Laidoje ministrė neigia visas mintis, jog šis projektas – priemonė pelnyti žmonių palankumą. Priešingai, tai atsakingo valstybės išteklių naudojimo įrodymas.

„Niekas neskaičiuoja taip, bent jau Vyriausybėje, kad bus kažkokių sprendimų, dėl kurių pagerės ir žmonių gyvenimas, ir reitingai. Jokiu būdu taip nėra nei mano, nei bet kokio kito ministro atveju. Mes tiesiog darome savo darbą, vykdome savo Vyriausybės programą ir tą darysime toliau. Yra krizė – reikia priimti sunkius sprendimus, yra biudžeto priėmimo procesas – jis turi būti subalansuotas visoms sritims“, – sako TS-LKD narė.

Seimo narė informavo, jog augtų abi pensijos dalys ir būtent dėl to kitąmet senjorams ji būtų 50 eurų didesnė.

„Žmogus gaus daugiau, nes didės abi pensijos dalys: bazinės pensijos dalyje papildomai turėsime apie 68 mln. eurų iš valstybės biudžeto, o iš Sodros biudžeto apie 70 mln. papildomai į tą indeksuojamąją dalį, kad sparčiau formulė indeksuotų kiekvienam žmogui asmeniškai nuo jo įmokų priklausančią pensijos dalį“, – paaiškina ministrė.

Ministrė yra įsitikinusi, kad žmonių sprendimas nesiskiepyti gali būti paveiktas. Atsižvelgdama į Švedijos Lundo universiteto mokslininkų atliktą tyrimą, pabrėžia, kad būtent pinigai yra vienas iš paskatos būdų.

„Materialinė paskata vis dėlto suveikia: Švedijoje padėjo papildomai vakcinuoti gal 4 proc. žmonių. Jeigu tiek pačios didžiausios rizikos grupės žmonių, 75+ mes galėtume motyvuoti papildomai, tai tebūnie. Pati nesu labai didelė šalininkė tokių materialinių paskatų, bet manau, kad turime padaryti viską. Ir jeigu mums pavyks daugiau žmonių tokiu būdu įtikinti ar padėti jiems apsispręsti, tai tebūnie“, – teigia ministrė.

Ministrė primena, kad negalima pamiršti ir kitų Vyriausybės taikytų priemonių: tiesiogiai kreiptasi į žmones, Sveikatos apsaugos ministeriją, organizuotos kampanijos, aplankyti šalies regionai – skiepytis skatino bei vakcinų naudą aiškino šeimos gydytojai, nuomonių lyderiai.

„Nemačiau, kaip reaguoja antivakseriniai judėjimai, bet manau, kad jie vis dėlto turėtų prisiimti dalį atsakomybės už netektis žmonių, kurias matome šiandien. (...) Tas baimes stengėmės paneigti įvairiausiais būdais: ekspertų, mokslu paremtais įrodymais ir argumentais, statistika ir kitais dalykais. Deja, pavyko įtikinti ne visus. Bet turbūt nėra valstybių, kur nebūtų dalies žmonių, įsitikinusių, kad skiepai nepadeda, neveikia arba besibaiminančių kažkokių šalutinių poveikių“, – svarsto seimo narė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Dalintis
Nuomonės