„Pokalbis buvo ilgas ir, prezidento vertinimu, labai įdomus. Kaip teigia prezidentas, kandidatė yra labai drąsi, ryžtinga, pasirengusi ir pasiryžusi įgyvendinti pokyčius, kurie svarbūs Teisingumo ministerijoje. Pagrindinis klausimas, kuris kilo prezidentui pokalbio metu, ar ji turėtų pakankamai patirties įgyvendinti šiuos pokyčius ir ar turėtų pakankamą autoritetą teisininkų bendruomenėje“, – sakė prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Kaip po susitikimo teigė šalies vadovo atstovas spaudai, prezidento lūkestis iš teisingumo ministro yra, visų pirma, aukštesnė teisėkūros kokybė ir didesnė Teisingumo ministerijos lyderystė šioje srityje.

„Buvo kalbama apie teisės aktų poveikio vertinimą, didesnį visuomenės įsitraukimą į teisėkūrą“, – sakė A. Bubnelis.

Pasak jo, daug dėmesio kalbantis skirta ir efektyvesnei bausmių vykdymo sistemai.

„Buvo kalbama apie bausmių vykdymo sistemos peržiūrą, resocializacijos ir probacijos klausimus“, – teigė A. Bubnelis.

Šalies vadovo įsitikinimu, visi šie dalykai, juos pertvarkius, lemtų ir didesnį visuomenės pasitikėjimą teismų sistema.

Šalies vadovo atstovas patvirtino, kad visuose susitikimuose su kandidatais prezidentas klausė jų apie jų komandą, ar apie ją jau yra galvoję ir kokie tie konkretūs žmonės. Jis tikino, kad prezidentūra iš savo pusės pavardžių kandidatams nevardijo.

„Prezidentas šiuo metu nesiūlo konkrečių žmonių. Jis teiraujasi kandidatų apie jų komandų formavimą“, – sakė A. Bubnelis.

Atvyko pasidariusi namų darbus

Pati kandidatė į ministres leido suprasti, kad į susitikimą su šalies vadovu atvyko pasidariusi namų darbus ir jau turėdama mintyje komandą, su kuria ateitų į Teisingumo ministeriją.

„Vienas iš svarbiausių aspektų yra ne tik vizijos ir darbų pristatymas, bet ir komandos suformavimas. Savo namų darbus aš atlikau, į susitikimą atėjau pasiruošusi, kalbėjau ne tik apie darbus, bet ir apie formuojamą komandą, kurios didžiąją dalį jau turiu. Pristačiau prezidentui tiek konkrečias pavardes, tiek matomą pasiskirstymą, kaip tie žmonės atlieptų autoriteto, lyderystės poreikius, specifinių žinių turėjimą. Juolab suteiktų kitokį požiūrį į tam tikras temas“, – sakė E. Dobrovolska.

Ji tikino, kad komandą formuoja savarankiškai.

„Aš esu labai sąmoninga komandos formavimo atsakingumo prasme. Puikiai suprantu, kad su tais žmonėmis teks dirbti man, todėl sprendimą dėl komandos formavimo ir konkrečių žmonių priimu asmeniškai“, – teigė E. Dobrovolska.

Kalbėjo apie tikslus

Po pokalbio su šalies vadovu kandidatė akcentavo, kad vienas pagrindinių tikslų srityje, į kurią ji deleguojama, lieka kokybiška teisėkūra.

„Iš mano pusės, kaip aš matau tai, mes turime kalbėti apie atsigręžimą į Teisėkūros pagrindų įstatymą, ir ne formaliai, o iš tikrųjų vykdyti konsultavimąsi su visuomene. Ne formaliai, o iš tikrųjų turime vykdyti teisinio poveikio vertinimą – ir ne tik planuojamų ir rengiamų teisės aktų, bet ir tų, kurie egzistuoja. To atlikimas ir prioriteto suteikimas leistų išspręsti daug iššūkių. (…)

Mes tai turėtume sieti su teisės viršenybės principu, kuris turėtų būti aiškinamas ne tik kaip Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos įgyvendinimas mūsų teisės aktuose, bet ir Lietuvos teismų jurisprudencijos įvertinimas, teisės spragų užlopymas, atsižvelgimas ir į Konstitucinio Teismo sprendimus“, – kalbėjo E. Dobrovolska.

Kandidatė atkreipė dėmesį, kad iki liepos 1 d. reikia priimti konstitucinį referendumo įstatymą, nes kitas baigs galioti.

„Mes turime koncentruotis į tuos darbus, kurie yra esminiai. Nemažai dėmesio pokalbio metu skyrėme įkalinimo įstaigoms. Vienas svarbesnių darbų ir prioritetų, kuriuos mes matome, yra resocializacija. Šiandien ji neveikia taip, kaip turėtų, nes 62 proc. asmenų, atlikusių laisvės atėmimo bausmę, grįžta į šitą sistemą. Tai reiškia, kad mes turime kalbėti apie pokyčius, kitokį požiūrį į įkalinimo įstaigas“, – kalbėjo E. Dobrovolska.

Ji taip pat užsiminė apie ambiciją peržiūrėti Baudžiamojo kodekso nuostatas.

„Jo įvertinimas leistų ne tik sumažinti kalinių skaičių, bet ir suderinti vertybes ir skiriamas bausmes, įgyvendinti teisės viršenybės principą“, – sakė E. Dobrovolska.

Kandidatė – naujokė politikoje

Teisingumo ministerijai siūloma vadovauti Laisvės partijos atstovė, 32 metų teisininkė E. Dobrovolska, pati nurodo, kad jos tautybė – lenkė.

Mykolo Romerio universitete E. Dobrovolska įgijo teisės bakalauro laipsnį, nuo 2012 m. aktyviai bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, jos specializacijos – žmogaus teisių bylos, tautinių mažumų teisių užtikrinimo sritis, originalios asmenvardžių rašybos, lyties keitimo, neapykantos nusikaltimų ir diskriminacijos bylos.

E. Dobrovolska yra šio Seimo naujokė. Kandidatė nurodo, kad yra ištekėjusi, turi sūnų Leonidą.