aA
Pirmąjį etapą Finansų ministerijos parengtas valstybės biudžeto projektas praėjo sėkmingai: Vyriausybė patvirtino, laukiama Seimo pritarimo. Jei pasigirstų teigiamas atsakymas, didėtų minimalūs atlyginimai, pensijos ir likusios išmokos. Pagausėjęs biudžetas – ne dovanų lietus, bet subalansuotas ir apgalvotas projektas, Delfi TV laidoje „Iš esmės“ tikina Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Monika Navickienė
Monika Navickienė
© DELFI / Domantas Pipas

Naujai parengtame biudžete: augantys atlyginimai ir senjorų pensijos

„Matome, kad deficitas kitais metais bus mažesnis negu yra šiemet. Didėja darbo užmokesčio fondas ir mūsų ekonominės galimybės, ką sako Lietuvos bankas ir rodo ekonomikos analitikai, kad augimas yra, vadinasi, mes surenkame mokesčius, biudžetas yra balansuotas ir galime bei turime turėti šitą biudžetą socialiai orientuotą. Ką kalbėjo ir Vyriausybė savo priemonių plane, ką kalbėjome ir Vyriausybės programoje, kad pirmiausia galvosime ir apie skurdo mažinimą“, – aiškina seimo narė.

Nors pagrindinis biudžeto dėmesys, pasak ministrės, nukreiptas į didžiausią skurdo riziką patiriančius asmenis – senjorus – tačiau jame numatytas ir minimalią mėnesinę algą gaunančiųjų atlyginimų kėlimas.

„Mažesnes iki vieno vidutinio darbo užmokesčio, kas yra beveik 73 proc. visų Lietuvos dirbančiųjų: atlyginimai Lietuvoje nėra dideli. Spręs ir pensininkų skurdo problemą ir mažų pensijų problemą. (...) Naujasis mechanizmas numato būtent du kriterijus: indeksavimas pensijų bus spartesnis tol, kol pasieksime bent 25 proc. skurdo rizikos lygį pagyvenusių žmonių tarpe“, – akcentuoja TS-LKD narė.

Gausėjantis biudžetas migrantų, elektros, ir COVID-19 krizių priešakyje, pasak seimo narės, nėra nei kompensacija, nei visuomenės raminimo priemonė. Tokį sprendimą, anot jos, leidžia ekonomika.

„Nesiečiau su biudžetu, jo planavimu ar dabartinėmis priemonėmis, kurias sieja su kažkokia lyg kompensacija žmonėms. Manau, kad visi biudžeto planavimai turi būti tvarūs, subalansuoti ir pasverti pagal ekonomines galimybes. Jei valstybė neišgalėtų, mes tikrai negalėtume nei kelti pensijų, nei minimalios mėnesinės algos. Tačiau esant ekonominėms galimybėms, manau, tai daryti privalu. Iki šiol Lietuvoje tikrai yra dar labai daug mažas pajamas gaunančių žmonių. (...) Kai supranti, kad yra nemažai krizių aplink, vien populiarių sprendimų Vyriausybė tikrai negali ir neturi priimti: reikia padaryti dalykus, kurie turi būti padaryti.“, – teigia ministrė.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock

Laidoje ministrė neigia visas mintis, jog šis projektas – priemonė pelnyti žmonių palankumą. Priešingai, tai atsakingo valstybės išteklių naudojimo įrodymas.

„Niekas neskaičiuoja taip, bent jau Vyriausybėje, kad bus kažkokių sprendimų, dėl kurių pagerės ir žmonių gyvenimas, ir reitingai. Jokiu būdu taip nėra nei mano, nei bet kokio kito ministro atveju. Mes tiesiog darome savo darbą, vykdome savo Vyriausybės programą ir tą darysime toliau. Yra krizė – reikia priimti sunkius sprendimus, yra biudžeto priėmimo procesas – jis turi būti subalansuotas visoms sritims“, – sako TS-LKD narė.

Seimo narė informavo, jog augtų abi pensijos dalys ir būtent dėl to kitąmet senjorams ji būtų 50 eurų didesnė.

„Žmogus gaus daugiau, nes didės abi pensijos dalys: bazinės pensijos dalyje papildomai turėsime apie 68 mln. eurų iš valstybės biudžeto, o iš Sodros biudžeto apie 70 mln. papildomai į tą indeksuojamąją dalį, kad sparčiau formulė indeksuotų kiekvienam žmogui asmeniškai nuo jo įmokų priklausančią pensijos dalį“, – paaiškina ministrė.

Vis dėlto valstybines pensijas gaunantiems asmenims pokyčių teks palaukti – jas peržiūrėti, Seimo narės teigimu, planuojama tik ateinančiais metais.

