Anot leidinio, į klausimą, ar politiniame konflikte Lietuva sulaukia paramos iš Berlyno, G. Nausėda tiesiai neatsakė. Tačiau vėliau G. Nausėda išreiškė viltį, kad šios paramos sulauks, kai Vokietijoje baigsis rinkimai, o nauja vyriausybė suformuluos savo užsienio politiką.
Prieš mėnesį Kinija dėl to, kad Vilniuje planuojama atidaryti Taivano atstovybę, atšaukė savo ambasadorių iš Lietuvos ir pareikalavo, kad Lietuvos ambasadorė Pekine išvyktų iš Kinijos. Leidinyje rašoma, kad Kinijos valdžia atvirai įspėjo Lietuvą, jog dėl šios „klaidos“ pastaroji patirs ekonominių nuostolių.
„Sąmoningai konfrontacijos neieškome. Būdamos nepriklausomos valstybės, naudojamės savo teise plėtoti ekonominius ir kultūrinius santykius su įvairiomis šalimis, regionais ir sritimis“, – vokiečių leidiniui teigė prezidentas.
Apie Kinijos reakciją Lietuvos prezidentas sako: „Toks tonas yra nepriimtinas vykstant dialogui tarp dviejų suverenių valstybių.“
Leidinyje pažymima, kad Lietuva, G. Nausėdos teigimu, jau dabar sulaukė daugelio valstybių paramos. Jis pamini Jungtines Valstijas, kurios kelis kartus išreiškė solidarumą su Lietuva ginče su Kinija.
G. Nausėda taip pat pabrėžia, kad Europos Sąjunga yra darinys, „kuris neturėtų būti skaidomas į sudedamąsias dalis“. Todėl, anot jo, dialogą su Kinijos valdžia pagal formulę „27 plius 1“ turėtų bendrai plėtoti visų 27 ES narių valstybių ir vyriausybių vadovai.
„Norėčiau priminti, kad tokia buvo kanclerės Angelos Merkel idėja“, – interviu F.A.Z. teigė G. Nausėda.
F. A. Z atkreipia dėmesį, kad dar prieš priimdama sprendimą dėl Taivano atstovybės, Lietuva 2012 m. gegužę pasitraukė iš Pekino įkurto „17 plius 1“ forumo, kuriame Kinija stengiasi megzti dialogą su Rytų ir Vidurio Europos šalimis.
