„Metai prabėgo gana greitai, galvojau, kad jie užsitęs ilgiau. Praėjus metams manau, kad turiu teisę žiūrėti Lietuvos žmonėms į akis ramiai. Jaučiuosi aukštai nešęs vertybes, kurios mums svarbios“, - sakė G. Nausėda.
Šalies vadovas kalbėjo, kad pirmaisiais metais pavyko nemažai nuveikti stengiantis įgyvendinti gerovės valstybės viziją.
Kartu jis pabrėžė, kad jo politinės veiklos stilius buvo šiek tiek kitoks nei buvome įprasta matyti. Pasak šalies vadovo, tai susiję ir su asmenybiniais bruožais, ir su įsitikinimu, kad politinė kultūra, paremta neįžeidinėjimais, noru kalbėti su su žmogumi pagarbiai ir argumentų kalba, galima pasiekti daugiau nei komanduojant, žeminant.
„Turbūt jau pastebėjote, kad mano politinės veiklos stilius yra šiek tiek kitoks negu buvome įpratę matyti. Žinoma, viena vertus, tai yra susiję su asmenybiniais bruožais, kita vertus, tai yra mano įsitikinimas, sukauptas per eilę metų, kad (...) neįžeidinėdamas ir stengdamasis kalbėti su žmogumi pagarbia ir argumentų kalba gali pasiekti daugiau negu komanduodamas, rėkdamas, kritikuodamas ir žemindamas“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją kalbėjo prezidentas.
„Šiandien galiu drąsiai pasakyti, kad nė su viena Lietuvos politine partija, nesvarbu, ar jos yra parlamente, ar jos yra už parlamento ribų kol kas nesudeginome tiltų, galime diskutuoti, galime nesutikti vieni su kitais, ginčytis, bet visada turime galimybę ieškoti sprendimo ir nesame a priori užsidarę vieni kitų atžvilgiu“, – sakė G. Nausėda.
Šalies vadovas įvertino opozicijos paramą jo veto iniciatyvoms. O kalbėdamas apie valdančiąją daugumą, jis pabrėžė, kad dažnu atveju jo teikiamų iniciatyvų nebuvo įmanoma įgyvendinti be jų paramos.
„Toks veiklos stilius yra efektyvus“, - kalbėjo G. Nausėda.
Vetuos įstatymą dėl valstybės ir savivaldybių turto valdymo
Prezidentas pranešė pasirašysiąs Lobizmo įstatymo pataisas.
„Lobizmo įstatymą pasirašysiu, nors matau jame trūkumų. Galvoju, kad šis įstatymas yra žingsnis į priekį, pavyzdžiui, kryžminis deklaravimas yra gera naujovė. Yra ten ir daugiau sveikintinų dalykų, tačiau šiek tiek liūdina tai, kad jis buvo priimtas išsamiai neišdiskutavus su įvairiomis interesų grupėmis. Manau, kad turėsime progą tai padaryti rudenį. Bet kuriuo atveju, tai yra žingsnis į priekį. Jeigu tai žingsnis į priekį – įstatymas bus pasirašytas“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė G. Nausėda.
Vis dėlto įstatymo projektą „Dėl valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo: prezidentas ketina vetuoti.
„Tas veto pirmiausia nulemtas to, kad matau šiame įstatyme momentų, kurie reikštų įmonių politizavimą, konkrečiai – lapkričio 1 dienos termino nustatymas kolegialiems valdymo organams keistis. Mano manymu, yra pernelyg tiesioginė sąsaja su rinkimais ir mėginimu pakeisti valdymo organų sudėįi būtent sulig šios kadencijos pabaiga“, – teigė G. Nausėda.
Dėl Lukiškių aikštės prezidentas priimti sprendimą ketina penktadienį.
Nausėdos tonas griežtėja – po rinkimų žada principingumą skiriant ministrus
Prezidentas sako, kad įgauta patirtis lėmė tai, kad jo „oda pastorėjo“.
Po rinkimų žada būti principingas svarstant ministrų kandidatūras.