„Valstybinių pensijų kol kas šiemet neperžiūrime – norime padaryti kompleksinę peržiūrą visų, nes ten yra ne tik pareigūnai. Yra daug žmonių, daug grupių. Per laiką ta valstybinė pensijų sistema gana smarkiai išaugo, šiek tiek išsikreipė nuo pirmo plano, kas turėtų gauti valstybines pensijas. Reikia kompleksiškai peržiūrėti visą valstybinių pensijų mechanizmą“, – sako TS-LDK narė.

„Sodros" rezervas, ministrės nuomone, visai nenukentės, nes į indeksavimą būtų nukreiptas ne visas perviršis: 25 proc. perviršio ir toliau keliautų į rezervą. Pridūrė, jog papildomai į rezervą bus pervesta apie 270 milijonų eurų, o 2022 m. bendra suma perkops 1 milijardą eurų.

„Mes išlaikome ir stabilumą, ir užtikrintumą, kad rezervas toliau būtų kaupiamas. Nėra jokių planų, kad nekauptumėme rezervo ar kažkokiu būdu jį kaupti būtų atsisakyta. Tai yra būtina pagalvė, tas gelbėjimosi ratas ir jis valstybėje tikrai turi būti bei bus“, – tikina ministrė.

Monika Navickienė, Daiva Žeimytė-Bilienė
Monika Navickienė, Daiva Žeimytė-Bilienė
© DELFI / Domantas Pipas

Finansinė parama senjorams mainais į skiepus

„Šitą priemonę aš laikyčiau tikrai ne pagrindine, o papildoma priemone, nukreiptą labai tikslingai į vieną kategoriją labiausiai mirštančių, labiausiai rizikuojančių savo gyvybe žmonių. Tai priemonė, kuri yra viena iš daugelio ir tikiuosi, kad ji suveiks. Jos imtasi todėl, nes tiesiog norėta padaryti viską, kad žmonės priimtų sprendimą skiepytis“, – sako seimo narė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė teigia nesididžiuojanti ir tikrai nemąstanti, jog ši priemonė yra tobula. Tačiau ji turi potencialą tapti veiksminga papildoma skiepų skatinimo priemone ir būtent dėl to valstybė privalo ją išbandyti.

„Tai yra papildoma priemonė, kuri gali suveikti. Manau, kad dabar turime naudoti visas priemones tam, kad būtų suvakcinuota kuo didesnė mūsų visuomenės dalis. (...) Jų (senjorų) imunitetas mums nėra žinomas. Vadinasi, jie nepasiskiepiję. Galimai neturi imuniteto ir yra stipriai pažeidžiami. Tie žmonės daugiausia serga, daugiausia guli reanimacijos lovose ir yra dvigubai didesnis jų mirštamumas negu visų kitų amžiaus grupių“, – sprendimą aiškina ministrė.

Šimtinę išmoką gautų ne tik 75 metų ir vyresni senjorai, iki lapkričio 30 d. nusprendę pasiskiepyti pirmą kartą, bet ir tie garbaus amžiaus asmenys, kurie pasiskiepys trečiąja vakcinos doze. Iš viso apie 270 tūkst. žmonių turi galimybę atsiimti 100 eurų išmoką ir tą daryti gali atgaline data – išmoka galioja nuo rugsėjo 1 dienos.

„Įvertinę tiek ekspertų siūlymus, tiek matydami, kokia yra reali situacija, ją (išmokos idėją) pasiūlėme. Svarbų vaidmenį suvaidino, bent jau man asmeniškai, įvykusi ekspertų rekomendacija dėl trečiojo, palaikomojo, skiepo tam, kad užtvirtintų imunitetą. Tada galėjome skatinti ne tik žmones, kurie naujai priims sprendimą vakcinuotis, bet ir nepalikti tų žmonių, kurie yra sąmoningi ir be materialinės paskatos priėmė sprendimą saugoti save ir kitus“, – aiškina seimo narė.

Skiepai
Skiepai
© Sipa / Scanpix

Materialinės paskatos idėja, anot ministrės, nėra „tabu“ ir galioja ne tik Lietuvoje, todėl nesutinka su aršiai idėjos autorystę ginančiais valstiečiais.

„Kolegos iš valstiečių frakcijos savo projektą turėjo ir registravo savo pasiūlymus į Vyriausybės projektą, kuris buvo svarstomas ypatingos skubos tvarka. Buvo ir kitų įvairiausių populistinių siūlymų iš kitų garsiai kalbančių Seimo narių, kurie nebūtinai patys labai linkę skiepytis, bet visi siūlymai buvo svarstomi, apie juos diskutavome komitete ir projektas yra priimtas“, – tikina seimo narė.

