aA
Prezidento Gitano Nausėdos vizitas Jungtinėse Valstijose, kur šalies vadovas dalyvavo Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje, šiek tiek plačiau atskleidė jo kertines nuostatas apie šalies vietą globaliame pasaulyje ir diplomatinio stiliaus ypatumus.

Reikšmingiausias šio šalies vadovo vizito akcentas buvo jo kalba JT Generalinėje Asamblėjoje, kurioje jis didžiausią dėmesį skyrė daugiašalio bendradarbiavimo svarbai, gerovės valstybės principų įtvirtinimui ir tarptautiniam saugumui.

Plačiau su šalies vadovo kalbos akcentais galima susipažinti čia. Tuo metu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorė doc. Margarita Šešelgytė paaiškino, kad šis prezidento pasisakymas yra aktualus, nes ko gero pirmą kartą prezidentas galėjo išsamiai išdėstyti, kokius prioritetus jis mato užsienio politikoje. Jis pats įvardijo, kad jis šią kalbą vertina kaip galimybę sudėti kuoliukus užsienio politikoje.

„Ji yra įdomi tuo, kad jis pirmą kartą atskleidė platesnį požiūrį į užsienio politiką, kaip jis ją vertins, ir kas jam bus svarbu“, – sakė M. Šešelgytė.

Griežtas Rusijai ir nusiteikęs ieškoti partnerių

Pasak užsienio ir saugumo politikos specialistės, ši kalba parodo, kad užsienio politikos tęstinumas išlieka.

„Lietuva ilgus metus vadinama vieno klausimo (apie Rusiją) valstybe. Rusija ir šioje kalboje užėmė vieną iš kertinių vietų, ir tai parodo, kad nepaisant to, kad buvo įvairių debatų prieš rinkimus, kad būtų gerai labiau subalansuota užsienio politika, arba galbūt reikėtų su kai kuriomis valstybėmis peržiūrėti mūsų nusistovėjusį santykių balansą, tai panašu, kad Rusijos klausimu mūsų pozicija išliks griežta ir viena griežtesnių Europos Sąjungoje. Šiuo požiūriu pokyčių nesimato“, – sakė M. Šešelgytė.

Ekspertė taip pat atkreipė dėmesį, kad kalboje minima pagarba žmogaus teisėms, tarptautinei tvarkai, grįstai taisyklėmis, teisės viršenybe, mums kaip mažai valstybei visada buvo aktualūs dalykai.

„Mums kaip ES ir transatlantinės bendruomenės narei tai visą laiką buvo aktualu, ir aš tai išgirdau“, – sakė M. Šešelgytė.

Pasak ekspertės, dar sunku spręsti, ar kalbėjimas klimato kaitos tematika rodo, kad tai yra mums prioritetas, ar taip pasirinkta dėl renginio tematikos.

„Įdomu yra tai, kad yra išskiriami Lietuvos pasiekimai ir prioritetai šitoje srityje, o šių prioritetų įgyvendinimui ieškoma koalicijos. Man tas pasirodė įdomu ir šiek tiek nauja, kad ieškoma draugų, kurie parems tam tikrus žingsnius. Ko anksčiau galbūt buvo pritrūkę užsienio politikoje – koalicijų būrimo“, – sakė M. Šešelgytė.

Gerovės valstybės tema, pasak VU TSPMI vadovės, yra bendrai G. Nausėdai svarbus klausimas, todėl jis apie tai kalbėjo ir savo kalboje.

„Tai labai atliepia bendrai nuotaikas tarptautinėje politikoje – skurdo mažinimo klausimai, žiedinė ekonomika, klimato kaita yra tie pagrindiniai klausimai, apie kuriuos jis ir šneka“, – sakė G. Nausėda.

Atsiskleidė ir asmeninės nuostatos

Dar prieš šią kalbą plačiai Lietuvos žiniasklaidoje cituotas teiginys, kad prezidentas G. Nausėda sako pritariantis Jungtinių Valstijų vadovo Donaldo Trumpo kalboje JT išsakytai minčiai, jog ateitis priklauso patriotams. Plačiau apie tai galima paskaityti čia.

VU TSPMI vadovė M. Šešelgytė sako šiame teiginyje įžvelgianti du dalykus – ir jo paties įsitikinimus, ir atitarimą D. Trumpo mintims.

„Viena vertus, bandoma kalbėti D. Trumpo kalba. Iš įvairių atvejų matome, kad bandymas pasakyti dalykus panašiais žodžiais, kaip kalba JAV prezidentas, duoda politinių dividendų.

Kita vertus, manau, kad tai yra ir prezidento pozicija. Jis yra pakankamai konservatyvus prezidentas ir nėra globalaus pasaulio plačiąja prasme rėmėjas. Man atrodo, kad tai sutampa – tiek atitarimas Trumpui, tiek jo paties įsitikinimai“, – sakė M. Šešelgytė.

