Opozicijoje dirbantiems Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovams prezidento skatinimas kurti naują politinę jėga neatrodo tinkamas, o DELFI kalbinti politikos ekspertai nesutaria, ar R.Masiulis pasukęs politikos ar net naujos partijos keliu, elgiasi protingai.
Prakalbo apie politinį kapitalą
Prezidento G.Nausėdos vyriausiasis patarėjas, Vidaus politikos klausimais grupės vadovas P.Mačiulis interviu 15min.lt prabilo apie tai, kad prezidentas skatina buvusį ministrą R.Masiulį savo ateitį sieti su politika. Ir rinkimuose dalyvauti gal net ne su kita partija, bet pagalvoti ir apie asmeninės partijos kūrimą.
„Akivaizdu, kad jo politinis kapitalas leidžia jam mažų mažiausiai dalyvauti kažkurios partijos sąraše, tačiau tas kapitalas galėtų leisti jam ir būti sąrašo, kažkokios jėgos lyderiu“, – 15min.lt sakė P.Mačiulis.
Prezidento parama tam tikrai partijai nėra naujiena Europoje.
Pavyzdžiui Lenkijos prezidentas A. Duda yra remiamas valdančiosios dešiniosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), vadovaujančios šaliai nuo 2015 metų pabaigos. Remiantis neseniai atliktomis viešosios nuomonės apklausomis, PiS, populiari dėl dosnios socialinių išlaidų politikos, turi geras galimybes laimėti ir šiuose rinkimuose. Ši partija iki šiol išlieka didžiausią palaikymą turinti politine jėga, kuri iki rinkimų Lenkijoje likus vos keliems mėnesiams, turi 40 procentų gyventojų palaikymą.
Išvardijo argumentus, kodėl naujos partijos yra blogis
Į šias prezidento patarėjo kalbas iš karto sureagavo TS-LKD Vykdomojo rinkimų štabo vadovas Andrius Vyšniauskas. Jo teigimu, jau tampa akivaizdu, kad šalies vadovas su visa savo komanda žvelgia į kitų metų Seimo rinkimus.
„Visi, tame tarpe ir šalies vadovas, jau žvelgia į 2020-uosius. Einant į šią panoramą, į kurią jau žvelgiame, Prezidento žodis bus svarbus. (…) Turi jis ir galimybę paremti vienus ar pakritikuoti kitus politikus, kas stipriai didina arba mažina pergalės šansus. Turi galimybę jis paskatinti ir naujų politinių darinių formavimąsi, nes jis visuomenėje turi autoriteto vardą. Tai jau buvo vieną kartą padaryta ir to eksperimento vaisius raškome iki šiol“, – feisbuke rašė konservatorius.
A.Vyšniauskas čia priminė ir nepavykusį kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus bandymą į politinį lauką paraginti ateiti tik naujas politines jėgas.
„Tokiu būdu, svarbiausiam šalies autoritetui palaiminus, prieš 2000 m. Seimo rinkimus sulaukėme pirmosios lietuviškojo populizmo bangos“, – rašė jis.
Šia didele populizmo banga A.Vyšniauskas įvardijo Rolando Pakso ir Lietuvos liberalų sąjungą, Artūrą Paulauską ir Naująją sąjungą, su kuria atėjo ir Viktoras Uspaskichas, o jie leido į Seimą patekti ir Vytautui Šustauskui.
„Buvo tada bandyta atnaujinti ir Lietuvos krikščionis demokratus, juos suskaldant ir sukuriant Moderniuosius (proprezidentinius) krikščionis demokratus. Tiesa, po šio veiksmo Seime teliko tik pavieniai krikdemų vienmandatininkai“, – istorinius faktus vardijo jis.
„Žodžiu, „naujoji politika“ tapo visišku fiasko ir du dešimtmečius trunkančia Lietuvos politinio lauko kankyne populizmu, žema kokybe ir „vadizmu“ grįstų partijų veikla“, – feisbuke rašė jis.
Konservatorius A.Vyšniauskas nepraleido progos pagirti senųjų, tradicinių partijų.