Ministrė yra įsitikinusi, kad žmonių sprendimas nesiskiepyti gali būti paveiktas. Atsižvelgdama į Švedijos Lundo universiteto mokslininkų atliktą tyrimą, pabrėžia, kad būtent pinigai yra vienas iš paskatos būdų.

„Materialinė paskata vis dėlto suveikia: Švedijoje padėjo papildomai vakcinuoti gal 4 proc. žmonių. Jeigu tiek pačios didžiausios rizikos grupės žmonių, 75+ mes galėtume motyvuoti papildomai, tai tebūnie. Pati nesu labai didelė šalininkė tokių materialinių paskatų, bet manau, kad turime padaryti viską. Ir jeigu mums pavyks daugiau žmonių tokiu būdu įtikinti ar padėti jiems apsispręsti, tai tebūnie“, – teigia ministrė.

Ministrė primena, kad negalima pamiršti ir kitų Vyriausybės taikytų priemonių: tiesiogiai kreiptasi į žmones, Sveikatos apsaugos ministeriją, organizuotos kampanijos, aplankyti šalies regionai – skiepytis skatino bei vakcinų naudą aiškino šeimos gydytojai, nuomonių lyderiai.

„Nemačiau, kaip reaguoja antivakseriniai judėjimai, bet manau, kad jie vis dėlto turėtų prisiimti dalį atsakomybės už netektis žmonių, kurias matome šiandien. (...) Tas baimes stengėmės paneigti įvairiausiais būdais: ekspertų, mokslu paremtais įrodymais ir argumentais, statistika ir kitais dalykais. Deja, pavyko įtikinti ne visus. Bet turbūt nėra valstybių, kur nebūtų dalies žmonių, įsitikinusių, kad skiepai nepadeda, neveikia arba besibaiminančių kažkokių šalutinių poveikių“, – svarsto seimo narė.

100 eurų kupiūra
100 eurų kupiūra
© Shutterstock

Migrantų apgyvendinimo sąlygų kaita

„Niekas nebuvome pasiruošę tokiam migrantų antplūdžiui, nepaisant to, kad reikėjo. Lyg ir turėjome mokymus prieš metus, reikėjo visiems būti išmokus, kaip priimti 40 000 migrantų, jei taip atsitiktų, bet turėjome 4 000 ir tikrai nebuvome pasiruošę. (...) Neturėjome, kur apgyvendinti, turėjome labai priešiškas visuomenės nuostatas dėl bet kokių apgyvendinimo vietų. (...) Buvo tikrai daug priešpriešos.

Tačiau darėme, ką galėjome, stengiamės įkurdinti vietas, kurios būtų skirtos pažeidžiamoms grupėms. Dabar jau turime jų dvi: Rukla išplėtota ir Naujininkuose, kur yra apgyvendinamos šeimos, pažeidžiamos grupės, nelydimi nepilnamečiai ir kiti. Dėl bazinių paslaugų krepšelio ir žmogaus orumo, kurį mes tikrai turime užtikrinti tiems žmonėms, kurie jau patenka į Lietuvos teritoriją, mes dabar tą pasiekėme. Tačiau iki tol turėjo ateiti laikas, nes ne iš karto galėjome tą padaryti: ši krizė mūsų institucijas ištiko nepasiruošusias“, – tvirtina ministrė.

Įvykti pokyčiams ir įveikti iššūkiams reikėjo laiko, tačiau, jos nuomone, dabartinis rezultatas pakankamai neblogas. Valstybė privalėjo surasti balansą tarp žmogaus teisių užtikrinimo ir sieko nevirsti „pereinamuoju kiemu“.

„Tai mūsų krikščioniška ir kaip Vakarų valstybės pareiga, tą mes ir atliekame. Reikėjo laiko, kol pažeidžiamos grupės buvo suregistruotos ir atskirtos, atvežtos į jiems skirtas apgyvendinimo vietas, kol prasidėjo vaikų ugdymas, kol tarp institucijų susiderinome algoritmą dėl sveikatos paslaugų teikimo“, – pabrėžia seimo narė.

Įkalintų migrantų gretose – jautrus vaikų klausimas. Anot ministrės, jei apribota galimybė judėti tėvams, tai ir vaikai privalo laukti pusę metų, kol kiekvienos šeimos prašymas bus individualiai svarstomas.

