Naujausia apklausa parodė, kad į Europos Vadovų tarybą (EVT) turėtų ir toliau keliauti prezidentas G. Nausėda, ne premjerė.

„Manau, kad žmonėms dažnai užtenka supratimo ir jo dažnai yra gerokai daugiau, nei pas kai kuriuos politikus. Čia paprasti dalykai – žmonės tiesiogiai išrinko prezidentą, žino Konstituciją, ką pagal savo įgaliojimus gali daryti prezidentas. Ir tuos įgaliojimus perduoda išrinkdami prezidentui. Jeigu po to partiniai funkcionieriai bando šitą įgaliojimų žemėlapį perbraižyti, žmonėms tai neatrodo priimtina“, – sakė šalies vadovas.

Jis teigė, kad žmonės išsakė savo nuomonę.

„Dabar tik klausimas, ar mums užteks išminties į tą nuomonę įsiklausyti“, – sakė G. Nausėda.

Naujausia apklausa

Daugiau nei pusė lietuvių mano, kad prezidentas Gitanas Nausėda ir toliau turėtų atstovauti šaliai Europos Vadovų Taryboje (EVT), rodo naujienų agentūros BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa.

Tyrimo metu tūkstančio Lietuvos gyventojų buvo teiraujamasi, kas turėtų atstovauti šaliai (EVT) – Lietuvos vadovas G. Nausėda ar premjerė Ingrida Šimonytė.

Bendrovės „Vilmorus“ atliktoje apklausoje 56,1 proc. respondentų teigė, kad tą ir toliau turėtų daryti G. Nausėda, 18,6 proc. žmonių manė, kad šią atsakomybę turėtų perimti I. Šimonytė, o 25,3 proc. apklaustųjų teigė neturintys nuomonės.

Prezidentą kaip tinkamesnį kandidatą atstovauti Lietuvai nei I. Šimonytę įvardijo visos apklaustų žmonių grupės (tiek pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, socialinę padėtį, pajamas ar gyvenamąją), tačiau labiausiai G. Nausėdos atstovavimą palaiko žemesnio išsilavinimo, mažesnes pajamas gaunantys žmonės.

Mažiausias skirtumas tarp politikų fiksuotas sostinėje, kur manančių, kad į EVT posėdžius vykti turi šalies vadovas yra panašiai tiek, kiek manančių, jog tą daryti turėtų premjerė – atitinkamai 34,9 proc. ir 32,8 proc. respondentų. Tuo metu kaimo vietovėse G. Nausėdą šiuo klausimu palaiko du trečdaliai apklaustųjų.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas sako, kad žmonės „tiesiog palaiko dabartinį status quo“.

„Maniau, kad bus daugiau nežinančių, neturinčių nuomonės. Čia, vis dėlto, reikia įsigilinimo ir gan specifinių žinių, tačiau žmonės, matyt, yra pastebėję, kad prezidentas G. Nausėda dalyvauja Europos Vadovų Tarybos posėdžiuose ir turbūt laiko tai tinkamu atstovavimu Lietuvai“, – kalbėjo R. Vilpišauskas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad žmonių atsakymai veikiausiai yra susiję ir su politinėmis simpatijomis.

„Tie, kurie palaiko labiau I. Šimonytę, gal ir balsavo už ją praėjusiuose prezidento rinkimuose, norėtų ją matyti ir atstovaujant Lietuvai ir Europos Vadovų Taryboje. Panašiai galbūt svarsto tie, kurie balsavo už G. Nausėdą. Tas respondentų pasiskirstymas siūlo ir tokią hipotezę“, – teigė TSPMI profesorius.

Klausimą, kas Lietuvai turėtų atstovauti EVT, ėmė kelti valdantieji konservatoriai, laimėję Seimo rinkimus.

Jie svarsto priimti įstatymą, kuris numatytų, kad Lietuvai EVT atstovautų ne prezidentas, o ministras pirmininkas.

Iniciatoriai teigia, kad per viršūnių susitikimus svarstomi klausimai daugiausia susiję su Vyriausybės kompetencija. Taip pat nėra galimybių užtikrinti, kad dalyvaudamas EVT prezidentas laikytųsi Seimo ir Vyriausybės patvirtinto mandato, be to, prezidentas nedalyvauja europinių partijų veikloje.

Šios iniciatyvos kritikai teigia, kad konservatoriai taiko dvigubus standartus, nes jų remiamai prezidentei Daliai Grybauskaitei patys užleido vietą EVT ir niekada iki šiol nekėlė šio klausimo.