„Visame šiame procese neįvyko tik viena – senosios partijos (TS-LKD ir LSDP) nesunyko, niekur nedingo. Jos keitėsi keičiantis politikų kartoms, atsinaujinant, mokantis iš klaidų ir prisitaikant prie koalicijų su įvairaus plauko „naujosios politikos“ idėjos atvestais populistais“, – rašė jis.
„Tikiuosi, kad naujojo Prezidento administracija turi šią istorinę atmintį ir gebės nekartoti senųjų klaidų. Tikiuosi, kad protingi patarėjai patars Prezidentui judėti geru keliu, o ne dar kartą bristi į tą upę, į kurią jau kartą buvo įbrista. Rezultatai tada buvo labai prasti. Jų pasekmes matome dar šiandien“, – savo pasisakymą feisbuke baigė konservatorius.
Jei panorėtų, galėtų tapti rimtu konkurentu
Politologas Lauras Bielinis DELFI sakė, kad kol kas apie R.Masiulio galimybes kalbėti gerokai per anksti. Jo teigimu, kol matome tik diskusiją apie tokią galimybę, interpretacijų nereikėtų.
„Teoriškai įsivaizduojama, bet praktiškai mes turime suvokti, kad norint sukurti naują politinį judėjimą yra reikalingi labai dideli resursai, ne tik materialiniai, bet ir žmogiškieji, intelektualiniai, idėjiniai, organizaciniai resursai. Visa tai turi būti matoma, šiandien mes matome tik diskusiją dėl R.Masiulio ir daugiau nieko kito. Kol kas kalbėti, kad realiai prasideda naujos politinės partijos, kurios lyderiu ar iniciatoriumi būtų R.Masiulis kalbėti dar anksti“, – situaciją vertino L.Bielinis.
Politikos eksperto teigimu, jei atsirastų naujas politinis darinys su R.Masiuliu priešakyje, jis neturėtų tapti rinkos lyderiu, bet gali tapti rimtu konkurentu.
„Turime suvokti, kad konservatoriai turi labai didelę palaikymo inerciją ir tuo pačiu labai gerus resursus, žmogiškuosius, yra reali struktūra, kuri yra išsiplėtusi per visą Lietuvą ir kuri funkcionuoja. Kalbėti, kad kažkas sukūręs naują politinę jėgą gali sunaikinti konservatorius, tai būtų utopiška. Taip, atsistoti šalia gali, tapti konkurentu gali, kaip atsistojo šalia ir egzistuoja dvi socialdemokratų partijos, kaip centre egzistuoja trys labai panašios partijos pagal savo funkcijas, skiriasi tik pavadinimai“, – atvejus vardijo L.Bielinis.
Jis teigė, kad kol kas negalima vertinti R.Masiulio galimybių.
„Reikėtų klausti jo, ar tai būtų protingas sprendimas, tą sprendimą įvertinti galėtume tik po to, kai įvyktų veiksmas, tą veiksmą mes galėtume kvalifikuoti kaip gerą, ar blogą. Bet šiandien daugiau nieko nevyksta išskyrus tai, kad kiti kalba apie R.Masiulio galimybes, kol kas tikrai anksti“, – DELFI sakė politologas L.Bielinis.
Politinė savižudybė
Mykolo Romerio universiteto Komunikacijos instituto vadovas, docentas Virgis Valentinavičius DELFI sakė, kad prezidento patarėjo paskatinimas sukti į politiką jam pasirodė mažų mažiausiai keistas.
„Čia nėra labai aišku, kiek čia yra prezidento idėja, kiek pačio R.Masiulio idėja. Žanras „prezidento patarėjo interviu“, kuriame jis dėsto savo nuomonę, man jis yra keistas. Patarėjas turėtų dėstyti grynai prezidento nuomonę. Jei tai G.Nausėdos požiūris, prezidentui, kuris visą savo rinkimų kampaniją pabrėžė savo nepartiškumą, didele dalimi laimėjo rinkimus išnaudodamas žmonių nepasitikėjimą partijomis, staiga patarinėti kažkam steigti partiją ar judėjimą, atrodo labai keistai“, – situaciją vertino jis.
