aA
Po paskutinio prezidentės Dalios Grybauskaitės metinio pranešimo išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda įvertino šalies vadovės indėlį užsienio ir vidaus politikai. Jis pagyrė D. Grybauskaitę už veiksmus užsienio politikoje, tačiau teigė metiniame pranešime pasigedęs dėmesio švietimui ir socialinei atskirčiai.

Pasak išrinktojo prezidento, prezidentės laikysena užsienio politikos klausimais niekada nekėlė abejonių, kad mes neturime aiškios krypties.

G. Nausėdos vertinimu, per tuos metus susiformavo ir mūsų partnerių labai aiškus supratimas, kad Lietuvos Rytų ir Vakarų politika yra pagrįsta aiškiais principais,o jie yra įgyvendinami nuosekliai, o „prezidentės laikysena visada buvo tvirta“.

„Tai prisidėjo prie Lietuvos tarptautinio įvaizdžio stiprinimo“, – sakė G. Nausėda, žadėdamas kartu su komanda tokią politiką plėtoti.

Apie investicijas turi šiek tiek kitokį požiūrį

Kalbėdamas apie investicijų sąlygų patikimumą, jis teigė, kad „negalima sakyti, kad viskas buvo labai gražu arba labai juoda“.

Pasak jo, pavyko pasiekti persilaužimo investicijų pritraukimo srityje, atėjo didieji investuotojų vardai į Lietuvą. Išrinktasis prezidentas atkreipė dėmesį, kad investicijos įgyvendinamos ne tik didžiuosiuose miestuose. Jo nuomone, tai yra nemažas pasiekimas.

„Iš dalies siečiau šituos pasiekimus ir su tuo, kad Lietuva įsivedė eurą 2015 m. Tuomet mes kalbėjome, kad trejų ketverių penkerių metų perspektyvoje tai turėtų labai smarkiai palankiai atsiliepti investicinėms sąlygoms Lietuvoje, ir mes matome, kad tai tampa tikrove“, – sakė G. Nausėda.

Pasigedo dėmesio švietimo ir socialinės politikos klausimais

Išrinktasis prezidentas teigė metiniame pranešime pasigedęs didesnio akcento švietimui ir ypač socialinei atskirčiai.

Jis atkreipė dėmesį į Europos Komisijos pristatytas išvadas dėl Lietuvos socialinės ir ekonominės padėties ir pateiktas rekomendacijas. Pasak išrinktojo prezidento, tos rekomendacijos buvo pateiktos šiek tiek labiau primygtina forma, išvadose konstatuoja, kad Lietuvos socialinė situacija negerėja, ir ji tampa socialinės taikos klausimu.

G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad, jei nieko nebus daroma, tai „ne tik prarasime žmones per emigraciją, bet turėsime sudėtingą socialinį klimatą“.

„Gerovės valstybės vizija (...) pasiteisina, ji tikrai pripažįstama tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje“, – sakė išrinktasis prezidentas.

Nausėda įvertino galimus mokesčių reformos pokyčius

Kalbėdamas apie sprendimus dėl socialinės atskirties, jis atkreipė dėmesį, kad viena iš dabar egzistuojančių problemų – laiku nevykstantis situacijos identifikavimas.

G. Nausėda teigė, kad šiuo metu net negalima spręsti, ar Vyriausybės sprendimai sėkmingi, kadangi rezultatai skelbiami tik po tam tikro laiko. Jis patikino, kad jau buvo narinėtos galimybės, ar nebūtų galima sukurti socialinių rodiklių sistemą, kuri padėtų spręsti šitą problemą.

Kalbėdamas apie priemones, kuriomis būtų galima spręsti socialinės atskirties problemą, pasak jo, tam reikalingas kompleksas priemonių – ne tik kalbant apie mėnesio minimalią algą ir vaiko pinigų didinimą.

G. Nausėdos teigimu, Vyriausybės numatomas spartus neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas gali kliudyti įgyvendinti socialinės politikos tikslus, todėl gali tekti lėtinti numatomus tempus.

„Gali atsitikti taip, kad šitoje vietoje reikės rinktis – arba mes įgyvendiname tas priemones, kurios yra numatytos ir dėl vaiko pinigų, ir dėl kitų dalykų, ir galbūt svarstydami tuo pat metu NPD – nebūtinai stabdymą, bet didinimo lėtinimą, – arba mes tiesiog paliekame mokesčių reformos situaciją tokią, kokia yra, ir atsisakome reikšmingesnio postūmio socialinės politikos srityje“, – kalbėjo išrinktasis prezidentas.

„Prasminga kalbėti apie Neapmokestinamų pajamų dydžio didinimą, nebent diferencijuojant pagal šeimos padėtį“, – sakė G. Nausėda.

Pasak jo, dabar dirbančių šeimų socialinės problemos kartais net aktualesnės, ypač, jei jos turi vaikų.

