„Šiandien surengėme tarpinstitucinį pasitarimą, kurio tikslas buvo aptarti susiklosčiusią situaciją po sprogimo Lenkijoje.
Manau, kad tai yra pakankamai svarbus ir naujas etapas šio karo eigoje. Kadangi dėl agresyvių Rusijos veiksmų, karo prieš Ukrainą, jau skrenda raketos į NATO teritoriją. Ir žūsta NATO valstybėse gyvenantys žmonės. Tai yra naujas konflikto eskalavimo etapas. Į kurį NATO valstybės, kaip visuma privalo reaguoti adekvačiai“, – per spaudos konferenciją prezidentūroje po pasitarimo kalbėjo šalies vadovas.
Trečiadienį prezidento inicijuotas pasitarimas įvyko dėl saugumo situacijos regione.
Teigia, kad panašių incidentų gali būti ateityje
Šalies vadovas teigė, jog dėl sprogimų vis dar vyksta tyrimas.
„Ir dar negalima tiksliai pasakyti priežasčių, kieno paleista raketa. Ir kodėl paleista raketa. Tačiau jau dabar galime akivaizdžiai konstatuoti priežastinį ryšį tarp labai smarkiai padidėjusio Rusijos karinių ir civilinių infrastruktūros apšaudymų ir šio įvykio Lenkijos pasienyje. Rusija sąmoningai renkasi eskalacijos kelią.
Sąmoningai siekia sužlugdyti Ukrainos civilinę infrastruktūrą. Sukelti kančias žmonėms, kadangi prasideda šaltasis metų sezonas. Todėl didelė dalis šiandien Ukrainos gyventojų neturi elektros. Dėl tos priežasties tai yra daroma visiškai sąmoningai, tikslingai. Ir todėl tokių veiksmų pasekoje atsitiktinių incidentų, galimų raketų nukrypimų nuo kurso gali būti ir ateityje“, – kalbėjo šalies vadovas.
G. Nausėda spaudos konferencijoje sakė, kad jau šiandien įvyksiančiame NATO ambasadorių susitikime turėtų būti pateiktas „labai aiškus situacijos vertinimas“.
„Labai pateikti aiškią reakciją į tai, kas įvyko. Ir imtis sprendimų jau pačiu artimiausiu metu“, – tikino prezidentas.
Jis taip pat teigė, jog trečiadienio rytą jau telefonu kalbėjosi su prezidentu Andrzejumi Duda.
„Esame pasirengę padėti visomis galimomis priemonėmis, jeigu tokios būtų paprašytos. Lenkijos prezidentas man pateikė informaciją apie tai, kas vyko pastarąją naktį, apie pokalbius su kitų valstybių lyderiai. Ir pasakė, kad šiandien Lenkija kreipsis dėl NATO 4–ojo straipsnio aktyvavimo“, pranešė G. Nausėda.
Jis teigė, jog Lietuva rems šią poziciją ir Lietuva aktyviai dalyvaus diskusijoje, kalbėdama pirmiausia apie oro gynybos sistemų dislokavimą ne tik Lenkijos pasienyje su Ukraina.
„Tačiau mes žvelgiame toliau – į visą rytinį NATO flangą. Priminsiu, kad Madrido viršūnių susitikime, kuris įvyko prieš keletą mėnesių, vienas iš teksto elementų buvo oro gynybos sistema NATO rytiniame flange. Manau, kad šis įvykis, kurį dabar patyrėme visu aktualumu verčia mus galvoti, kaip greičiau įgyvendinti šį principą, kurį mes įtvirtinome deklaracijoje“, – kalbėjo prezidentas G. Nausėda.
Prezidentas: tikimybė, kad raketos gali atskristi iki Lietuvos nedidelė
Jis sakė besitikintis, kad iki kitų metų NATO viršūnių susitikimo, kuris vyks Vilniuje, pažangoje šioje srityje bus pademonstruota.
„Kadangi situacija ir naujausios aktualijos akivaizdžiai patvirtina, kad, pirma, tai buvo teisingas sprendimas, antra – šį sprendimą reikia kuo greičiau įgyvendinti“, – tikino šalies vadovas G. Nausėda.
