TS–LKD praėjusieji metai įsimins tuo, kad jų kandidatė, Seimo narė Ingrida Šimonytė nelaimėjo prezidento rinkimų. Nors dabartinis šalies vadovas G. Nausėda dar 2018 metų rudenį svarstė, galbūt į rinkimus eiti su konservatoriais, vėliau planas buvo keičiamas. Prezidento rinkimų kampanijos metu kandidatai svaidėsi ir kritikos strėlėmis. O dabar, panašu, kurį laiką delikačiai „apšalę“ santykiai vėl sušilo.
Naudinga abiem pusėms
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Kęstutis Girnius DELFI sakė, kad ši prezidento ir opozicinės jėgos koalicija yra „oportunistinis bendradarbiavimas“.
„Aš manyčiau, kad čia yra laikina koalicija, jei ją galima taip pavadinti. Kai tarp prezidento ir valstiečių kyla ginčas, ar valstiečiai nepritaria G. Nausėdos planams, jis ieško paramos. O ta parama yra opozicijoje, o didžiausi ten – konservatoriai. Bent dabar tai yra toks oportunistinis bendradarbiavimas“, – sakė jis.
Politologas abejojo, ar pasikeitus politinei padėčiai šalies vadovo G. Nausėdos bendražygiais vis dar galėtų būti ši partija.
„Nes ar galėtų jis būti gilesnis, aš tikrai nežinau. Nes nelabai aišku, kokia bus naujoji Vyriausybė. O jei prezidentui yra svarbi ta tautos gerovės valstybė, kurią jis norėtų sukurti, konservatoriai yra labiau už verslą, griežčiau nusistatę prieš turto perskirstymą. Tai jie būtų mažiau tinkamas sąjungininkas, siekiant gerovės valstybę sukurti“, – svarstė jis.
Ir pridūrė, kad kairieji labiau palaiko prezidento G. Nausėdos išsakytą gerovės valstybės idėją.
K. Girniaus teigimu, šis bendras darbas šiuo metu naudingas tiek konservatoriams, tiek ir prezidentui.
„Manau, kad čia abiem pusėms naudinga ir sąlygų diktuojama. Manau, kad ir pats prezidentas supranta, kad su konservatoriais sugyventi nebūtų daug lengviau. Dabar jie sutaria, nes Vyriausybė daro tokius įvairiausius siūlymus, bet jei konservatoriai būtų valdžioje, irgi būtų bėdų. Pavyzdžiui, bent dalies konservatorių nuostatos dėl Astravo yra daug griežtesnės nei prezidento. Dėl užsienio politikos irgi, dėl Baltarusijos G. Nausėda labai nedrąsiai ieško sąlyčio, yra tų konservatorių, kurie tai laikytų nesusipratimu – kuo mažiau ryšių, tuo geriau. Taigi, su kiekviena partija būtų šiokių tokių bėdų“, – aiškino jis.
„Čia yra taktinis oportunistinis bendradarbiavimas. Prezidentas atsiranda bėdoje, reikia sąjungininkų, jis neturi pasirinko – reikia opozicijos, o jų didesnė dalį – konservatoriai. Manau, kad konjunktūrai pakitus, ir santykiai pakistų“, – prognozavo jis.
Jis teigė, kad tam tikros naudos šioje situacijoje gali rasti ir opozicinė Tėvynės sąjunga.
„Beveik visada prezidentas yra populiariausias Lietuvos politikas. Gerai žygiuoti kartu su juo, nei su juo kovoti“, – situaciją vertino politologas.
Niekada blogi nebuvo
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis DELFI sakė, kad konservatorių partijos ir prezidento santykiai niekada ir nebuvo blogi. Tačiau dabar juos vienija ne bendras priešas, o vertybinė pozicija.
„Čia ne priešai ir ne žūtbūtinė kova. Iš tiesų matomas požiūrių nesutapimas, tokiu būdu bendražygiai susiformuoja į tam tikras elgsenas, tam tikrus veiksnius. Čia mes matoma tas sąsajas tarp dešiniųjų ir prezidento. Bet tai nieko nereiškia, tai reiškia tik tiek, kad sutampa pozicijos šiuo klausimu“, – sakė jis.
Politologo teigimu, nereikėtų sakyti, kad santykiai šyla, politikai visada stengiasi pagarbiai vertinti prezidento poziciją.
„Šiaip santykiai niekados nebuvo blogi tarp politikų ir prezidento. Net jei prezidentas nėra mylimas, vis tiek su juo yra pakankamai pagarbiai elgiamasi, čia turiu omenyje Rolando Pakso laikmetį. Ir čia, šiuo atveju, neužmirškime, kad G. Nausėda nebuvo tas kandidatas į prezidentus, kuris eitų nuo kairės, sakykime, ar nuo populistų. Jis buvo labai artimas konservatoriams, net bandė per konservatorius formuoti savo poziciją“, – sakė ji.
L. Bielinis DELFI kalbėjo, kad prognozuoti, kada šis bendradarbiavimas gali baigtis, sunku. Svarbiausia, kad yra galima diskusija.
„Viskas priklausys nuo pozicijų bendrumo, ar jų skirtumo. Ir dar daugiau – nuo bendros politinės kultūros. Net esant skirtingoms pozicijoms ar diskusija yra įmanoma, bendravimas, bendro vardiklio paieška. Jei įmanoma, tai bendradarbiavimas ir toliau tęsis. Ir tai yra džiugu, nes politikai privalo tarpusavyje komunikuoti. Ir prezidentas turi juos sutelkti bendrai diskusijai“, – kalbėjo politologas.
„Jiems naudinga, manau, kad jie turėtų tuo pasinaudoti. Jei tik galės, pasinaudos, to jiems ir palinkėkime“, – DELFI komentavo politologas L. Bielinis.
DELFI primena, kad iš karto po prezidento rinkimų žiniasklaidą pasiekė TS–LKD raštas, kuriame buvo vardais ir pavardėmis išvardinti tie partijos nariai, kurie viešai išsakė savo nuomonę prieš partijos patvirtintą kandidatę – I. Šimonytę, ar rėmė kitą kandidatą – G. Nausėdą. Tą kartą partijos atstovai aiškino, kad partija nutarė palaikyti vieną kandidatę, tad kitų kandidatų rėmimas viešojoje erdvėje nebuvo galimas.