Susitikimo metu taip pat aptarta ES politika pasaulyje, energetinio saugumo ir tvaraus vystymosi klausimai, pranešė Europos Parlamentas.
„Lietuva yra sėkmingo ekonominio ir politinio vystymosi pavyzdys. Šią sėkmę didele dalimi nulėmė narystė Europos Sąjungoje. Todėl nenuostabu, kad Lietuvos visuomenė yra stipriai proeuropietiška, o jūsų šalis yra ES integracijos priešakyje“, – pranešime cituojamas D.-M. Sassoli.
Politikas pridūrė, kad Europos Parlamentas yra pasirengęs kovoti už dabartinio dydžio daugiametį ES biudžetą. Jis gali mažėti dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš bendrijos.
„Mes taip pat tikimės bendradarbiauti su Lietuva užtikrindami orumą, saugumą ir geresnį gyvenimą visiems europiečiams, įskaitant gyvenančius ES kaimynystėje“, – kalbėjo parlamento pirmininkas.
D.-M. Sassoli Europos Parlamento vadovu tapo liepą po gegužę vykusių rinkimų.
Lietuva siekia naujajame 2021 – 2027 metų ES biudžete užsitikrinti didesnes išmokas žemdirbiams ir vadinamąsias sanglaudos lėšas, skirtas mažinti skurdesnių regionų ekonominį atsilikimą, pinigų Ignalinos atominės elektrinės uždarymui ir Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijai su Vakarų Europa.
Pagal Europos Komisijos pasiūlymą, sanglaudos finansavimas Lietuvai mažėtų maždaug ketvirtadaliu, įvertinus šalies ekonomikos pažangą, o Lietuvos prašymas suvienodinti išmokas žemdirbiams šioje finansinėje perspektyvoje dar liks neįgyvendintas.
ES biudžetas turėtų būti patvirtintas kitais metais.
Vizito Briuselyje metu G. Nausėda ketvirtadienį susitiks su Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos vadovais.
Prezidentas trečiadienį aptars saugumo klausimus su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.