„Negaliu atmesti, kad jeigu Rusija ir toliau eis šiuo keliu, tokių incidentų, kokį mes turėjome dabar Lenkijoje, gali būti ir daugiau. Nenoriu gąsdinti, bet tai yra pirmiausia pačios Rusijos išprovokuota grėsmė, bendrai padidėjusi grėsmė, į kurią mes privalome reaguoti tam, kad užtikrintume mūsų žmonių saugumą“, – kalbėjo šalies vadovas G. Nausėda.
Jo teigimu, tiek karinės grėsmės, kritinės infrastruktūros saugojimo veiksmai yra padaryti.
„Ir jie yra adekvatūs susiklosčiusiai situacijai. Kažkokių ypatingų naujų žingsnių, kurie būtų nukreipti į kritinės infrastruktūros apsaugą, arba mūsų karinę apsaugą nebuvo padaryta, nes situacija yra pakankamai gerai kontroliuojama“, – sakė šalies vadovas.
„Tačiau mes visomis išgalėmis sieksime, kad NATO lygiu būtų priimti sprendimai ir atkreiptas padidintas dėmesys jau naujų aktualijų kontekste rytiniam NATO flangui ir jo bendrajam saugumui. Tai šiandien yra nepaprastai svarbu, NATO dangus turi būti apsaugotas 100 procentų“, – tikino G. Nausėda.
Paklaustas apie panašius incidentus, kurių, kaip sakė G. Nausėda, gali būti ir daugiau, prezidentas teigė, jog tikimybė, jog tai gali atsitikti ir Lietuvoje, yra labai nedidelė.
„Galime kalbėti tik apie atsitiktinių raketų trajektorijas. Ir šiandien galiu labai aiškiai pasakyti, kad tokia tikimybė, jog tokios raketos gali atskristi iki Lietuvos, yra labai nedidelės. Tačiau mes turime atkreipti dėmesį į tai, kad kare dalyvauja ne tik Rusija. Ir skirtingu intensyvumu šiame kare dalyvauja ir Rusijos satelitas – Baltarusija. Štai kodėl tokie incidentai gali atsitikti ir kitose vietose.
Bet dar kartą pasikartosiu, kad šiandien tikimybė, jog kažkas panašaus gali atsitikti Lietuvos teritorijoje, dėl suprantamų techninių priežasčių – atstumų ir kitų dalykų, yra minimali“, – pabrėžė G. Nausėda.
Landsbergis: atsakomybė už sukeltą situaciją tenka Rusijai
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad atsakomybė už sprogimus Lenkijoje tenka Rusijai. Ministro žiniomis, dėl susidariusios situacijos Lenkija prašo 4-ojo NATO straipsnio, numatančio konsultacijas tarp aljanso valstybių, aktyvavimo.
„Manau, kad bet kuriuo atveju atsakomybė už sukeltą situaciją tenka Rusijai. Jeigu ne jos pradėtas karas, incidentų ir sprogimų grėsmės praktiškai nebuvo ir jos nebūtų“, – žurnalistams po tarpinstitucinio sustikimo Prezidentūroje trečiadienį teigė G. Landsbergis.
Ministras akcentuoja, kad kai paaiškės incidento priežastys, tada bus galima pateikti tikslesnį tiek Lietuvos, tiek ir sąjungininkų vertinimą.
„Mano žiniomis, Lenkija prašo 4-ojo straipsnio ir mes be abejonės palaikome. Visiškai su Lenkija solidarizuojamės. Kalbėjau šiandien ryte su Lenkijos užsienio reikalų ministru, išsakiau plieninę Lietuvos paramą jų prašymams, taip pat pažadėjau, kad jeigu reikėtų kokios nors paramos iš mūsų, mes kaimynai, strateginiai partneriai esame pasiruošę ją suteikti“ , – sakė ministras.
Visgi, pasak jo, kol kas jokių prašymų iš Lenkijos nėra gauta.
Antradienį Rusijos kariuomenė smogė Ukrainai stipriausią smūgį nuo karo pradžios. Priešas į Ukrainos miestus paleido apie 100 raketų. Jos daugiausia buvo nutaikytos į kritinės infrastruktūros objektus.