„Taip, aš būsiu principingas, man nebus jokios problemos atmesti tiek kandidatūrų, kiek reikės tam, kad gautumėme tinkamą rezultatą ir tinkamą kandidatūrą. Labai tikiuosi, kad būsimoji valdančioji koalicija vis dėlto turės ir viziją, ir matymą, ir vertybes“, – per spaudos konferenciją ketvirtadienį sakė prezidentas.
Jis teigė, kad profesionalumo, sąžiningumo ir padorumo kriterijai svarbūs buvo ir formuojant šią Vyriausybę, tačiau jį nuvylė kai kurių politikų veiksmai, kurie buvo kitokie nei deklaruoti prieš juos paskiriant.
„Taip jau atsitinka politikoje, kad kartais tenka žmonėmis nusivilti ir matai, kad tie principai arba deklaracijos, kurie yra teikiami tvirtinimo metu arba svarstymo metu, gerokai skiriasi nuo to, kokia yra vėlesnė veikla“, – kalbėjo prezidentas.
G. Nausėda sakė iš būsimojo Vyriausybės vadovo paramos siekiant minėtų vertybių ir netoleruojant neskaidrios veiklos.
„Aš norėčiau, kad būsimasis Vyriausybės vadovas būtų principingas šituo klausimu ir būtų ne atsvara, o parama prezidentui, įgyvendinant šitas vertybes“, – kalbėjo prezidentas.
G. Nausėda ne kartą kritikavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos deleguotą susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių ir ragino jį trauktis į pareigų po kilusių skandalų, tačiau ministras, sulaukęs premjero ir valdančiųjų paramos, liko savo poste, atmesdamas kritiką ir kaltinimus.
Išsakė lūkesčius būsimam premjerui
G. Nausėda sakė iš būsimojo Vyriausybės vadovo besitikintis paramos siekiant minėtų vertybių ir netoleruojant neskaidrios veiklos, rašė BNS.
„Aš norėčiau, kad būsimasis Vyriausybės vadovas būtų principingas šituo klausimu ir būtų ne atsvara, o parama prezidentui, įgyvendinant šitas vertybes“, – kalbėjo prezidentas.
Tačiau jis neatmetė ir galimybės, kad po Seimo rinkimų susiformuosianti koalicija pasiūlys tą patį premjerą. Valstybės vadovas teigė nemažai bendravęs su dabartiniu ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu ir išsakęs jam savo poziciją dėl politinės kultūros standartų.
„Aš labai tikiuosi, kad premjeras vis dėlto taps didesnis sąjungininkas šitoje srityje, konkrečiai – dėl politinės kultūros standartų nustatymo“, – sakė G. Nausėda.
Jis ne kartą kritikavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos deleguotą susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių ir ragino jį trauktis į pareigų po kilusių skandalų, tačiau ministras, sulaukęs premjero ir valdančiųjų paramos, liko savo poste, atmesdamas kritiką ir kaltinimus.
Prezidentas ketvirtadienį taip pat sakė, kad problema jau yra ne tik J. Narkevičiaus praeityje padaryti sprendimai, bet ir tai, kaip jis elgiasi šiuo metu.
„Šiandien paklauskite žmonių, ar šitam ministrui sekasi dirbti savo darbą, ar jis nepolitizuoja ir nesudarko visos transporto sistemos struktūros savo subjektyviais sprendimais skirti Kelių fondo lėšas, net nesant paraiškų kitą kartą?“ – kalbėjo valstybės vadovas.
„Aš įvardijau ministro Narkevičiaus skyrimą kaip savo klaidą, bet tai buvo momentinė klaida, kurią buvo galima ištaisyti labai greitai. Bet tam, kad ji būtų ištaisyta, reikėjo Vyriausybės paramos ir konkrečiai premjero paramos, bet jis nusprendė, kad kiti prioritetai yra svarbesni“, – tvirtino G. Nausėda.
Jis sakė, kad formuojant naują Vyriausybę iš kiekvieno ministro reikės išgauti pažadą, kad jis suvokia skirtumą tarp politinės ir juridinės atsakomybės ir netapatins jų.
Žada pakviesti choristus pasisvečiuoti Prezidentūroje
Šalies vadovas įvertino ir plačiai nuskambėjusią situaciją, kai, minint Valstybės dieną, per lietų permirko choro „Ąžuoliukas“ atlikėjai.
