Netinkamai sureagavo?
Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius teigė, jog naujausi reitingai aiškiai rodo, kad G. Nausėdai iš nemalonios situacijos nepavyko išsisukti taip lengvai, kaip jis pats tikėjosi.
„Ir iki galo nusiveikė ta jo strategija, kai jis tiesiog galvojo, kad kalbomis apie tai, kam tai galėtų būti naudinga, nukreips dėmesį nuo pačio fakto. Ir daugiau pats pakurstys kalbas apie interpretacijas, galios žaidimus ir panašius dalykus. Bet tai nesuveikė“, – kalbėjo analitikas M. Baltrukevičius.
Delfi pašnekovas pabrėžė, jog G. Nausėda ir toliau lieka populiariausiu politiku šalyje, tad rezultatai tragedijos nesignalizuoja.
„Dar ši tema yra karšta, bet su laiku atsiras ir daugiau karštų temų. Tad daryti didelės tragedijos nereikėtų. Kai numanoma, kad tas reitingas per tam tikrą laiką vėl užaugs į panašų lygį, koks buvo“, – teigė Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas.
Paklaustas, ar šis efektas G. Nausėdos reitingams bus ilgalaikis, ar trumpalaikis, M. Baltrukevičius prognozavo, kad itin greito efekto nebus.
„Bet palaipsniui, per laiką įmanoma, kad reitingas atsistatys. Bet aišku, numanoma, kad pasiliks ir tokiame lygyje“, – Delfi sakė M. Baltrukevičius.
Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas teigė, jog didžiausią žalą padarė istorijos nuslėpimas.
„Neskamba labai įtikinamai, kad to nebuvo privaloma nurodyti (anketoje, aut. p.). Bet G. Nausėda lygiai taip pat toje anketoje nurodė daug neprivalomų dalykų. Nemanau, kad pats prezidentas suprato, jog tai nebus labai įtikinama versija, bet matyt buvo nutarta paieškoti pasiteisinimų. O ne tiesiog sakyti, kad tai buvo klaida.
Visgi, tai nebuvo paprasta situacija iš kurios būtų galima lengvai išsisukti. Jautėsi vien iš pačios prezidento G. Nausėdos komunikacijos, kad tai nėra klausimai apie kuriuos jiems yra patogu kalbėti“, – svarstė Delfi pašnekovas. M. Baltrukevičius.
Jis svarstė, jog jei G. Nausėda ir jo komanda pats pirmasis būtų pranešęs apie šią istoriją, būtų galėjęs kontroliuoti situaciją.
„Bet G. Nausėda šioje situacijoje buvo užkluptas. Ir tikrai greičiausiai būtų pavykę gerokai sėkmingiau tą visą situaciją iš komunikacinės pusės suvaldyti, jeigu būtų likusi kontrolė jo ir jo komandos rankose. O čia jau reikėjo reaguoti po fakto“, – įžvalgomis dalijosi M. Baltrukevičius.
Norėjo pasirodyti geresniu
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas tikino, jog naujausi reitingai jį nustebino.
„Galvojau, kad šis paviešinimas didelio efekto nesukels. Publika sureagavo ne į tai, kad jis buvo Komunistų partijos nariu, (…) bet tai, kad jis nuslėpė. Čia mūsų publika sureagavo į tą padarytą grubią klaidą. Partiškumas yra smulkmena, palyginus su ta klaida, kurią jis padarė apsimesdamas, kad tai nėra privaloma užpildyti“, – tikino politologas V. Dumbliauskas.
Jis teigė, jog jį džiugina visuomenės politikams keliami aukšti standartai.
„Galvojau, kad visuomenė ramiau sureaguos. Tai yra geras ženklas visuomenės pilietiškumo prasme“, – Delfi kalbėjo MRU docentas.
V. Dumbliauskas teigė, jog šis reitingų pokytis neturėtų būti ilgalaikis, nes per kitas istorijas šioji pasimirš.
Anot jo, visi prieš eidami į politiką „turėtų apsižiūrėti savo spintą ir skeletus joje“.
Grybauskaitės istorija
MRU docentas, politologas V. Dumbliauskas prisiminė, jog jos reitingai netrukus ir atsistatė. O panašaus scenarijaus gali tikėtis ir G. Nausėda, svarstė jis.
„Tada D. Grybauskaitės reitingai labai greitai grįžo į savo vėžes, tai trumpalaikis efektas buvo. (…) Panašaus scenarijaus gali tikėtis ir G. Nausėda, nuslėpimas žmogiškas – jam gėda buvo rašyti, kad jis buvo Komunistų partijos narys. Galima suprasti, kodėl jis šį faktą nuslėpė – norėjo pasirodyti gražiau, kad dėmių neturi“, – svarstė politologas V. Dumbliauskas.
Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas M. Baltrukevičius taip pat priminė, jog D. Grybauskaitės atvejis buvo greitai pamirštas.
Kitų politikų vertinimas
Kaip rodo apklausos duomenys, antroje vietoje tarp palankiausiai vertinamų politikų yra opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. Ją palankiai vertina 47,1 proc. apklaustųjų (kovą – 49 proc.), nepalankiai – 22,9 proc. (kovą – 23,2 proc.).
Trečioje vietoje yra krašto apsaugos ministras, valdančiosios Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų narys Arvydas Anušauskas. Jį, apklausos duomenimis, palankiai vertina 44,9 proc. apklaustųjų (kovą – 46,7 proc.), o nepalankiai – 28,7 proc. (kovą – 23,8 proc.).
Toliau tarp palankiausiai vertinamų politikų rikiuojasi trečiai kadencijai perrinktas Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, kurį balandį palankiai vertino 34,5 proc. apklaustųjų, o nepalankiai – 34,7 proc. (kovą atitinkamai rodikliai siekė 34,4 proc. ir 35,8 proc.), opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis parlamentaras Saulius Skvernelis, kurį palankiai vertino 34,5 proc. respondentų, o nepalankiai – 38,6 proc. (kovą atitinkamai rodikliai siekė 33,8 proc. ir 40,1 proc.).
Anot apklausos, mažiausiai palankiai tarp politikų vertinami teisingumo ministrė, Laisvės partijos narė Ewelina Dobrowolska (palankiai vertino 10,4 proc. apklaustųjų), energetikos ministras Dainius Kreivys (palankiai vertino 10,3 proc. apklaustųjų) ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis, europarlamentaras Waldemaras Tomaszewskis (palankiai vertino 7,4 proc. apklaustųjų).
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią gyventojų apklausą „Lietuvos ryto“ užsakymu atliko balandžio 14–22 dienomis, gyvai ir telefonu apklausta 1000 pilnamečių Lietuvos gyventojų.
