Ž. Pavilionis parašė laišką „Wallenberg Foundations AB“, pagrindinio SEB akcininko, prezidentui Peteriui Wallenbergui Jaunesniajam ir fondo ryšiams su užsieniu vadovui Magnusui Scholdtzui dėl G. Nausėdos statuso šiuose rinkimuose. Sukritikuotas ir savų, ir svetimų, konservatorius sulaukė Seimo pirmininko paramos. Viktoras Pranckietis neatmetė ir savo dalyvavimo rinkimuose.

Ž. Pavilionis sako, kad G. Nausėda populiarumą susikūrė ne kaip politikas, o kaip SEB banko ekspertas. Kol bankas neatsiribojo nuo G. Nausėdos, o šis nuo banko, Ž. Pavilioniui kyla įtarimų, kad bankas gali finansuoti G. Nausėdos rinkimų kampaniją ir turi savo tikslų, o tai ne tik nesąžininga, bet ir kelia grėsmių dėl galbūt tam tikrų tos šalies tarnybų, kurios jam esą gerai pažįstamos.

„Negalės būt nei vieno krislo ten, kur mus veiks valstybės, jų užsienio tarnybos, žvalgybos, kurias aš pažįstu, na, jau 24 metus. Jeigu mes šitoj ankstyvoj stadijoj pasiduosim tokių grupių įtakai, tikėtis, kad ten mes nepasiduosim ir valstybę apginsim yra naivu“, – kalbėjo Seimo TS-LKD frakcijos narys Ž. Pavilionis.

G. Nausėdai, pabrėžiančiam, kad, pirmiausia jis dar niekur nepasakė, jog mėgins dalyvauti kovoje dėl prezidento posto, toks raštų, kuriuos jis vadina kliauzomis, rašymas, primena sovietų laikus, kai buvo rašoma Centro komitetui. Surinkti populiarumo balsų tokiu būdu bus sudėtinga, mano žinomas ekonomistas.

„Žmogus jaučia, kad, na, negali šiuo metu lygiaverčiai konkuruoti politinėje arenoje. Na, o populiarumą aš tikrai palinkėčiau ponui Ž. Pavilioniui rinkti kitais būdais, tai yra galima tapti populiariu, pavyzdžiui, siūlant labai aktualių visuomenei problemų sprendimo būdus“, – sakė SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda.

Ž. Pavilionio iniciatyvas kritiškai vertina ir jo partijos – konservatorių – vadovybė.

„Bendra nuomonė partijos vadovybės iš tikrųjų yra kritiška tokios iniciatyvos atžvilgiu, kaip visiškai neracionalios, neadekvačios ir sunkiai suprantamos iniciatyvos“, – komentavo TS-LKD Politikos komiteto pirmininkas Andrius Kubilius.

Tėvynės sąjunga – krikščionys demokratai savo kandidato į prezidento rinkimus, kuriuose galės dalyvauti ir nepriklausantys partijai, žada surengti rugsėjį. Tokiu pat metu sprendimą žada paskelbti ir G. Nausėda. Pasak jo, jei nuspręs kandidatuoti, tą pačią dieną nutrūks jo karjera SEB banke.

„Mano apsisprendimas bus iki šių metų rugsėjo–spalio mėnesio. Jeigu jis gimtų ankščiau, aš ir paskelbčiau jį ankščiau“, – tikino SEB banko prezidento patarėjas.

Neviešai kalbama, kad konservatoriai gali nuspręsti rinkimuose remti visuomenėje populiaraus G. Nausėdos kandidatūrą. Ž. Pavilionis neslepia, kad tai prieštarautų jo siekiui.

„Aš tikrai tikiu, kad mane, mano politinė bendruomenė iškels, jeigu tokių minčių bus, bet būtent dėl to, kad nepasiduot tom įtakom iš anksto. Nes jeigu mes jau šiandien pasiduosime tam tikrų grupių įtakom, tai čia nebus rinkimai“, – sakė Ž. Pavilionis.

Politologas Ramūnas Vilpišauskas parlamentaro laišką SEB banko akcininkui vadina desperatišku.