Šių atakų metų netoli sienos su Ukraina esančiame Lenkijos Pševoduvo kaime nukrito dvi raketos, žuvo du žmonės. Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis, suderinęs su šalies prezidentu, antradienio vakarą skubiai sušaukė Ministrų Tarybos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdį.
Tuo tarpu JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį per susitikimą su pasaulio lyderiais teigė, kad yra požymių, jog raketa, pataikiusi į kaimą Lenkijos rytuose, galėjo būti Ukrainos priešlėktuvinė raketa.
Kasčiūnas: Vakarai negali pasirodyti silpni
Po sprogimo Lenkijoje galima kalbėti apie oro gynybos elementų stiprinimą rytiniame NATO flange, pirmiausia, Lenkijoje, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Dabar, anot jo, Vakarai negali pasirodyti silpni.
Po to, kai pasirodė pranešimai apie sprogimą Lenkijoje netoli Ukrainos sienos, trečiadienį ryte prezidentas Gitanas Nausėda surengė tarpinstitucinį pasitarimą.
Prieš jam prasidedant Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos pirmininkas L. Kasčiūnas teigė, kad Vakarai dabar negali pasirodyti silpni.
„Labai svarbu, kad reakcija nebūtų tokia, kuri galėtų būti suprasta kaip kažkoks silpnumo ženklas. Kad mūsų rytinis priešas Rusija nesuprastų to kaip žalios šviesos dar panašiems incidentams ateityje. Čia yra labai svarbu, tą reikia padaryti, kad tokių interpretacijų jiems galvoje nekiltų“, - žurnalistams komentavo politikas.
Prezidento inicijuoto tarpinstitucinio pasitarimo tikslas – pamatyti bendrą įvykių paveikslą, įvertinti turimą tiek partnerių, tiek žvalgybos informaciją, aptarti, kada galėtų pasibaigti Lenkijos tyrimas dėl sprogimo, vardijo L. Kasčiūnas.
Lenkijos vykdomas tyrimas, pasak jo, dabar yra esminis.
„Nuo jo, matyt, atsispirsime ir [imsimės] didesnių veiksmų. Lenkus remsime kiekviename jų žingsnyje“, – teigė parlamentaras.
„Kokios bebūtų šio incidento šaknys, turime pamatyti visą, platų priežasčių paveikslą. Priežastis yra Rusijos agresija prieš Ukrainą, karas prieš Ukrainą, oro antskrydžiai prieš Ukrainą. Vakar 100 raketų buvo paleista į Ukrainą, ukrainiečiai ginasi. Tai yra pagrindinė priežastis, todėl ir atsakas turi būti adekvatus. Priežastis yra Rusija, atsakas yra oro gynybos sistemos <...> ir duoti daugiau ginkluotės ukrainiečiams, kad jie galėtų atsiimti savo žemes“, – toliau kalbėjo L. Kasčiūnas.
Sunku, anot jo, pasakyti, ar NATO imtųsi veiksmų, kad užtikrintų Ukrainos teritorijos saugumą.
„Bet iš to, ką aš dabar girdžiu, matyt, daugiau galėtume kalbėti apie kažkokių oro gynybos elementų stiprinimą rytiniame NATO flange, pirmiausia, Lenkijos teritorijoje“, - svarstė L. Kasčiūnas.
Lenkijos Užsienio reikalų ministerija antradienį patvirtino, kad arti Ukrainos pasienio esančiame Przewodowo kaime nukrito Rusijoje pagaminta raketa, dėl kurios žuvo du Lenkijos piliečiai. Tiesa, neaišku, kurios valstybės – Ukrainos ar Rusijos – paleista raketa, atliekamas tyrimas.
L. Kasčiūnas, kalbėdamas apie sprogimą Lenkijoje, ragino nepamiršti Rusijos atsakomybės – esą ji atsakinga ir už dviejų žmonių Lenkijoje mirtį.
