„Manau, kad tai yra dar vienas būdas gąsdinti ir destabilizuoti situaciją mūsų regione“, – ketvirtadienį žurnalistams Alytuje sakė G. Nausėda.

Nors Rusijos grasinimai panaudoti branduolinį užtaisą ir neturi pagrindo, prezidento teigimu, Lietuva turi ir toliau skirti didžiulį dėmesį krašto apsaugai.

„Tikrai nemanau, kad šie grasinimai turi pagrindo ir tai gali būti realiai padaryta. Tačiau dar kartą kartoju: mes turime skirti didžiulį dėmesį savo saugumui“, – sakė prezidentas, akcentuodamas, kad Rusijos retorika ir veiksmai tampa svariu argumentu reikalaujant didesnio NATO dėmesio Rytiniame Aljanso flange.

„Mums tai tampa papildomu ir labai svariu argumentu kalbant su mūsų NATO partneriais, kad turime Rytiniame NATO flangui skirti dar didesnį dėmesį ir jokiu būdu neturime kalbėti, kad Rusijos karas Ukrainoje atitraukė jos resursus ir neva dėl šios priežasties situacija Lietuvoje arba Rytiniame NATO flange tampa stabilesnė, geresnė ir grėsmės mažėja.

Tai yra labai neteisingas situacijos vertinimas. Aš pasakyčiau, kad vyksta diametraliai priešingi dalykai“, – teigė G. Nausėda.

Landsbergis: siekiama įbauginti

Rusai paskelbė, kad branduolinį ginklą dislokuos prie Vakarinės Baltarusijos sienos, aljanso pašonėje. O Lenkija priminė, kad yra pasirengusi bendradarbiauti NATO branduolinio ginklo programoje. Užsienio reikalų ministras sako – rusų planai Lietuvos saugumo dramatiškai nekeičia, nes galimybės branduoliniam ginklui seniai yra Kaliningrade.

Rusijos ambasadorius Baltarusijose savaitgalį patikslino Kremliaus planus Baltarusijoje laikyti branduolinius ginklus. „Jie bus perkelti prie vakarinių mūsų sąjunginės valstybės sienų ir leis geriau užtikrinti saugumą. Tai bus padaryta nepaisant triukšmo Europoje ir JAV“, – sakė Rusijos ambasadorius Baltarusijoje Borisas Grizlovas. Vakarinės Baltarusijos sienos – Lenkija ir Lietuva. Rusai akcentuoja, kad infrastruktūra branduoliniams ginklams Baltarusijoje bus parengta iki liepos, kai Vilniuje susirinks visų NATO šalių vadovai.

„Siekiama įbauginti, aišku, eskaluoti toliau konfliktą su Vakarais. O mums tai tėra tik dar vienas priminimas, kad gyvename šalia dviejų labai nesaugių kaimynių“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Anot jo, galimybės branduoliniam ginklui jau seniai yra Kaliningrade. Nerimą labiau kelti ne tiek nauja dislokavimo vieta, bet tai, kad rusai pradėtų vežioti branduolinius ginklus iš dabartinių bazių. „Pats judėjimo faktas, kad jis juda, tai yra svarbus ir nerimą keliantis signalas“, – teigė G. Landsbergis.

Buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad rusai grasino, kol jaučia galintys pakeisti ar atidėti Vakarų sprendimus. O pamatę, kad to nepakeis, patys atsitraukia. Geriausias pavyzdys – antradieniai oficialia NATO nare tapsianti Suomija. Dar yra laukiama Švedijos prisijungimo, nors prieš invaziją į Ukrainą rusai išsiuntė NATO ultimatumą – atsitraukti iš Rytų Europos.

„Tai yra pasekoje to, ką jie šnekėjo – visiškai priešingai. Bet jie tą nuleido, prisimenate – ką darysi, čia blogas jų sprendimas“, – LNK žinioms sakė L. Linkevičius.

Anot G. Landsbergio, rusų planai dėl branduolinio ginklo gali būti argumentas Lietuvai siekiant papildomų NATO pajėgų ir paskata naujoms sankcijoms. „Vienareikšmiškai man yra apmaudu, kad mes vis dar esame užstrigę su baltarusiškomis sankcijomis“, – teigė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis. Po pareiškimų apie branduolinį ginklą Baltarusijoje, Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos patarėjas interviu Vokietijos žiniasklaidai pakartojo – Lenkija būtų pasirengusi bendradarbiauti NATO branduolinio ginklo dalijimosi sistemoje. Ir prisiimti atsakomybę.

Šaltinis
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)