„Aš turbūt esu atsakingas už viską – ir už tai, kad scena buvo kiaura, ir už tai, kad lietus pradėjo netikėtai pliaupti, ir už tai, kad galbūt apsiaustų pritrūko, arba kažkas nenorėjo užsidėti. Gaila, kad to fakto, kad mano lietsargis buvo suskliaustas tuo metu, kai aš giedojau Tautišką Giesmę, nei vienoje fotografijoje neteko pamatyti“, - apgailestavo G. Nausėda.
Šalies vadovas sakė, kad jam teko kalbėtis su vaikais tuo metu, kai jie stovėjo scenoje.
„Jie buvo puikios nuotaikos. Deja – atvaryti į sceną 30 min. anksčiau negu atėjome mes. Dėl to galbūt aš atrodžiau ant to tilto toks sausas, o jie tokie šlapi. O lietus buvo šone, todėl tas lietsargis ten turėjo simbolinę reikšmę“, - kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentas pažadėjo pakviesti į Prezidentūrą ir „Ąžuoliuko“ chorą, ir „liepaites“, kad pasisvečiuotų.
„Pakalbėsime apie tai, kaip jiems patinka dainuoti. Aš pats kažkada berniukų chore dainavau, ir po lietumi stovėjau ne kartą, ir man tai patiko. Ir pakalbėsime su vadovais, kaip galima būtų išvengti tokių dalykų ateityje. Bet atsakomybę galiu prisiimti už viską. Man tai nėra problema“, - kalbėjo G. Nausėda.
Nausėda: Lietuva iki galo turi ginti savo vežėjų interesus
Šalies vadovas teigia palaikąs Lietuvos Vyriausybės ketinimus Europos Sąjungos Teisingumo Teismui skųsti Europos Parlamento patvirtintą vežėjų veiklos griežtinimą numatantį Mobilumo paketą, rašė BNS.
„Vyriausybės iniciatyvą kvestionuoti šitą sprendimą aš palaikau ir manau, kad Lietuva kaip ir kitos Rytų Europos valstybės turi teisę ginti savo interesus iki galo“, – ketvirtadienį per metinę spaudos konferenciją tvirtino G. Nausėda.
Jis pabrėžė, kad Lietuvos netenkinta Mobilumo pakete numatytas privalomas vilkikų grąžinimo į įsisteigimo valstybę kas aštuonias savaitės.
„Tenka konstatuoti, kad didžiųjų valstybių interesai nusvėrė ir nelygioje konkurencinėje padėtyje atsiduria periferijoje, Europos Sąjungos teritorijos pakraščiuose esančios valstybės. Aštuonių savaičių terminas, nors ir ilgesnis negu buvo numatyta anksčiau, vis dar yra nepriimtinas dviem požiūriais. Pirma tai yra visiškai nereikalingas sunkvežimių varinėjimas Europos Sąjungos teritorijoje, antra tai yra teršiantis gamtą veiksnys, niekaip nesuderinamas su ekonomikos žalinimo ambicijomis“, – sakė prezidentas.
Turi pirminį pasiūlymą dėl europinių pinigų
Užsienio politikoje šalies vadovas išskyrė pirmuosius mėnesius po inauguracijos – kurie, pasak G. Nausėdos, buvo intensyvių vizitų, susipažinimo su kolegomis stadija.
„Tuomet aplankėme ir kaimynus, ir sąjungininkus, partnerius“, – kalbėjo G. Nausėda.
Paskui, pasak prezidento, prasidėjo bendravimas daugiašaliu formatu – Europos Sąjungos institucijose.
„Ten iš karto gavome „dovanėlę“, ir reikėjo svarstyti daugiametės finansinės perspektyvos, o vėliau – ir gaivinimo fondo klausimus, kurie lems Lietuvos ateitį artimiausiais metais. Manau, kad jau dabartinėje derybų stadijoje (…) tam tikrų įtvirtintų kuoliukų šiame derybų procese turime. Turime pirminį, kol kas dar nepatvirtintą, pasiūlymą, kuris artimiausiu metu bus pateiktas. Jau fizinių susitikimų Briuselyje metu mes pasistengsime sudėti visus taškus ant „i“, ir išsikovoti ir Lietuvai, ir, tikiuosi, visai Europai naudingiausią dokumentą“, – kalbėjo G. Nausėda.
