E. Gentvilas DELFI teigė, kad jis situaciją dabar mato taip: sutikimas su dabar viešai nuskambėjusių ministrų keitimu taptų „rankų laužymu“ prezidentui. Be to, jo teigimu, valdančioji koalicija braška ir yra chaotiška, tad nėra aišku, ką ten palaikyti.
Liberalo teigimu, G. Nausėda šioje situacijoje yra lyg spąstuose, nes, jei pritars siūlymui keisti tris ministrus į tuos, kurie dabar įvardijami viešoje erdvėje, nusižengs sau, o jei reikalaus keisti kandidatūras – gali sutrikdyti ir Vyriausybės darbą, ir sugriauti valdančiąją koaliciją. Vis dėlto, E. Gentvilo teigimu, yra ir trečias kelias, galimas šiai situacijai spręsti.
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkas tvirtino, kad susitikimo metu buvo aptarta valdančiosios koalicijos padėtis bei išgirsti nuogąstavimai: kas būtų, jei iš koalicijos pasitrauktų V. Tomaševskis su lenkų rinkimų akcija.
O ar buvo aptartos keičiamų ministrų kandidatūros? E. Gentvilas tvirtino, kad konkrečiai ir aiškiai nė vienai pavardei prezidentas neišsakė kritikos ir neįvardijo, ar norėtų daugiau pokyčių, nors DELFI šaltinių teigimu, į socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio kėdę taikosi Tomas Tomilinas, braška, šaltinių teigimu, ir sveikatos ministro Aurelijaus Verygos kėdė.
Apie tai, kad buvo tariamasi, ar opozicija palaikytų vieną ar kitą žingsnį, DELFI patvirtino ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas. Jis teigė, kad buvo kalbėta kur kas daugiau nei buvo paviešinta po susitikimo, tačiau detales buvo linkęs nutylėti tvirtindamas, kad nenori sulaužyti prezidento pasitikėjimo.
Gentvilas teigia, kad sutikimas reikštų savo paties rankų laužymą
E. Gentvilas tvirtino, kad, jo paties nuomone, prezidentas vis dar negavo atsakymo, kodėl turėtų sutikti su siūlymu keisti geriausiai vertinamą ministrą – Roką Masiulį. „Sakau savo įsivaizdavimą iš situacijos matymo: prezidentui dabar siūloma dėti parašą, kuriuo iš Vyriausybės atšaukiamas geriausiai vertinamas ministras Rokas Masiulis ir vietoje jo paskiriamas Vladislavas Kondratovičius. Prezidentas kelia klausimą ir viešumoje seniau kėlė: jam nepaaiškina, kodėl Rokas Masiulis negali dirbti“, – kalbėjo E. Gentvilas.
Jo teigimu, jei G. Nausėda sutiktų su šiuo siūlymu, prieštarautų pats sau. „Kaip elgtis prezidentui? Reiškia, jam rankas išlaužo, jei jis šitaip pasirašo: geriausiai vertinamas, tikrai neblogai dirbantis ministras lauk, o vietoje jo – Vladislavas Kondratovičius, kuris gal ir neblogas vaikis, nieko nenoriu pasakyti, bet jis, atrodo, Grybauskaitės laikais figūravęs devynių viceministrų sąraše. Kaip elgtis prezidentui? Kodėl jis turėtų dėti tokį parašą? Bandau įsivaizduoti, kad jei prezidentas nepasiduoda tokiam siūlymui, prašymui ar reikalavimui (aš nežinau, ar tai siūlymas, prašymas ar reikalavimas), tai tada lenkai gali paimti ir pasakyti: ačiū, buvo malonu, viso gero. Todėl kalba apie tokią riziką buvo, kad gali taip atsitikti, kad lenkai trauktųsi“, – kalbėjo E. Gentvilas.
Liberalas teigė, kad nežino tikslios prezidento pozicijos dėl V. Narkevičiaus, bet pridūrė: „skepticizmo pajutau“. „Jokių faktų ar kažko prezidentas nepasakė, bet aš pajutau skepticizmą“, – pridūrė E. Gentvilas.