„Intensyvus aiškinimasis kas atsakingas už dviejų raketų smūgius į Lenkijos teritoriją turi nepamiršti esminio fakto: būtent Rusija vakar paleido apie 100 raketų į Ukrainos miestus ir civilinę infrastruktūrą. Tai dar viena Kremliaus vykdomo teroro prieš Ukrainos civilius akcija ir ženklas G20 lyderiams susirinkusiems Bali, kad barbariška Rusija spjauna į civilizuotą pasaulį ir jo nuomonę.
Jei ne Rusijos agresija, jokia raketa nebūtų niekada, net ir netyčia, pataikiusi į Lenkijos teritoriją. Todėl dviejų lenkų civilių žūtis yra Rusijos atsakomybė. Jei ne Rusijos karas, niekas nebūtų žuvęs nuo raketų nei Lenkijoje, nei Ukrainoje. Tai esminis dalykas, kurio turime nepamiršti“, – feisbuke trečiadienį rašė politikas.
Nausėda: tragiško incidento pasienyje su Ukraina tyrimas kol kas nėra baigtas
Prezidentas G. Nausėda trečiadienį su Lenkijos prezidentu A. Duda telefonu aptarė situaciją regione po vakarykščių Rusijos atakų prieš Ukrainą ir sprogimų Lenkijoje.
Šalies vadovas išreiškė užuojautą dėl dviejų civilių Lenkijos gyventojų žūties pasienyje su Ukraina ir patvirtino Lietuvos solidarumą ir paramą Lenkijai.
„Kiekvienos NATO valstybės saugumas yra visų sąjungininkų bendras reikalas, mūsų vieningumas yra didžiausia mūsų jėga. Lietuva, kaip ir visas NATO aljansas šią valandą yra kartu su Lenkija. Veikdami išvien mes sustabdysime mirtį ir sugriovimus sėjantį teroristinį režimą“, – pranešime spaudai cituojamas prezidentas.
Lenkijos prezidentas informavo šalies vadovą, kad tragiško incidento pasienyje su Ukraina tyrimas kol kas nėra baigtas.
Anušauskas: iš raketos nuolaužos nustatyta, kad ji rusiškos kilmės
Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas trečiadienį padėtį aprašė feisbuke.
„Ką galima dabar pasakyti apie žmonių aukų pareikalavusį incidentą su raketa Lenkijos teritorijoje?
1. Incidentas įvyko 160 km nuo paramos Ukrainai logistinio centro, kuris pridengtas priešlėktuvine gynyba. Šios gynybos spindulys yra toli nuo incidento vietos.
2. Iš raketos nuolaužos nustatyta, kad ji rusiškos kilmės.
3. Lenkija tiria, vertina ir konsultuojasi, tačiau šiai akimirkai konsultacijų dėl 4-ojo str. nepaprašė. Konsultacijos vyksta tarp šalių lyderių kitais formatais.
5. Lenkijos kariuomenėje ir priešlėktuvinėje gynyboje yra aukštesnė parengtis, kas yra normali reakcija ir praktika tokiais atvejais.
6. JAV prezidentas pasakė, kad vertinti anksti, bet aiškinamasi iš kur buvo paleista raketa.“
Reaguodama į incidentą, Lenkija padidino karinių dalinių parengties lygį, prašo surengti NATO susitikimą pagal sutarties 4 straipsnį.
Kad virš Lenkijos oro erdvės skridęs NATO lėktuvas užfiksavo šalyje nukritusią raketą, CNN patvirtino Aljanso pareigūnas.
Su anonimiškumo sąlyga kalbėję trys JAV pareigūnai naujienų agentūrai AP sakė, kad, remiantis preliminariais vertinimais, Lenkijoje nukritusią raketą paleido nuo Rusijos atakų besiginantys ukrainiečiai.
Apie tai, kad mažai tikėtina, jog Lenkijoje nukritusi raketa atskriejo iš Rusijos teritorijos, po skubaus G-7 ir NATO šalių pasitarimo Balyje vykstančiame G-20 aukščiausiojo lygio susitikime kalbėjo JAV prezidentas Joe Bidenas.
Lenkijos vyriausybės atstovai per antradienio vakarą surengtą spaudos konferenciją patvirtino, kad išties įvyko sprogimas, per kurį žuvo du žmonės. Kas tiksliai sprogo, įvardyta nebuvo.