Šalies vadovas per spaudos konferenciją informavo, kad jau kitą savaitę, liepos 15 dieną, vyksta į Lenkiją, paminėti Žalgirio mūšio sukakties, o iš karto po to - liepos 17-18 dienomis Briuselyje dalyvaus Europos Vadovų Taryboje, kur bus diskutuojama dėl daugiametės finansinės perspektyvos.
Nausėda: EK ėmėsi tarpininko vaidmens dėl Astravo
Prezidentas paragino būti kantriais, laukiant rezultato derybose Astravo atominės elektrinės (AE).
„Derybos yra toks procesas, kuris nesibaigia su kažkokiu pasiūlymo pateikimu, nes šitą pasiūlymą turi suderinti visos šalys. Taip, aš aktyviai dalyvauju šitame procese. Taip, mes davėme įpareigojimus besiderančiam ministrui Žygimantui Vaičiūnui, kurie yra nukreipti į tai, kad Lietuvos pozicija turi būti tvirtesnė, o Baltijos šalių sutarimas minėtu klausimu turi būti pasiektas“, - sakė G. Nausėda.
Šiuo klausimu ketvirtadienio rytą prezidentas kalbėjosi ir su Estijos premjeru Juriu Ratasu
„Jis padėkojo už mūsų pastangas aktyvizuoti Europos Komisiją. Šituo klausimu kalbėjausi ir su EK ir su Europos Vadovų Tarybos prezidentais, kad Europa imtųsi moderatoriaus vaidmens šiame procese, nes priešingu atveju būtų labai sunku rasti kompromisą.
Jau dabar EK to tarpininko vaidmens ėmėsi. Šiuo metu derybininkai, gavę pirminius pasiūlymus, juos derina. Nenorėčiau pirminių pasiūlymų kol kas komentuoti, kad nepakenkčiau derybų procesui. Manau, kad turėsime rezultatą. Ar jis bus visiškai patenkinamas ir atitiks mūsų lūkesčius, palaukime, galėsime pasakyti, kada bus rezultatas. Visos pastangos yra dedamos, kad Lietuvos interesai būtų įgyvendinti, kiek įmanoma geriau. O vienas svarbių interesų – kad šitas derybų procesas netrukdytų sklandžiam sinchronizacijos procesui“, - kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentas priminė, kad siekiama visiškos energetinės nepriklausomybės nuo Rytų elektros tinklo.
„ Susitarimas dėl (elektros energijos) nepirkimo elektros iš Astravo AE yra mūsų tiesioginis kelias į sinchronizacijos proceso sėkmę. Priešingu atveju sinchronizacijos procesas bus ir klampesnis, ir ilgesnis“, - kalbėjo G. Nausėda.
Nausėda apie raudonas linijas su Baltarusija: peržengus, santykiai greitai keistųsi
rezidentas teigia, kad Lietuvos santykiuose su Baltarusija yra brėžiamos dvi raudonos linijos – Astravo atominė elektrinė bei žmogaus teisių pažeidimai. Prezidentas taip pat įvardino, kad Lietuvos santykiai su Baltarusija yra daugiavektoriniai, rašė ELTA.
„Mūsų politika Baltarusijos atžvilgiu yra daugiavektorinė. Ir mes negalime jos įvertinti tik juoda arba balta principu. Šie mūsų politiniai pokyčiai atitinka ir kitų valstybių politinius pokyčius Baltarusijos atžvilgiu pastaruoju metu, kaip JAV, ar ES valstybių kaip visumos. Mes stengiamės naudoti selektyvinę politiką, kuomet aiškiai pasakome ir suformuluojame savo raudonąsias linijas dėl Astravo AE ar žmogaus teisių. Ir mėginame padėti Baltarusijai sukurti daugiau nepriklausomumo, suverenumo, jeigu jie nuoširdžiai to siekia. Manau, kad tokia politika turi prasmę, bet tam reikalingas vienas dalykas – kad šios raudonos linijos neturi būti peržengtos“, – teigė prezidentas.