Situacijos sprendimo būdai
Jo teigimu, keliai yra du: arba prezidentas paklūsta, arba atsiranda galimybė lenkų rinkimų akcijai trauktis ir formuojama mažumos Vyriausybė. „Arba prezidentas paklūsta valdančiajai koalicijai ir patraukia geriausiai dirbantį ministrą bei pasiūlo žmogų su klaustuku. Arba jis nepaklūsta, laikosi savo linijos, o tai atveda prie tikimybės, kad lenkų rinkimų akcija traukiasi, – teigė liberalas. – Arba valdančioji koalicija kartu su lenkais persideri, arba atsiranda mažumos Vyriausybė, apie kurią prezidentas ir pats sako.“
E. Gentvilas tvirtino, kad daug klausimų kelia ir „tvarkiečiai“, ir „socialdarbiečiai“. „Didelis klaustukas – Žemaitaičio partija „Tvarka ir teisingumas“, kurie dabar negauna jokios ministerijos, – kalbėjo liberalų pirmininkas. – Mano manymu, su klaustuku atsiranda ir Kirkilo „socialdarbiečiai“. Juk Kirkilas pats buvo pasakęs, kad jei Pranckietis lieka poste – koalicinė sutartis neįsigalioja. Tą patį buvo pasakęs ir Karbauskis. Nors paskui to išsigynė.“
Teigia, kad koalicija braška
„Koalicija braškanti. Ir kai prezidentas klausia: esant mažumos Vyriausybei, ar galėtumėte palaikyti? Mano mintis ir pasakymas buvo toks: gal ir galima būtų palaikyti, jei ten viskas būtų stabilu. Bet gi jie patys tuoj išsilakstys. Tai ką mes palaikome? Kažkokią chaotišką laikiną struktūrą, kur aiškumo pats neturi.
E. Gentvilas teigė, kad šioje situacijoje teisus konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis, kalbėdamas apie laikiną paramą, tačiau pridurdamas, kad iš karto turi būti kalbama apie pirmalaikius rinkimus.
E. Gentvilas tvirtino, kad kartu su Viktorija Čmilyte-Nielsen yra registravęs pirmalaikių rinkimų nutarimą, tik jis nėra aktyvuotas. Jo teigimu, bus aktyvuojamas, jei bus formuojama mažumos Vyriausybė.
Svarbus sprendimas prezidentui
Liberalas teigė, kad susitikimo metu buvo kalbama apie ministrus, tačiau iš prezidento lūpų esą nė vienam nenuskambėjo aiškios kritikos.
„Jei prezidentas teikia tris ministrus, reiškia jis paklūsta valdančiajai koalicijai, nuleidžia rankas, atrodo blogai. Jei jis spaudžia toliau, kad turi keistis trys ministrai, tačiau pavardės turi būti kitos: ne Kondratovičius, ne Narkevičius, o kitos pavardės – bus galima traktuoti, kad prezidentas buvo nelankstus, nepakluso valdančiajai koalicijai ir Vyriausybė neatsirado arba valdančioji koalicija sugriuvo, – teigė E. Gentvilas, tačiau pridūrė, kad galimas ir dar vienas kelias – keičiamas tik vienas ministras. – Atsirastų ši Vyriausybė, prezidentas nusiplautų rankas, nes Vyriausybė funkcionuotų, nors ir pasikeitus vienam ministrui, o kiti pokyčiai būtų ateityje.“
Vis dėlto, E. Gentvilas teigia, kad šis sprendimas gali atsidurti aklavietėje tuomet, kai bus pristatytas Seimui.
„Galvoju, kaip turėtų mąstyti prezidentas, nes šiandien esame situacijoje, kai nėra funkcionuojančios Vyriausybės, yra laikina Vyriausybė. Jis neturi tapti ir nenorėtų tapti kaltas, kad užsitęstų ši krizė, todėl jis galėtų ir turėtų pasiūlyti keisti vieną ministrą, viską atiduotų Seimui, Seimas patvirtintų ir Vyriausybė dirbtų, o jei Seimas nepatvirtintų – Seimas liktų kaltas, o ne prezidentas“, – svarstė E. Gentvilas.
Įžvelgia valdančiųjų spaudimą
„Prezidentas yra valdančiųjų rankomis spaudžiamas į kampą: „paklusk mūsų koaliciniam susitarimui“, bet grįžtame prie to, nuo ko pradėjome: kodėl jis turėtų savo parašu atleisti Roką Masiulį ir pasiūlyti Vladislavą Kondratovičių, – teigia E. Gentvilas. – Prezidentas atrodys paklūstantis valdančiųjų nuomonei prieš savo valią.“
„O taip norėtųsi, kad šita Vyriausybė dirbtų savo darbus, o Vyriausybės nėra“, – tvirtino E. Gentvilas.
