„Jau anksčiau esame išreiškę savo poziciją, kad būtų naudinga 2023 m. biudžete turėti tam tikrą lankstų mechanizmą ir numatyti be tų 2,5 proc. BVP gynybos išlaidų finansavimo, taip pat papildomą galimybę skolintis iki 3 proc. BVP. To reikia tam, kad galėtume įgyvendinti savo ambicingus planus ne tik modernizuoti mūsų krašto apsaugos sistemą, bet ir pasirengti geriau, kaip užsienio karines pajėgas priimančiai valstybei“, – penktadienį po susitikimo su Suomijos prezidentu Sauli Niinistö žurnalistams teigė G. Nausėda.
„Mūsų pozicija yra tokia, kad tai būtų tik galimybė, kuria mes pasinaudotume tik tuo atveju, jei tikrai to reikėtų ir būtų tikslinga tą daryti“, – pridūrė jis.
Šalies vadovas tikina, kad skolintis iki 3 proc. BVP gynybai būtų galima viršplaninių pajamų atveju, pvz. mažesnio energetikos kainų kompensavimui skiriamu išlaidų dydžio atveju.
„Siūlome dar vieną papildomą saugiklį, kad skolintis būtų galima tik tuo atveju, jeigu šis sprendimas nedidintų biudžeto bendrojo deficito. Pavyzdžiui viršplaninių pajamų atveju, kaip turime situaciją šiais metais, arba pavyzdžiui energetikos kainų kompensavimui skiriamų išlaidų mažesnio dydžio atveju, mes galėtume tai padaryti ir atliepti tiems iššūkiams, kurie šiuo metu prieš mus yra iškilę“, – tvirtino prezidentas.
ELTA primena, kad spalio pirmoje pusėje G. Nausėda siūlė kitų metų valstybės biudžete numatyti galimybę krašto apsaugai skolintis iki 3 proc. BVP, nes dabar suplanuotų lėšų, anot jo, gali nepakakti.
Šalies vadovas tuomet pažymėjo, kad jeigu siekiama realizuoti Lietuvos kariuomenei bei karinei infrastruktūrai keliamus tikslus, gerai būtų turėti „lankstesnį biudžetą“.