Pasak šalies vadovo, užsienio politika su Baltarusija taip pat gali kisti.
„Jeigu išaiškės, kad Baltarusijos valdžia mėgina išsaugoti savo mandatą bet kokiomis priemonėmis, tarp jų ir pamindama žmogaus teises, atvirai persekiodama politinius oponentus įvairiausiais pretekstais. Tai tuomet turėsime konstatuoti padėtį tokią, kokioje ji yra, ir pasakyti, kad mums tai yra nepriimtina ir gilinti bendradarbiavimą su tokia valstybe mes neturime nei moralės nei kitokios teisės“, – pabrėžė G. Nausėda.
Nepamiršo pažado skirti dėmesį regionams
Šalies vadovas priminė, kad daug savo rinkimų metu kalbėjo apie regioninės politikos stiprinimą.
„Mes to nepamiršome. Daugelio savivaldybių merai galėtų patvirtinti, kad lankėmės, diskutavome, išsivežėme namų darbus ir pagal galimybes stengiamės juos atlikti“, – sakė G. Nausėda, atkreipdamas dėmesį, kad nemažai dėmesio ir iš Prezidentūros ateinančiose įstatyminėse iniciatyvose yra susiję su regionų problematika.
Įvertino institucijų pastangas kovoti su koronavirusu
COVID-19 situacijos suvaldymas, pasak prezidento, taip pat yra labai svarbus.
„Naujausia informacija apie tai, kad Lietuva yra ketvirtoje vietoje pasauliniame indekse pagal suvaldymo sėkmingumą, – pakankamai įspūdingas rezultatas. Nusiraminti ir džiaugtis tuo nėra protinga, nes bet kada galime turėti antrąją bangą, todėl turime būti atsargūs.
Bet aš manau, kad čia visos valdžios institucijos dirbo sklandžiai, nelaipiojo viena kitai ant kojų, ir nesistengė konkuruoti, kuri dažniau pasirodys savo žinutėmis viešojoje erdvėje“, – kalbėjo G. Nausėda.
Perspėja, kad teks grįžti prie finansinės drausmės
Šalies vadovas kol kas neskubėjo kalbėti, ar teiks naujų mokestinių iniciatyvų dar šiais metais. Pasak prezidento, pradžioje reikia įvertinti esamą situaciją.
„Jeigu matysime, kad ekonomikos nuostoliai labiausiai pasireikš šiais metais, ir jau kitais metais galėsime grįžti prie normalaus ekonomikos režimo (o būtent taip ir atrodo visos prognozės dėl Lietuvos ekonominių aktualijų), tai grįžę prie normalaus ekonomikos ritmo, turėtume elgtis visiškai kitaip, negu elgėmės tuomet, kai krizė yra pačiame centre.
Šiuo metu mes vis dar išgyvename vartojimo ir psichologinių lūkesčių nuosmukį, verslo rinkų užsidarymą. Turbūt reikėtų palūkėti antrojo ketvirčio Bendrojo vidaus produkto (BVP) rezultato, ir įvertinti, koks buvo nuosmukis kritinį mums ketvirtį. Ir pamėginti galimą perspektyvą antrąjį metų pusmetį“, – kalbėjo G. Nausėda.
Šalies vadovas užsimena, kad metų pabaigoje gali tekti grįžti prie finansinės drausmės.
„Manau, kad priemonės, kurios jau yra įgyvendintos – ypač dėl Neapmokestinamo pajamų dydžio, vienkartinių išmokų, yra neblogas postūmis ekonomikai, ypač vidaus rinkai. Tačiau, jeigu situacija 2020 m. pabaigoje normalizuosis, manau, kad turėtume grįžti prie tos pačios finansinės disciplinos, kurią turėjome praėjusių metų pabaigoje
Šia prasme mes nepamiršome įstatymų iniciatyvų, kurias teikėme prieš 2020 m. biudžetą, ir, kurios yra nukreiptos į tam tikrų mokestinių lengvatų mažinimą. Manau, kad mes prie jų grįšime“, – sakė G. Nausėda.
