„Prezidentas analizuos Seimo priimtą įstatymą būtent tuo požiūriu, kiek jame atskiriami Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, ar jame atskiriami Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, jų teisės“, – Eltai teigė R. Jasiulionis.
Prezidento patarėjas taip pat pažymėjo, kad šalies vadovas laikosi pozicijos, kad tiek Rusija, tiek ir Baltarusija yra agresorės, todėl joms turėtų būti taikomos vienodos sąlygos.
„Nes prezidentas, kaip šalies vadovas, atstovaudamas Lietuvos valstybei pasaulyje, jis kaip tik įtikinėja partnerius, kad Rusija ir Baltarusija yra abi agresorės ir kad sankcijas tarptautiniu lygmeniu reikia taikyti abiem agresorėms vienodas. Dėl to ir nacionalinėje teisėje turėtų būti laikomasi to paties principo“, – akcentavo šalies vadovo patarėjas.
Seimas antradienį įtvirtino nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Už tokius ribojimus numatantį įstatymo projektą balsavo 76 Seimo nariai, prieš – 13, susilaikė 34 parlamentarai. Visgi, Seimas apsisprendė atsisakyti pilietybės suteikimo ribojimų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
Nacionalines sankcijas įtvirtinančiame Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projekte buvo numatoma metams sugriežtinti leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, drausti Rusijos piliečių judėjimą per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną (išskyrus atvejus, kai šie atitinka Lietuvos keliamus reikalavimus). Visgi antradienį Seime buvo nutarta Baltarusijos piliečiams padaryti išimtį ir nekeisti leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo tvarkos.
Teisės aktais numatoma griežtinti Rusijos piliečių teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Išimtys bus taikomos tik tiems rusams, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi arba turtą, esantį šalyje, įgyja paveldėjimo teisėmis.
Ribojamosios priemonės įvedamos ir ukrainietiškų grivinų įvežimui bei išvežimui iš šalies.
Šios ribojamosios priemonės bus taikomos vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo datos – t. y., nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2024 m. gegužės 2 d. Visgi Vyriausybė turės teisę prailginti terminus, jeigu tokiems sprendimams būtų poreikis.
Dalį šių nacionalinių sankcijų Lietuva taiko ir dabar, tačiau siekiama juos perkelti į atskirą įstatymą ir nesieti konkrečiai su nepaprastosios padėties režimu.
Pastarieji siūlymai ir numatomos skirtys tarp Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomų sankcijų sulaukė Prezidentūros kritikos. Šalies vadovo G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys sekmadienį LRT televizijai teigė, kad prezidentas veikiausiai vetuos ribojamųjų priemonių įstatymą. Nors pati iniciatyva yra sveikintina, pasak patarėjo, teisės aktais nederėtų kurti skirtingų taisyklių rusų ir baltarusių piliečiams.
„Įstatymo iniciatyva yra iš tikrųjų sveikintina, taip nacionališkai turime ir įstatymų lygmenyje užsitvirtinti tam tikrą savo poziciją ir taikyti priemones mums grėsmę keliančioms valstybėms. (...) Tačiau ko mes negalime sau leisti daryti – tai diferencijuoti politiniu būdu Rusijos ir Baltarusijos, sakant, kad viena valstybė yra labiau agresyvi, negu kita valstybė ar kažkokią kitą negerą žinią siųsti į pasaulį“, – sakė K. Budrys.
„Jeigu liktų tokia forma kaip yra, iškeliant šias dvi valstybes, tai būtų labai tikėtina“, – nurodė jis, klausiamas, ar prezidentas gali vetuoti ribojamųjų priemonių įstatymą.
Anot G. Nausėdos patarėjo, Vilnius laikosi principo, kad Rusija ir Baltarusija turėtų būti vertinama lygiaverčiai.