Politikos mokslų ekspertės teigimu, nėra nuostabu, kad per JAV ir Lietuvos pirmųjų porų susitikimą G. Nausėda pasinaudojo proga pakviesti D. Trumpą į Lietuvą.

„Kuomet vyksta tokie susitikimai, yra naudojamasi galimybe pakviesti. Ar tai įsigyvendins realybėje, priklausys nuo daug kitų dalykų, ir čia jau matyt ne pakvietimas bus lemiantis, o ar atsiras interesų, dėl kurių JAV prezidentas turėtų čia važiuoti, ar mes įtikinsime JAV prezidentą, kad mūsų bendradarbiavimas būtų reikšmingas JAV“, – sakė M. Šešelgytė.

Pasak jos, dažnai JAV pasirinkimus bendrauti, bendradarbiauti, lemia ir ekonominiai motyvai.

„Lenkijos pavyzdys puikiai atspindi, kad net ir saugumo klausimai yra siejami su ekonominiais klausimais. Tai būtų viena iš dedamųjų, kodėl galėtų arba negalėtų D. Trumpas atvykti. Jeigu šalia to pakvietimo atsirastų kažkoks konkretus pasiūlymas ekonominiam bendradarbiavimui, galbūt ir galima tikėtis vizito, bet pakvietimas yra tik viena iš dedamųjų, daug svarbesni yra kiti dalykai“, – sakė M. Šešelgytė.

Tęsi duotą žodį

Lankydamasis Niujorke G. Nausėda pasinaudojo proga ir asmeniškai pakviesti užsienio įmones investuoti Lietuvoje. Apie tai plačiau galima skaityti čia.

Pasak VU TSPMI vadovės, ekonominė diplomatija bendrai nėra naujas dalykas, tiesiog apie tai būdavo mažiau kalbama viešai.

„Ekonomija diplomatija visą laiką vykdavo. Dirbdavo Užsienio reikalų ministerija su tais klausimais, galbūt ji būdavo mažiau viešinama.

Prezidentas dar savo kandidatavimo į prezidentus debatuose minėjo, kad ekonominė diplomatija bus jo vienas iš prioritetų, jeigu jį išrinks, šiuo atveju man atrodo, kad jis žodį tęsi. Tą galima matyti iš susitikimų“, – sakė M. Šešelgytė.

Mokslininkė net nekvestionavo, ar prezidentui yra priimtina susitikinėti su privačių kompanijų atstovais.

„Aš manau, kad tai yra tikrai priimtina, ir su kai kuriomis šalimis darant verslo reikalus tas aukščiausio lygio kontaktas yra labai svarbus, ypač su Azijos valstybėmis. Jeigu siunti žemesnio lygmens žmogų, gali atsako laukti ilgai, arba jo nesulaukti. Aukščiausio lygmens pareigūno susitikimas tikrai pramuša ledus, ir padeda rasti bendrą kalbą“, – sakė M. Šešelgytė.

Su Grybauskaite lyginti dar anksti

Pasak VU TSPMI vadovės, dar yra sunku vertinti, kuo G. Nausėdos diplomatinis braižas skiriasi nuo kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės. Ji atkreipė dėmesį, kad D. Grybauskaitė, tokia, kokia ji mums įsirašė atmintyje, sukaupusi dešimties prezidentavimo metų patirtį.

„Prezidentė dirbo daug metų, mes matėme, kokia ji buvo pradžioje, ir vėliau. Tai buvo du skirtingi žmonės. Sunku įvertinti.

Galbūt, tarkime, paskutiniu metu prezidentės retorikoje buvo daugiau griežtumo, galų gale ir iš patirties griežtas kalbėjimas gali remtis konkrečiais argumentais. Dabartinis prezidentas turi nuosaikumo, lankstumo. Ar tai yra gerai, ar blogai, dar pamatysime. Lankstumas yra labai gerai diplomatijoje, bet kartais prezidentas turi ir griežtesnį žodį tarti“, – sakė M. Šešelgytė.

Svarbus istorinis akcentas

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas prof. Šarūnas Liekis prezidento G. Nausėdos kalboje JT Generalinėje Asamblėjoje ir bendrai pareiškimų, elgesio per vizitą, įžvelgė nemažai autentiškų jo politikos bruožų.

„Jo kalba prasideda nuo aiškių kuoliukų sukalimo istorinėmis temomis, pirmiausia, Molotovo-Ribentropo pakto klausimu, kurio ankstesnėse kadencijose buvę prezidentai paprastai vengdavo tarptautiniuose forumuose dėl Vakaruose esančių žmonių, kurie palaikydavo Rusijos poziciją, kad pirminė atsakomybė yra perkeliama nacistinei Vokietijai.

Čia mes matome visai kitokią kalbą, kuri iš vienos pusės atliepia Strasbūro teismo interpretaciją dėl genocido, iš kitos pusės – Europos Parlamento rezoliuciją. Ir anksčiau jau buvo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos sprendimai, Prahos deklaracija, bet viešuose forumuose Lietuvos vadovai visada vengdavo tas temas liesti, nes jos yra pakankamai sudėtingos“, – sakė Š. Liekis.