Įvertino tikslus dėl gynybos finansavimo
Prezidentas teigia, kad, atsižvelgiant į koronaviruso krizę, pasiekti politinių partijų įsipareigojimą skirti 2,5 proc. nuo BVP gynybai iki 2030 metų bus sunku, bet įmanoma, rašė ELTA.
Šalies vadovas taip pat neslepia, kad Socialdemokratų partija, kuri vienintelė iš parlamentinių partijų nepasirašė susitarimo, vis dar išlieka skeptiška. Bet, pasak prezidento, su LSDP taip pat siekiama susitarimo.
„Manau, kad tai yra teisingas sprendimas. Bus sunkiai įgyvendinamas sprendimas, jeigu nesieksime, kad BVP perskirstymas per biudžetą būtų didesnis. Nes, taip, yra partijų, kurios turi tikrai galimybę gerai pasirodyti artimiausiuose Seimo rinkimuose, bet yra ganėtinai skeptiškos šio tikslo atžvilgiu. Konsultuodamas su jomis bei jų lyderiais, aš gavau patikinimą, kad jos nebus taip kategoriškai nusiteikusios dėl krašto apsaugai skiriamų lėšų santykiniam didinimui, jeigu mes tuo pat metu sugebėtume pasiekti, kad ir socialinei apsaugai skiriamų lėšų dalis, palyginti su BVP, didėtų. Ar tai įmanoma padaryti? Tai yra sunku, bet įmanoma“, – sakė G. Nausėda.
Tikisi daugiau ambicingumo reformuojant švietimą
Prezidentas iš Vyriausybės, kuri bus suformuota po Seimo rinkimų šį rudenį, tikisi daugiau ambicingumo reformuojant švietimo sritį, rašė BNS.
„Manau, kad pirmiausia, ko reikės naujai Vyriausybei, – gerokai didesnio apetito ir ambicijų reformuojant švietimo sistemą, nes susidarė įspūdis, kad vis dėlto šitie pastarieji pusantrų metų lėmė, kad konkrečiai šiai ministerijai vadovaujantis ministras tiesiog norėjo tvarkingai baigti kadenciją, nebekeldamas didesnių ambicijų savo veikloje“, – per spaudos konferenciją ketvirtadienį sakė prezidentas.
„Kai kas sakys, kad galbūt tai ir gerai, nes nepriskaldyta malkų, aš taip negalvoju“, – pridūrė jis.
Vis dėlto vėliau G. Nausėda teigė, kad švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus darbo negalima vertinti tik juodai arba baltai: „Aš negaliu pasakyti, kad jis nesistengia arba nesistengė, ypač tuo metu, kai buvo koronaviruso protrūkis“.
Pasak prezidento, diegiant nuotolinį mokymą surinkta nemaža naudingos patirties ir tikrai ne viskas buvo blogai.
G. Nausėda teigė, kad švietimo politikos srityje Lietuva negali pasigirti dideliais pasiekimais, tą nulėmė tiek objektyvios, tiek subjektyvios priežastys bei vylėsi, jog po Seimo rinkimų su partijomis pavyks pasiekti nacionalinį susitarimą dėl švietimo politikos.
„Švietimo sektorius bus vienas iš tų sektorių, kuriam turbūt rinkimų kampanijos metu bus skirta daug dėmesio ir visos partijos norės demonstruoti savo išskirtinumą. Ar prie to galima grįžti po rinkimų – manau, kad sąlygos grįžti po rinkimų prie šito klausimo būtų kur kas palankesnės“, – kalbėjo prezidentas.
G. Nausėda teigė, kad nacionalinis susitarimas dėl švietimo būtų padėjęs imtis ambicingesnių reformų šioje srityje, tačiau jis iki rinkimų nėra įmanomas.
Nausėda apie KT teisėjus: kandidatūra bus dar šią vasarą
Po balandžio mėnesį kilusio chaoso Seime dėl nepaskirtų Konstitucinio Teismo teisėjų prezidentas pabrėžė, kad naują kandidatūrą į KT teisėjus teiks dar šią vasarą.
„Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko laukiame Konstitucinio Teismo sprendimo. Dėl Konstitucinio teismo teisėjų kandidatūros, kaip ir anksčiau minėjau, pateiksime kandidatūrą šią vasarą“, – sakė prezidentas.