė su Švedijos institucijomis - Užsienio reikalų ministerija, socialinėmis tarnybomis bei policija.