„Ir jeigu ji turi jų nemažai, jai dažnai yra gerokai sudėtingiau negu namuose esantiems tėvams prižiūrėti savo vaikučius, spręsti jų dalyvavimo būreliuose, mokyklos lankymo klausimus. Dėl to manau, kad diskusija šiuo klausimu irgi yra reikalinga“, – sakė G. Nausėda.

Išrinktasis prezidentas taip pat teigė, kad tolesnės diskusijos dėl progresinės mokesčių sistemos nėra tabu. Tačiau jis teigė, kad jam kelia nerimą tai, kaip vyksta diskusijos šiuo klausimu.

„Man truputį kelia nerimą pasigirdę siūlymai, kad mums tiesiog dabar reikia įvesti dar daugiau tarifų, ir tuos viršutinius tarifus užkelti. Tiesa sakant, dabartinėje padėtyje daryti tokį sprendimą reiškia nepadaryti nieko, nes dabartinis 27 proc. tarifas galioja tokiai nykstamai mažai žmonių grupei, kad jis praktiškai net neleidžia kalbėti apie progresinės mokesčių sistemos egzistavimą Lietuvoje „de facto“, – sakė G. Nausėda.

Pasak jo, reikėtų ne didinti viršutinius mokesčių tarifus, o kalbėti apie tai, nuo kokios pajamų ribos tie didesnieji tarifai yra įgyvendinami, ir pradedami taikyti.

„Manyčiau, kad pirmiausia, apie ką mes turime kalbėti, tai mažinti tą pajamų ribą, nuo kurios įsigalioja aukštesnis pajamų ir pelno mokesčio tarifas“, – sakė G. Nausėda.

Jis priminė per rinkimų debatus išsakytą mintį, kad būtų grįžta prie principo, kad skirtingi pajamų tarifai būtų taikomi ne pajamoms pagal kilmę, o pajamoms pagal dydį.

„Kitaip tariant – kad daugiau prie valstybės reikalų prisidėtų tie, kurie ir uždirba daugiau – ir ne tiek svarbu, iš kokių šaltinių jie uždirba. Kad neatsitiktų taip, kad tie žmonės, kurie gauna pajamas ne darbo pajamų forma, o kitomis formomis, kažkodėl, dėl nevisai suprantamų priežasčių, moka žymiai mažesnius mokesčių tarifus negu žmogus, kuris dirba pilną darbo dieną, dirba visą gyvenimą, ir moka pačius didžiausius mokesčius, nes turi susimokėti Gyventojų pajamų mokestį, socialinio draudimo įnašus ir visa kita“, – sakė G. Nausėda.

Dėl ateities pensijų nėra didelis optimistas

Pasak išrinktojo prezidento, valdančiuosius kritikuoti visada yra už ką, ypač, kai kalbama apie tokius dalykus kaip pensijų arba mokesčių reforma.

„Svarstytinų aspektų yra. Pensijų reformos klausimu esu pasisakęs dar tada, kuomet dar nedalyvavau prezidento rinkimų kampanijoje. Nepaisant to, kad tai yra žingsnis į priekį – ypač perkeliant bazinės pensijos mokėjimą į valstybės biudžetą, padarant jį priklausomą nuo ekonominės situacijos, bendrųjų mokesčių įplaukų – visa tai yra gerai. Taip pat gerai yra ir „Sodros“ skolos likvidavimo klausimas, bet mes nelabai matome, ar kaupimo norma, kuri lemia, pirmiausia, mūsų galimybes mokėti oraus dydžio pensijas ateityje, ar ji dėl šitos reformos kaip nors keičiasi“, – sakė G. Nausėda.

Pasak jo, „šiandien reikia pripažinti, kad pati kaupimo norma, pats skatinimo mechanizmas, kuris skatina žmones kaupti antrojoje pensijų pakopoje, deja, nelabai didėja“.

„Dėl tos priežasties bus problemų norint apsirūpinti oriai senatvei ateityje. Lentynėlės pakeistos, lentynėlese – kiti procentai, nes keičiasi ir kiti baziniai dydžiai, bet vis dėl to deja tenka pripažinti, kad šiuo metu nelabai padarėme didelį žingsnį į priekį pensijų reformos srityje. Mūsų pensijų sistema lieka iš esmės panašaus pajėgumo, generuojanti panašius pinigų srautus, ir dėl tos priežasties stebuklų tikėtis, esant tokiai sistemai, neverta“, – sakė G. Nausėda.

Apie mokesčių reformą: sudėtinga pasiekti visų tikslų vienu metu

Kalbėdamas apie mokesčių reformą, jis akcentavo, kad didžiausia kritikos ugnis buvo nukreipta į tai, kad mes po truputį padaliname pinigų visiems keldami NPD.

