Po to, kai G. Nausėda davė prezidento priesaiką, Vyriausybė jam grąžino įgaliojimus. Tokia procedūra, kartais vadinama „mandagumo atsistatydinimu“, yra numatyta Konstitucijoje.
„Įgyvendindamas Konstitucijos 92 str., 84 str. 8 dalyje prezidentui suteiktus įgaliojimus, teikiu Jums svarstyti Sauliaus Skvernelio kandidatūrą ministro pirmininko pareigoms užimti“, – ketvirtadienį Seime sakė jis.
Šią kandidatūrą G. Nausėda sakė teikiantis atsižvelgdamas į tai, kad S. Skvernelis remiamas Seimo daugumos, ir siekdamas sukurti prielaidas veikti Vyriausybei, turinčiai Seimo pasitikėjimą.
„Pasirinktos kandidatūros teikimas ministro pirmininko pareigoms užimti yra būtinas, siekiant užtikrinti valdžios institucijų sąveiką“, – sakė G. Nausėda.
Anot prezidento, ypatingas premjero konstitucinis statusas lemia išskirtinius reikalavimus šias pareigas einančiam asmeniui. Jis pasidalijo lūkesčiu, kad Seimas tokiam siūlymui pritars.
Pirmadienį G. Nausėda buvo susitikęs su S. Skverneliu, tačiau komentarų žiniasklaidai po to neteikė.
S. Skvernelis: turiu dar vieną progą priminti, kas buvo padaryta
Pakviestas pasisakyti S. Skvernelis prisiminė, kad dar 2016 m. davė priesaiką Lietuvai ir Lietuvos žmonėms.
„Tikiu, kad sąžiningai ir garbingai dirbau tėvynės labui. Šiandien turiu dar vieną progą priminti, kas buvo padaryta, ir ko galiu siekti ateityje“, – kalbėjo jis.
Premjero teigimu, prieš trejus metus jie įvardijo 780 planuojamus darbus, bene pusę jų pavyko įgyvendinti.
„Kai kurie jų – milžiniški projektai, reikalaujantys laiko ir lėšų, kai kurie – įgyvendinami greičiau“, – sakė jis.
Aiškus prioritetas, anot S. Skvernelio, dabar būtų socialinė atskirtis.
„Šiemet vaiko pinigai padidinti iki 50 eurų ir net neabejoju, kad bus padidinti daugiau. Šiuo metu vaiko pinigus gauna daugiau nei pusė milijono vaikų“, – kaip vieną iš darbų, kuriais didžiuojasi, vaiko pinigus įvardijo premjeras.
Anot jo, kalbos apie tai, kad situacija valstybėje nepasikeitė – paprasčiausias noras ignoruoti faktus.
„Pavyko rasti sprendimus ir dėl „Sodros“ problemų, panaikinta milijardinė skola“, – kitus savo darbus vardijo S. Skvernelis.
Jis didžiavosi, kad daugiau žmonių ėmė kaupti pensijas privačiai, pavyko padėti geriau gyventi ir dabartiniams senjorams.
„Nuo 2016 m. vidutinis užmokestis augo 38 proc.”, – džiaugėsi S. Skvernelis.
Premjeras aiškino, kad, pagal mokesčių naštą dirbantiems, Lietuva tampa patraukliausia iš Baltijos šalių. Jis taip pat gyrė sėkmingą kovą su šešėliu, vardijo, kiek investicijų į šalį pritraukta.
„Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad per paskutinis metus turėjome Vyriausybę, kurios pagrindą sudarė savo sričių profesionalai. Sprendimai nebuvo naudingi vienai verslo grupei, partijos bičiuliams, jie gerino verslo aplinką, nustatė sąžiningas taisykles“, – kalbėjo premjeras.
Įvardijo didžiausią klaidą
S. Skvernelio teigimu, Vyriausybė neišlaidauja aklai, vykdo savo įsipareigojimus. Jis didžiavosi pasiekimais krašto apsaugos, verslo skatinimo, sveikatos, žemės ūkio, švietimo srityse.
„Kultūros sritis pastaruosius metus nuolat yra Vyriausybės darbotvarkėje. Po ilgų derinimų patvirtinome Lietuvos kultūros politikos strategiją, viešoms diskusijoms pateiksime įstatymo projektą“, – sakė premjeras, prisimindamas, kad didėjo ir kultūrai skirtas biudžetas, augo šioje srityje dirbančių darbuotojų atlyginimai.
Jis pripažino, kad vykdant reformas buvo padaryta ir klaidų.
„Man asmeniškai teko per trumpą laiką sukaupti nemažą politinę patirtį, lipti ant grėblių, nudegti, bet tai buvo mano išmoktos pamokos. Didžiausia klaida buvo galvoti, kad tiksliai žinome, ko reikia Lietuvai ir vienintelis tikslas – kuo greičiau pasiekti pokyčius“, – atviravo S. Skvernelis.
