Nausėda regi kelias išeitis dėl partnerystės: neturėtų būti „gudraujama Konstitucijos atžvilgiu“

„Yra du keliai. Viena, pamėginti pakoreguoti patį įstatymą ir, ko gero, labiausiai kliūvantis dalykas yra partnerystės apibrėžimas, kuris yra jau per daug panašus į šeimos sąvoką ir šeimos apibrėžimą, ir tokiu tokiu būdu kyla klausimas dėl Konstitucijos 38 straipsnio apėjimo kitais būdais“, – antradienį po Europos Vadovų tarybos posėdžio Prezidentūros išplatintame vaizdo įraše teigė G. Nausėda.

Pasak jo, neturėtų būti „gudraujama Konstitucijos atžvilgiu“.

„Konstitucija turėtų išlikti tas dokumentas, kurį mes besąlygiškai gerbiame. Jeigu manome, kad kažkurios Konstitucijos nuostatos nebeatitinka mūsų šalies realijų, tada daug sąžiningesnis kelias yra mėginti pakeisti Konstituciją, tačiau bus nelengva“, – kalbėjo prezidentas.

Konstitucijos 38 straipsnyje nurodoma, kad „šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“. Tuo tarpu prieš dešimtmetį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad „konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto, įtvirtinto Konstitucijos 38 straipsnio 3 dalies nuostatose“.

„Arba kita galimybė yra mėginti taisyti, tiksliau, peržiūrėti Civilinį kodeksą, užtikrinant tam tikras teises, apie kurias aš taip pat jau esu kalbėjęs. Civiliniai santykiai tarp vienos lyties asmenų turi būti sureguliuoti ir to reikia siekti. Ir aš manau, kad arba pirmuoju, arba antruoju keliu įmanoma pasiekti rezultatą“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.

Seimas antradienį nepritarė projektui dėl lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo. Už projektą po pateikimo balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 58, septyni susilaikė. Nepritarus po pateikimo, kitu balsavimu projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti.

Partnerystės įstatymo projektu siūlyta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę. Projektu partnerystę siūlyta apibrėžti kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.

Projekte buvo nurodoma, kad tie santykiai grindžiami pastoviais „emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagalbos, pagarbos ir ar panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“.

Buvo siūloma, kad Partnerystės įstatymas įsigaliotų nuo 2022 metų sausio 1 dienos.

Projektą kartu su Liberalų sąjūdžio vadove V. Čmilyte-Nielsen pateikė Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis, premjerė Ingrida Šimonytė, Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė, taip pat Žmogaus teisių komiteto vadovas, Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius ir šio komiteto narys konservatorius Andrius Navickas.

Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.