Skiepijimas per vangus

Prezidentas taip pat sakė, kad vyresnių amžiaus žmonių skiepijimas kol kas vyksta vangiai. G. Nausėda teigė, kad dabar reikia imtis visų įmanomų priemonių.

„Tam, kad vakcinos nebūtų kažkur padėtos sandėlyje, mes turime būti lankstūs. Kita vertus, jei leisimės į žemesnes grupes, tos prioritetinės grupės, nesinorėtų, kad būtų užmirštos. (…) Tai netinkamas požiūris. Reikia pripažinti, kad šiandien vyresnių nei 65 metų asmenų paskiepijome palyginti nedaug, skaičiai gerėja, bet per lėtai. O virš 80 metų turinčių žmonių skaičius paskiepijome gerokai mažiau, nei daugelis kitų ES valstybių“, – pažymėjo prezidentas G. Nausėda.

Šalies vadovas ragino nesustoti.

„Ką sako statistika? Mirė 14 žmonių, iš jų 8 žmonės, kuriems daugiau nei 80 metų. Jeigu jie būtų paskiepyti, gaila, kad šiandien apie juos tenka kalbėti tariamąja nuosaka, šiandien jie turbūt būtų gyvi, toks ir skirtumas“, – sakė jis.

„Mes neturime sustoti, numoti ranką, sakyti, kad padarėme viską. Turime naudoti visas institucijas, instancijas, vietas. Teko kalbėti ir su bažnyčios atstovais, jie pripažįsta, kad ir norėtų ir sutiktų, kad būtų pasinaudota ir pamaldų dienomis, gal kokie mobilūs vakcinacijos centrai atsirastų prie bažnyčių. Naudokime visas priemones, darykime taip, kad skiepijimosi tempas nemažėtų. Nes mūsų tikslas paskiepyti Lietuvos žmones, didžiąją jų dalį iki vidurvasario išlieka. Ir man atrodo, kad jis yra tikrai realus ir pasiekiamas“, – sakė šalies vadovas.

Gitanas Nausėda

Beveik kasdien pranešama apie per tūkstantį naujų koronaviruso atvejų, kai kurios ligoninės skelbia apie beveik visas užpildytas lovas pacientams, o kartu švelninamas karantinas. Ketvirtadienį atsidarė kavinės, restoranai, barai, kurie veiklą vykdo atviroje erdvėje.

Prezidentas teigė, jog jis palaiko laipsnišką ir labai atsargų karantino laisvinimą.

„Manau, kad net ir įvedus griežtą karantiną, jei jo niekas nesilaiko, tai irgi nėra panacėja. Aš labai tikiu žmonių sąmoningumu. Ir net jei dabar mes atpalaidavome tam tikrus varžtus, jei jie laikytųsi tam tikrų saugumo priemonių, pasiekti susirgimų stabilizacijos būtų įmanoma. Suprantu, kad visuomenė pervargo ir nori tam tikrų pokyčių. Bet kita vertus, visada vienu žvilgsniu turime žiūrėti, kas vyksta mūsų ligoninėse. Todėl aš esu už laipsnišką, labai atsargų ir konkrečiomis prielaidomis grįstą atlaisvinimą“, – pabrėžė prezidentas G. Nausėda.

Jis svarstė, kad po atšaukto judėjimo tarp šalies savivaldybių draudimo susirgimų skaičius staigiai nepakilo.

„Paaiškinimai du – arba tai nebuvo efektyvu pagal savo esmę, arba to mažai, kas laikėsi“, – teigė G. Nausėda. Šalies vadovas svarstė, jog paskutines kelias savaites judėjimo ribojimai tiesiog nebeveikė, jų nebuvo laikomasi.

Prezidentas G. Nausėda penktadienį lankosi Telšių regione. Jis Mažeikių viešojoje bibliotekoje ir Šeirės pažintiniame take su Žmonių su negalia sąjungos atstovais vertino, kaip viešosios erdvės yra pritaikytos neįgaliesiems.

G. Nausėda darbo dienų ciklą regionuose pradėjo 2019–ųjų pabaigoje, per metus su patarėjais aplankė visus dešimt regionų, tris iš jų – nuotoliniu būdu dėl COVID–19 pandemijos.

Prezidentas yra sakęs, kad tokios išvykos ateityje turėtų duoti „konkrečių vaisių“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1256)