Nausėda: tam, kad galėtume nusilenkti Smetonai, reikia paminklo

„Vilnius atsisakė ne apskritai įamžinimo, o šito įamžinimo. Ir tikiuosi, kad prezidentas Antanas Smetona ras garbingą vietą ir Vilniaus landšafte, ir tas projektas bus įgyvendintas nepaisant visų pasamprotavimų“, – antradienį žurnalistams sakė prezidentas.

G. Nausėda neslėpė nusivylimo tuo, kaip kai kurie istorikai ir publicistai vertina A. Smetoną.

„Man gaila, kad mes dažnai arba, tiksliau, kai kurie istorikai, publicistai, pavagiame iš Antano Smetonos ketvirtį amžiaus jo gyvenimo. Mes kažkodėl galvojame, kad Antanas Smetona buvo kažkur tai pasislėpęs ir staiga atsirado 1926-aisiais metais, įvykdžius valstybės perversmą, kaip jie sako, ir vertiname jo veiklą tik tai tuo paskutiniuoju jo gyvenimo laikotarpiu“, – teigė šalies vadovas.

Prezidentas sakė, kad A. Smetona jam yra žmogus, kuris nuo pat jaunystės brangino lietuvių kalbą ir kovojo už Lietuvos nepriklausomybę.

„Man Antanas Smetona yra žmogus, kuris nuo pat jaunumės, dar nuo progimnazijos suolo ėmė domėtis draudžiama lietuviška spauda, nešė lietuvišką žodį, rašė publicistiką ir darė tai talentingai. Kuris kilo į pirmuosius mūšius, tuo metu dar ideologinius mūšius dėl Lietuvos nepriklausomybės ir kuris visą gyvenimą gyveno Lietuvos idėja“, – pažymėjo G. Nausėda.

„Todėl, manau, mažiausia, ką mes galime padaryti, tai dar kartą nusilenkti. Bet tam, kad turėtume kur nusilenkti, reikia turėti jo atvaizdą ir jo simbolį“, – akcentavo šalies vadovas.

Palangoje atidengtą paminklą A. Smetonai prezidentas įvertino teigiamai. Jis tikisi, kad lankantis Palangoje jam norėsis ne kartą stabtelėti prie paminklo ir jam padėkoti.

„Manau, kad tai meniškai tikrai vertingas darbas, kuris, kaip man sakė, ypatingai išryškėjant leidžiantis saulei, atsiradus kitam žiūros kampui“, – žurnalistams teigė G. Nausėda.

„Ir tikiuosi, kad ir man pačiam lankantis Palangoje tikrai dar ne kartą norėsis stabtelti prie pirmojo prezidento paminklo, ir paakyti jam ačiū. Pasakyti ačiū, kad mes turime sutaurintą Lietuvos simbolį ir mes dėl to simbolio šiandien kovojame. Kovojame, kaip tada kovojome, tik tai, aišku, aplinkybės kitos. Bet kova vyksta toliau.

Kova dėl mūsų saugumo, kova dėl mūsų orios vietos pasaulyje, ir, svarbiausia, dėl mūsų brolių ukrainiečių likimo. Ir aš esu įsitikinęs, kad šią kovą mes laimėsime, o mūsų kovą lydės ir prezidento Smetonos darbai“, – reziumavo prezidentas.