Tačiau jis abejojo, ar daug lietuvių sutiktų atšaukti Vyriausybės sprendimus ir grįžti į 2015-uosius.
Savo kalboje jis taip pat citavo Vinstoną Čerčilį, pastorių Robert H. Schuller, kuris sakė, kad „geriau kažką daryti netobulai, nei nieko nedaryti nepriekaištingai“.
„Pamirškime konfliktus, susipriešinimą, kuris artėjant rinkimams tik didėja“, – ragino S. Skvernelis.
Sulaukė klausimų dėl eurokomisaro ir santykių su valstiečiais-žaliaisiais
Parlamentarė Viktorija Čmilytė-Nielsen S. Skverneliui priminė, kad pastaruoju metu jis neretai konfliktuoja su jį remiančiais valstiečiais-žaliaisiais. Ji klausė, koks Vyriausybės tvirtinimo scenarijus premjerui, ieškančiam naujos politinės jėgos, priimtinesnis – trumpasis, kai keičiasi ne daugiau kaip vienas ministras, ar ilgasis, kai reikia „eiti“ per visas Seimo frakcijas, teikti pakeistą Vyriausybės programą.
„Aš matau ir tokią, ir tokią galimybę. Tačiau šiandien tikrai nematyčiau priežasčių, kodėl reikia keisti Vyriausybės programą. Taip, priemonių planas bus koreguojamas, atsižvelgiant į pasiektus sutarimus. Man atrodo, kad kelias racionalesnis yra nekeičiant Vyriausybės programos, atliekant tas procedūras, kurias nurodo Seimo statutas ir Konstitucija, bet esu pasirengęs visiems scenarijams“, – kalbėjo jis.
S. Skvernelis, atsakydamas į Seimo narių klausimus, prabilo ir apie nekilnojamo turto, ekologinius mokesčius.
„Tuos žingsnius neišvengiamai turėsime daryti. Iš niekur nieko niekada nebūna. Vien iš šešėlio mes neišspausime tiek, kiek reikia įsipareigojimams įgyvendinti“, – sakė jis.
Pasidomėjus, kokia premjero nuomonė apie eurokomisarus, kas vyksta, S. Skvernelis patikino, kad procesas vyksta labai konkretus, Lietuva pretenduoja į keturias prioritetines sritis.
„Kai tik Vyriausybė priims sprendimą, kurį reikės derinti su Prezidentu, tada ir paaiškės, kas mano galvoje yra ir buvo“, – sakė jis.
Mano, kad nuvylė nemažai žmonių
Seimo narei Aušrinei Armonaitei pastebėjus, kad S. Skvernelio Vyriausybė nuvylė nemažai žmonių – vyko medikų ir mokytojų protestai, tvyrojo draudimų atmosfera, premjeras pripažino, kad žmonės yra skirtingi. Vieni jo darbus esą vertina teigiamai, kiti galbūt neigiamai.
„Manau, buvo daugiau naudos nei žalos“, – apibendrino jis.
S. Skvernelio teigimu, Vyriausybė nedarė jokio žingsnio, kuris galėtų būti apibūdintas kaip žiniasklaidos suvaržymas.
„Reikia jaunimui, kuris linkęs gyvenime išbandyti viską, pasakyti, kokios yra pasekmės. Mano pozicija yra labai aiški – net silpnas narkotikas yra blogis, vedantis į asmenines, šeimynines ir valstybines tragedijas“, – taip pat sakė premjeras.
Bus derinama Vyriausybės sudėtis
Premjeras su prezidentu taip pat turės suderinti naujosios Vyriausybės sudėtį. Dekretą dėl jos turės pasirašyti naujasis šalies vadovas.
S. Skvernelis teigia, kad Vyriausybėje pasikeis daugiau nei vienas ministras.
Tai reiškia, kad Seimas turės balsuoti ne tik dėl S. Skvernelio skyrimo premjeru, bet ir dėl Vyriausybės programos, nes bus pasikeitę daugiau kaip pusė ministrų nuo Vyriausybės įgaliojimų gavimo 2016 metais.
S. Skvernelis iš pradžių žadėjo, kad dėl nesėkmingų prezidento rinkimų atsistatydins iš pareigų, bet vėliau apsigalvojo ir nusprendė likti poste.
Prieš kelias savaitės koalicijos sutartį pasirašė „valstiečiai“, „socialdarbiečiai“, „tvarkiečiai“ ir Lenkų rinkimų akcija.
Šiuo metu „valstiečiai“ formaliai kontroliuoja 12 iš 14 ministerijų veiklą, o dar du portfelius turi „socialdarbiečiai“.
Pagal naują sutartį koalicijos partneriams iš viso priklauso penkios ministerijos.
Praėjusią savaitę prezidento pareigas pradėjęs eiti G. Nausėda sakė, kad atnaujintoje Vyriausybėje pageidautų matyti ir moterų