Paluckas: buvo kalbėta gerokai plačiau nei vėliau viešai komentuota
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas DELFI teigė, kad prezidentas renkasi, kiek komentuoti apie tai, kas buvo kalbėta, bet „buvo kalbėta gerokai plačiau apie daugelį temų, kurios gal ir nebuvo vėliau viešai komentuojamos“.
G. Palucko teigimu, prezidento komanda renkasi, ką atskleisti. „Nes tai gali pakenkti Vyriausybės formavimo procesui, nes jame dalyvauja ir kiti asmenys: ir premjeras, ir valdančiosios daugumos lyderiai, kurie gali būti jautrūs bet kokiems samprotavimams, ką ir rodo paskutinieji mėnesiai“, – kalbėjo G. Paluckas.
LSDP pirmininkas neįvardijo detalių, kokiame kontekste buvo aptarta V. Tomaševskio lenkų rinkimų akcija, tačiau pridūrė, kad, jo nuomone, valdančioji koalicija nėra tvirta. „Kol kas pasirašyta koalicinė sutartis nėra įgyvendinama ta apimtimi, kuria pasirašyta ir mažai tikėtina, kad ji bus įgyvendinta visa apimtimi. Kalbu ir apie Pranckietį, ir apie Seimo pirmininko postą. Kalbu ir apie kitus ministrus“, – kalbėjo G. Paluckas ir pridūrė, kad jei kažkuri partija negaus norėto posto, nėra aišku, kokią reakciją tai iššauks.
„O ką darys „tvarkiečiai“ negavę ministro, kurio tikisi ir laukia? Arba socdarbiečiai, kurie vis dar negauna Seimo pirmininko posto ir mainais jiems nieko nesiūloma, – svarstė G. Paluckas. – Viskas kol kas labai ir labai trapu ir panašu, kad visos batalijos kelsis į rudens sesiją.“
Teigia, kad reikia Vyriausybę tvirtinti kuo greičiau
Į klausimą, kaip turėtų elgtis prezidentas: patvirtinti keičiamų ministrų kandidatūras ar toliau kelti klausimus, G. Paluckas atsakė teigdamas, kad dalyti patarimų prezidentui nesiruošia, bet, jo manymų, reiktų tvirtinti Vyriausybę su kosmetiniais pakeitimais.
„Mano įsitikinimu, protingiausia dabar būtų patvirtinti su kosmetiniais vieno ministro pakeitimais ir tolesnius samprotavimus, pozicijų ir pavardžių derinimus nukelti į rudens sesiją, – teigė G. Paluckas. – Turėtume veikiančią Vyriausybę.“
Nausėda nori įvesti naują formatą
G. Paluckas teigė, kad nenori įvardyti aptartų ministrų pavardžių, nes, jo nuomone, tai turi likti tame rate, kuriame buvo aptarta.
„Prezidentas nori įvesti naują formatą ir, mano galva, labai teisingą bendravimo formatą, kai tokių susitikimų metu svarsto visus įmanomus variantus: jei būtų taip, kaip elgtumėtės? Palaikytumėte ar ne? Turėtumėte išankstinių sąlygų ar ne? Tai naujas formatas“, – teigė G. Paluckas ir pridūrė, kad tokio formato pastarąjį dešimtmetį nebuvo.
DELFI primena, kad pirmadienį per susitikimą su opozicinių partijų lyderiais prezidentas Gitanas Nausėda aptarė alternatyvius scenarijus, jei valdantiesiems nepavyktų sėkmingai suformuoti Ministrų Kabineto, teigė prezidento vyriausiasis patarėjas vidaus politikos klausimais Povilas Mačiulis.
P. Mačiulio teigimu, tokie scenarijai yra mažumos Vyriausybės formavimas ir išankstinių rinkimų galimybė. Prezidento vyriausiojo patarėjo nuomone, tokie scenarijai yra mažai tikėtini.
„Bet politikoje visko būna. Manau, kad tai labai priklauso nuo to, kaip valdančiajai koalicijai pavyks pateikti gerus ministrus, ir kaip vyks konsultacijos tarp prezidento ir premjero“, – pridūrė jis.
Susitikime dalyvavo opozicinių partijų lyderiai: Gabrielius Landsbergis, Gintautas Paluckas ir Eugenijus Gentvilas.