„Toks veiksmas rodo kai kurių kitų potencialių kandidatų, galima sakyti, desperaciją, mėginant užsitikrinti savo partijos, tai yra Tėvynės sąjungos, paramą rinkimų metų ir apskritai mėginant tapti matomesniais ir išsiveržti iš tos trečiosios reitingų lygos“, – kalbėjo VU TSPMI direktorius prof. R. Vilpišauskas.

Viešųjų ryšių ekspertas Paulius Tamulionis teigia, kad Ž. Pavilionio laiškas SEB akcininkui ir G. Nausėdos skundimas Ž. Pavilioniui populiarumo nepridės, nes Lietuvoje skundikų žmonės nemėgsta, o ir pagrindas skųsti labai abejotinas, net neapčiuopiamas.

„Toks įspūdis, kad lyg tai šakalas puolė kąsti liūtui į koją, bet jis įkando sau į uodegą ir sukasi ratu. Ir dabar, matyt, Ž. Pavilioniui reikės labai dėt daug pastangų, kad atsikratytų to skundiko etiketės, kažkokius daryti rimtus žingsnius, kalbėti tai, kas žmonėms aktualu, nes skųsdamas kitą, tu populiarumo didelio nepasieksi“, – teigė komunikacijos ekspertas P. Tamulionis.

Tačiau Ž. Pavilioniui į pagalbą atėjo Seimo pirmininkas, skambiai užklausdamas apie grėsmes nacionaliniam saugumui.

„Aš ten vieną sakinį tokį perskaičiau, kad ar tai nekelia grėsmės mūsų nacionaliniam saugumui, tai tikrai yra apie ką pagalvoti, kada dirbant irgi ne Lietuvos sistemai, sakykim, ne Lietuvos sistemai, ne Lietuvos bankams, bet ar tai gali būti tiek susiję su asmeniu, tai abejoju“, – kalbėjo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

„Tiesiog būtų įdomu išgirsti, ką ponas V. Pranckietis sakytų, jeigu Švedijos ambasadorė paprašytų paaiškinti, ką reiškia Švedijos priešiškumas ir ką ponas V. Pranckietis apskritai pasakytų užsienio investuotojams, ar visos įmonės, kurios dirba Lietuvoje ir dirba pagal Lietuvos įstatymus, yra kažkokios priešiškos ar svetimos jėgos. Šiuo atveju, liežuvis nuskubėjo pirmyn, taip sakant, mąstymo, na, ir tikiuosi, kad bus padarytos atitinkamos korekcijos, nes, na, tiesiog Seimo pirmininkui taip šnekėti nedera“, – komentavo G. Nausėda.

V. Pranckiečio įtarimai neatrodo rimti ir galimam Valstiečių žaliųjų kandidatui, premjerui Sauliui Skverneliui.

„Nėra nei vieno dar kandidato, nes tiesiog nėra prasidėjusi rinkiminė kampanija numatyta pagal įstatymą ir kiekvienas laisvas pasirinkti, ką jisai šiuo metu ar kokias svajones turi, ketinimus, bet nemanau, kad tai tikrai grėsmė nacionaliniam saugumui“, – sakė S. Skvernelis.

Ketinimų kandidatuoti neatsisako ir pats V. Pranckietis, pareikšdamas, kad tam tereikia dviejų sąlygų.

„Jei kas nors nominuotų ir ypač jeigu pritartų tam šeima“, – teigė V. Pranckietis.

Politologas R. Vilpišauskas sako, kad S. Skverneliui nusprendus nekandidatuoti, V. Pranckietis galėtų būti valstiečių žaliųjų remiamas kandidatas. Kito, turinčio tokį matomumą, šioje partijoje nėra, tiesa, jo vieši komentarai būtų didelis minusas.

Pasak komunikacijos eksperto P. Tamulionio, kandidatuoti į prezidentus neužtenka linksmai kalbančio, juosteles karpančio ir gėles teikiančio politiko įvaizdžio. Reikalingi konkretūs siūlymai, iniciatyvos ir idėjos.