Jis R.Masiulio sprendimą pasukti politikos link net pavadino „politine savižudybe“.
„Atrodo, kad šitas patarimas R.Masiulį stumia į politinės savižudybės kelią ir labiau panašus į patarimą, kuriuo siekiama sunaikinti galimą konkurentą kažkokiuose būsimuose rinkimuose. Aš labai didžiai abejoju tokio patarimo geranoriškumu ir prasmingumu“, – DELFI sakė V.Valentinavičius.
Politologo nuomone, bet koks R.Masiulio pasukimas į politiką jam taptų pražūtingas, nes prarastų esminę savo savybę – nepriklausomumą.
„Jam ne tik, kad steigti savo partiją, bet net ir susidėti su šiuo metu egzistuojančia politine jėga, reikštų prarasti tą pagrindinį savo privalumą – nepriklausomumą“, – kalbėjo politologas.
V.Valentinavičius prisiminė ir politinės kampanijos metu išsakytus G.Nausėdos kritikos teiginius oponentei, Tėvynės sąjungos remiamai kandidatei Ingridai Šimonytei.
„O jis dabar staiga R.Masiuliui pataria eiti kitu keliu, ne tuo keliu, kuriuo jis pats ėjo. Čia daugiau yra blogo linkėjimas, nei gero“, – svarstė V.Valentinavičius.
„Jei G.Nausėda rodydamas labai mažai politinės iniciatyvos ir valios, bandydamas paveikti Vyriausybės formavimą, visais punktais nusileisdamas faktiniams Seimo vadovui Ramūnui Karbauskiui, o dabar jis čia nori atsigriebti visokiomis politinės manipuliacijomis apie R.Masiulį? Man tie dalykai atrodo keisti, aš nebūčiau linkęs tikėti, kad tokios idėjos yra ilgam“, – kalbėjo jis.
Palygino su R.Paksu
V.Valentinavičius kalbėjo ir apie V.Adamkų, kuriuo situaciją aprašė A.Vyšniauskas – V.Adamkaus bandymų pradėti naują politikos etapą. „Prezidentų galimybė paveikti politinių partijų formavimąsi, atsiradimą ar raidą yra labai ribotos“, – teigė jis.
„O čia vos kojas apšilęs prezidentas imasi tokių dalykų, kam reikia daug didesnio politikos supratimo, nei kad G.Nausėda turi ir žymiai stipresnės komandos. O P.Mačiulis yra labai geros nuomonės apie save“, – vertino V.Valentinavičius.
Pridurdamas, kad vidaus politikos grupėje P.Mačiulis yra vienas, kai Komunikacijos grupėje – net 12.
„Man kažkaip atrodo, kad čia ne V.Adamkus yra didesnis mokytojas, o Rolandas Paksas. Nes jis skyrė didžiulį dėmesį viešiesiems ryšiams. Ir G.Nausėda realaus politinio turinio stoką tyčia ar ne, bet kompensuoja viešųjų ryšių triukais. Jis nėra toks pigus, kaip paskelbimas per Baltijos kelio minėjimą, kad jis savo žmonai pasipiršo kaip tik Baltijos kelio dieną ir jis nėra toks pigus, kaip Pabaisko močiučių sentimentalumo ir naivumo išnaudojimas. Bet vis dėl to tai yra triukas“, – DELFI kalbas apie R.Masiulį vertino politologas V.Valentinavičius.
Pats dar nežino
Paskutinę savo kaip ministro darbo dieną R.Masiulis surengė spaudos konferenciją, kurioje pasakė, kad kol kas ir pats nežino, ką veiks ateityje.
„Man reikia gerai pagalvoti, ką aš darysiu. Dabar norėčiau porą savaičių atostogauti, ir tada vertinti visus pasiūlymus – tiek politinius, tiek verslo pasiūlymus. Tikrai rimtai svarstyčiau išėjimą ir iš verslo“, – tą kartą sakė R. Masiulis.