„Visada norėtųsi, kad vaikai gyventų laisvėje. Nėra jokios abejonės, turbūt nėra nesutinkančių. Bet kai yra pakankamai sudėtingos aplinkybės, pakankamai rizikingi sprendimai, kuriuos priėmė tų vaikų tėvai, atvykdami į šią šalį, pasikliaudami ar bendradarbiaudami su nenuspėjamu Lukašenkos režimu, tai yra labai daug apsunkintų dalykų ir galimybių. Mūsų valstybė turėjo rasti būdą, kaip ir kardyti papildomą atvykimą, ir susidoroti su migrantų krize“, – akcentuoja TS-LKD narė.

Navickienė: antivakseriniai judėjimai turėtų prisiimti dalį atsakomybės už žmonių netektis
© AP / Scanpix

Ji priduria, kad vaikų buvimas su savo šeimomis yra sveika ir gera aplinka: valstybė jiems skyrė išskirtinę, patogesnę gyvenamąją aplinką nei nepažeidžiamų migrantų grupėms.

„Ten ne tik švietimo paslaugos, kurios jau yra prasidėjusios: nors jos yra mūsų apgyvendinimo vietų teritorijose, bet visgi jos vyksta. Ten ir užklasinės veiklos, ir įvairūs neformalūs dalykai, kur savanoriai tiems vaikams padeda, atvykdami į apgyvendinimo vietas“, – tikina ministrė.

TS-LKD narė pastebėjo, kad keičiasi ir visuomenės nuostatos: nors migrantų krizė sukrėtė bei išgąsdino žmones, jie suprato, jog į sudėtingą situaciją patekusioms pažeidžiamoms grupėms – neįgaliems vaikams, pagyvenusiems asmenims, šeimoms – ištiesti pagalbos ranką būtina.

„Kai matėme visai atšalusius orus ir vis dar tuos žmones besiglaudžiančius palapinėse, tai net iš tų pačių savivaldybių pradėjo eiti kitokie signalai, kad galbūt eikime, kalbėkimės, galbūt priimsime. (...) Jeigu ateina, atsitinka taip, kad yra mūsų šalyje žmonių, kuriems reikia padėti, mes turime jiems padėti. Kartu nepamiršti, kad mūsų kaimynas Baltarusija ir Lukašenka yra labai nenuspėjamas, todėl signalai turi būti ir sienos apsauga, ir migrantų srautų kardymas turi eiti paraleliai su žmogiško orumo užtikrinimu tiems žmonėms, kurie jau yra Lietuvos teritorijoje“, – akcentuoja ministrė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(336 žmonės įvertino)
2.1875

Top naujienos

Alkoholio skyriuje laukia kainų augimas: išimtis – nebent tam tikram alui (179)

Dėl didesnių akcizų butelis alaus Lietuvoje 2022 metais turėtų pabrangti 2 centais, butelis vyno...

Kremlius pateikė savo versiją apie Putino ir Bideno pokalbį papildyta (62)

Kremliaus internetinėje svetainėje paskelbtas pranešimas apie gruodžio 7 d. įvykusį Rusijos ir...

„Belaruskalij“ kroviniai per Lietuvą važiuos iki sausio (10)

Trečiadienį įsigaliojus JAV sankcijoms vienai didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir...

COVID-19 statistikoje gerėjimo nematyti: Lietuvoje – 1982 nauji koronaviruso atvejai, 10 mirčių

Praėjusią parą nustatyti 1982 nauji COVID-19 atvejai, mirė 10 žmonių, rodo trečiadienį...

IV stadijos vėžiu susirgęs išskirtinio „Toyota MR2“ savininkas pasiduoti neketina: automobilį pavertė kovos simboliu (33)

Vilnietį Taurą Žemaitį daugelis automobilininkų pažįsta kaip išskirtinio, ryškiai raudono,...

Po Širinskienės priekaištų – dar viena versija dėl „valstiečių“ situacijos (2)

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė...

Dėl nelaimės kelyje sustojęs vyras: blogiausia ekstremalioje situacijoje yra kitų vairuotojų elgesys (6)

Dažnai Lietuvoje sprendimai priimami paprasčiausiai kažkam sugalvojus ir labai užsidegus. Neva:...

Epidemiologinės situacijos gerėjimas sustojo: vertinant galimus naujus suvaržymus – vienas itin svarbus rodiklis (18)

Nustatant daugiau susirgimų koronavirusu mokyklose, epidemiologinės situacijos gerėjimas Lietuvoje...

Donato Motiejūno asmeniniame gyvenime – malonūs pokyčiai: širdį šildo nauja mylimoji (83)

Krepšinio žvaigždės Donato Motiejūno asmeniniame gyvenime – netikėti, tačiau malonūs...