Politologas atkreipė ir į kalboje sudėliotus akcentus dėl bendrabūvio ir bendrojo gėrio.

„Tai yra svarbu, nes vis dėlto tame kontekste, kuriame gyvenome ir, ką mes girdėdavome ir matydavome, tai paprastai visi stengdavosi labiau akcentuoti privatų interesą, viešuose forumuose nekalbėdavo apie viešą gėrį“, – sakė Š. Liekis.

Kalbėdamas apie kalboje dedamą akcentą dėl Rusijos, VDU profesorius pažymėjo, kad tuo mėginama išryškinti vertybinę takoskyrą, kuri yra susijusi įžangine istorine dalimi.

Mato stiprius vertybinius akcentus


Per vizitą prezidento išsakytas mintis apie patriotizmą politologas aiškino kaip atstovavimą bendruomenei, kuri ir išrinko prezidentą.

„Tie žmonės, kuriems dirba rinkti vadovai, demokratinėje sistemoje turi atliepti tų žmonių poreikius, o ne kalbėti apie abstrakčius principus ir ideologijas. Ta prasme patriotizmas reiškia atstovavimą tai bendruomenei, kuri jį išrenka“, – sakė Š. Liekis.

Politologas tokį pasikeitimą vertina pozityviai.

„Vis dėlto reikia galvoti ir egoizmo kategorijomis. Visi savo šeima vis dėlto rūpinasi“, – metaforiškai kalbėjo Š. Liekis.

Kalbėdamas apie skirtumus nuo D. Grybauskaitės, politologas atkreipė dėmesį, kad per vizitą buvo aiškiai ir skaidriai demonstruojamas rūpestis savo elektoratu.

„Jau buvome atpratę, kad prezidentai kažkur nuvažiavę su verslais susitikinėtų, ir rūpintųsi, kad investitoriai važiuotų į Lietuvą. Taip pat – vizitų intensyvumas, kur ir kaip buvo šnekama“, – sakė Š. Liekis.

Politologas pasidžiaugė ir komunikacine strategija, kad Prezidentūros puslapyje yra viešinamos kalbos.

„Bandoma komunikuoti, ir tai daryti vertybiškai – kur yra takoskyros, kur mes susikalame kuoliukus. Čia yra svarbu“, – sakė Š. Liekis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(51 žmogus įvertino)
4.3333

Top naujienos

Sočyje – Putino akibrokštas Netanyahu: įžeidimas mestas tikslingai (3)

Vladimiras Putinas niekada nepraleidžia progos pasinaudoti geopolitiniu silpnumu, net jei tai...

Buvęs LVŽS atstovas spaudai: valstiečių reitingai pradėjo ristis žemyn po konkretaus įvykio (133)

Naujausių visuomenės apklausų rezultatai neturėtų patikti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų...

Skandalingas Matijošaičio sprendimas dėl „svetimų vaikų“ įsigalios nuo sausio

Nuo 2020-ųjų sausio 1-osios įsigalios, anot „Lietuvos tėvų forumo“, „skandalingas ir...

Įmonės išbando būdą, kaip surasti naujų darbuotojų: jaunimui atsivėrė ypatinga galimybė (4)

Studijų metu aukštųjų mokyklų organizuojamos praktikos studentams leidžia ne tik darbo rinkai...

Į Egidijaus Dragūno keiksmų tiradą arenos rūbinėje sureagavo ir vaiko teisių tarnyba: ėmė tirti grėsmės lygį

Atlikėjas Egidijus Dragūnas -Selas įsivėlė į naują skandalą. Šeštadienį Vilniuje per...

Vaikų atėmimo dramą išgyvenusi Kručinskienė paskelbė apie dalyvavimą kitų metų Seimo rinkimuose papildyta (705)

Kaunietė Eglė Kručinskienė , pernai išgyvenusi vaikų atėmimo dramą, nusprendė kandidatuoti...

Paviešino naujų tyrimų Alytuje rezultatus: dioksinais užterštas ne tik pienas ūkininkams rekomenduota jokiu būdu žole nešerti gyvulių (195)

Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisija pirmadienį rinkosi dar kartą aptarti gaisro padarinių...

Po rinkimų Baltarusijoje – įspėjimas iš ESBO Lukašenka: nesu pratęs dėl to nervintis (44)

Baltarusijoje sekmadienį vykę parlamento rinkimai, per kuriuos opozicija negavo nė vienos vietos,...

Metų nokautas? UFC veteranas iš koto išverstas itin efektingu būdu (3)

Savaitgalį Anglijoje, Esekse vykusiame Mišrių kovos menų (MMA) turnyre nesėkmę patyrė ilgametis...

Vairuojantys „dyzelius“ gali išvengti bėdų su DPF: apie „ligas“ išduoda keli signalai (40)

Dyzelinis automobilis su įdiegtomis ir tinkamai veikiančiomis išmetamųjų dujų neutralizavimo...