„Tai yra gal ir neblogas sprendimas. Bet tai labai sumažina mūsų galimybes imtis įgyvendinti socialinės politikos sprendimus, didinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus. Ir šiandien mes akivaizdžiai matome, kad tikrai ta antklodė yra tokia ribota, kad tampant ją į vieną ar į kitą pusę, yra gana sudėtinga pasiekti visų tikslų vienu metu“, – sakė G. Nausėda.

Nepritaria valstybinėms vaistinėms

G. Nausėda dar kartą išreiškė susirūpinimą dėl idėjų rinkoje įvesti daugiau valstybinių rinkos dalyvių. Valdantieji buvo minėję idėjų apie valstybines vaistines, alkoholio parduotuves.

„Yra tam tikrų sprendimų, kurie veda mus į šoną nuo rinkos ekonomikos. Tai tikrai nėra sprendimai, kurie padėtų įgyvendinti gerovės valstybę. Turiu galvoje idėjas, kuriomis stengiamasi išryškinti valstybinio kapitalizmo pranašumus. Mano nuomone, tokių paprasčiausiai nėra. Todėl, kuomet atsiranda rinkoje be privačių dalyvių dar ir valstybiniai, manau, kad tai yra didelė problema

Išoriškai tai atrodo, kaip neva didesnė konkurencija. Bet realiai tai yra privilegijuoto rinkos dalyvio atsiradimas, nes valstybinis rinkos dalyvis yra matomais arba nematomais saitais susijęs su įstatymo leidžiamosiomis institucijomis, ir anksčiau arba vėliau atsiranda pagundų nustatyti jam ypatingas rinko sąlygas. Tada konkurencijos principas yra iškraipomas“, – sakė G. Nausėda.

Nėra politinių tyrimų komisijų fanas

Jam taip pat atrodo neatrodo prasmingas valdančiųjų kapstymasis praeityje, iki gali nežinant, ar tyrimų rezultatas yra politiškai angažuotas.

„Tai nėra demokratinės visuomenės atributas. Manau, kad kuo mažiau turėsime tokių tyrimų komisijų, kurios užsiima tokiais pseudo istoriniais tyrimais, o neatsako į teisinės atsakomybės klausimus, tuo bus geriau, ir Seimas galės užsiimti savo pagrindine veikla – leisti įstatymus ir priiminėti kitokius sprendimus“, – sakė G. Nausėda.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(155 žmonės įvertino)
3.9290

Top naujienos

Pinigai dar ne viskas: į Lietuvą grįžo dirbti už keturiskart mažesnį atlyginimą ir nesigaili (27)

Prieš dvejus su puse metų iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą gyventi grįžęs Gytis Kašėta...

Plaukimo meistras atsakė, kokią klaidą darome beveik visi: toks jūsų veiksmas gali baigtis tragiškai (19)

Lietuvą užklupęs karštis reikalauja aukų. Gelbėtojai praneša jau apie 6 skenduolius, tačiau...

Po Petrikytės koncerto kilusio skandalo Vitulskienė sulaukė atsako: dabar provokuoja ir net prakeikė vaikus (506)

Pastarieji metai, kai pradėjo veikti verslininkės Erikos Vitulskienės mados namai, žinomai...

Gydytojų gudrybė naciams įvarė panišką baimę: mirtinos ligos „protrūkis“ išgelbėjo tūkstančius (48)

Antrojo pasaulinio karo metais vienas žmogus kreipėsi į gydytoją Lenkijos Rozvadovo mieste dėl...

Užkalnis Vilniuje rado geriausius sušius ir dar vieną patiekalą, geriausią Europoje (94)

Pradedame nuo to, kad nuo sekmadienio, birželio 16 d., jūs nebegausite ten vietų be rezervacijos....

Mama naujų mokslo metų laukia su siaubu: mus šokiravo, kiek kainuos pirmoko laikas mokykloje (134)

Esu būsimo pirmoko mama . Kadangi esame mažesnes nei vidutines pajamas uždirbanti šeima,...

Maisto produktai karštą dieną: pavalgę jausitės puikiai ir atvėsite 10 gudrybių (6)

Mažiau angliavandenių ir baltymų – užtikrintas būdas ištverti svilinanti vasaros karštį,...

Apie „švytinčią“ piloto profesiją arba mergaitėms taip pat reikėjo (31)

Panašu, jog populiarios dainos „Reikėjo berniukams“ žodžius greitai teks perrašyti –...

Šaulių sąjungos vadas: Rusijos agresija buvo žadintuvas mūsų visuomenei (891)

„Tai buvo lūžis mano gyvenime“, – šypsosi Lietuvos šaulių sąjungos ( LŠS ) vadas...

Garbaus amžiaus avarijos kaltininkė reanimacijoje, į ligoninę paguldyta ir jauna mama bei jos kūdikis (24)

Birželio 15 d., 11.46 val., kelyje Plungė–Plateliai, ties ženklu „11 km iki Šaltojo karo...