„Aš manau, kad nebekaitinkime atmosferos ir nebeieškokime naujų metaforų, o tiesiog palaukime. Aš manau, kad 2-3 mėnesių perspektyvoje mes matysime, kaip valdančioji koalicija geba ar negeba dirbti kartu“, – pirmadienį LRT teigė G. Nausėda.
„Aš išreiškiau savo rimtas abejones pirmiausiai dėl to, kad vienas iš koalicijos partnerių atspindi visiškai kitokias užsienio politikos vizijas nei pati valdančioji koalicija“, – kalbėjo jis.
Anot G. Nausėdos, tokios abejonės yra rimtos ir ragina svarstyti, „ar toks koalicijos partneris apskritai suradęs vietą politiniame landšafte“.
„Jei jis šneka atvirai prorusiškai arba skelbia tokias mintis, kurios užgauna ir tikrai užgautų bet kieno, Ukrainos gynėjų savigarbą, tai klausimas, ką jis toje koalicijoje veikia“, – kalbėjo prezidentas, akcentuodamas, jog tai „pirmiausiai klausimas jam (R. Žemaitaičiui – ELTA) pačiam, o ne koalicijos partneriams“.
R. Žemaitaitis viešai kritikavo Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimus reikšmingai didinti asignavimus krašto apsaugai. Seimo pirmininkui Sauliui Skverneliui paraginus tuo abejojančius politikus nuvykti į Ukrainą, R. Žemaitaitis pareiškė nematąs prasmės to daryti.

„Galiu lankytis Ukrainoje, bet neturiu aš ten ko važiuoti. Nebent kyšių ėmimo, korupcijos, ginkluotės pardavimo, valstybės pardavimo atvejų ten tikrai galima išmokti“, – Eltai ironizavo R. Žemaitaitis.
„Jei jis šneka atvirai prorusiškai arba skelbia tokias mintis, kurios užgauna ir tikrai užgautų bet kieno, Ukrainos gynėjų savigarbą, tai klausimas, ką jis toje koalicijoje veikia“, – kalbėjo prezidentas, akcentuodamas, jog tai „pirmiausiai klausimas jam (R. Žemaitaičiui) pačiam, o ne koalicijos partneriams“.
„Aušriečių“ pirmininkas dėmesio centre atsidūrė ir dėl pasisakymų apie prezidentą Gitaną Nausėdą. Kaip praėjusią savaitę skelbė LNK žinios, susitikimų su rinkėjais metu R. Žemaitaitis metė kaltinimus šalies vadovui, neva šis siūlo nacionalizuoti gyventojų indėlius ir panaudoti juos gynybai. Taip pat politikas aiškino, jog krašto apsaugą būtų galima finansuoti iš lėšų, kurias Lietuva galėtų gauti atšaukusi sankcijas Baltarusijos trąšų tranzitui.
S. Skvernelis šiuos R. Žemaitaičio pasisakymus pavadino besitęsiančią dezinformacijos kampanija ir nurodė, jog „aušriečio“ pozicijos neatitinka koalicinėje sutartyje įtvirtintų principų.
G. Nausėdos patarėjas Frederikas Jansonas, vertindamas pastaruosius R. Žemaitaičio pareiškimus, politiką palygino su Rusijos propagandininkais Marija Zacharova bei Dmitrijumi Peskovu.
Tuo metu pats šalies vadovas pareiškė – jeigu R. Žemaitaitis ir toliau tokiais pasisakymais diskredituos Lietuvą, pokyčiai dabartinės koalicijos gretose bus neišvengiami.
„Jeigu tokiais tempais ponas Žemaitaitis diskredituos, tiesą sakant, ne tik pats save, bet ir visą valstybę jau net ir užsienio partnerių akyse, pačios Ukrainos akyse, tai aš nematau jokios perspektyvos šitokios sudėties koalicijai dirbti ateityje. Ir manau, kad čia kalbame apie labai trumpą laiką, kuomet pakeitimai tiesiog bus neišvengiami. Visi suvoks, kad tai yra neišvengiama“, – penktadienį interviu „Verslo žinių“ podkastui „Kontekstai“ sakė G. Nausėda.
Savo ruožtu premjeras Gintautas Paluckas toliau kartoja, kad nereikėtų sureikšminti skandalingų „aušriečių“ lyderio R. Žemaitaičio pasisakymų. Vyriausybės vadovo įsitikinimu, koalicijos partnerio pareiškimai apie Ukrainą bei Rusijos grėsmę ar Prezidentūros pasipiktinimą sukėlęs šalies vadovo pasiūlymų iškraipymas jokių realių neigiamų pasekmių neturi.
Nausėda tikina, kad kritikos sulaukę Budrio pareiškimai dėl Grenlandijos buvo išimti iš konteksto
Šalies vadovas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę kritikos sulaukusią užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio išsakytą poziciją, esą dėl Jungtinių Valstijų (JAV) siekio prisijungti Grenlandiją Lietuva nestoja nei Vašingtono, nei Danijos pusėn, vadina išimta iš konteksto. Pasak Lietuvos vadovo, visa Europos Sąjungos (ES) gerbia tarptautinę teisę ir Daniją palaiko.
„Kęstutis Budrys pasakė ne tik tą vieną sakinį, kuris po to buvo išimtas iš konteksto, bet ir kur kas daugiau. (Ministras nurodė, kad – ELTA) teritorinis suverenumas, šiuo atveju ne tik Danijos, bet ir Europos Sąjungos, turi būti gerbiamas, kad visada stovėsime principais ir taisyklėmis pagrįstos pasaulio tvarkos pusėje“, – pirmadienį lankydamasis Briuselyje LRT sakė G. Nausėda.

„Nėra siekio sukurti kažkokias stovyklas, kurios remtų Daniją arba neremtų. Visa Europos Sąjunga puikiai supranta būtent vertybėmis ir principais pagrįstos pasaulio tvarkos prasmę ir tikrai palaiko Daniją“, – tikino Lietuvos vadovas.
„Kęstutis Budrys pasakė ne tik tą vieną sakinį, kuris po to buvo išimtas iš konteksto, bet ir kur kas daugiau. Teritorinis suverenumas, šiuo atveju ne tik Danijos, bet ir Europos Sąjungos, turi būti gerbiamas, kad visada stovėsime principais ir taisyklėmis pagrįstos pasaulio tvarkos pusėje“, – pirmadienį lankydamasis Briuselyje LRT sakė G. Nausėda.
Praėjusią savaitę K. Budrys teigė, jog JAV bei Danija yra Lietuvos partnerės, todėl visi klausimai turi būti sprendžiami „sąjungininkų ir tarptautinės teisės dvasioje“. Tačiau tokia pozicija viešojoje erdvėje susilaukė kritikos.
Pirmadienį vykusiame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) posėdyje K. Budrys nurodė, kad buvimas tarptautinės teisės pusėje nėra neutrali pozicija.
ELTA primena, kad JAV prezidentas D. Trumpas tarptautinėje bendruomenėje sukėlė diskusijas pareiškęs, kad Danijai pavaldi Grenlandija turėtų priklausyti Valstijoms. Jis tvirtino, kad JAV „gaus Grenlandiją“, nes tai susiję su pasaulio laisve, o JAV yra vienintelė jėga, galinti tą laisvę užtikrinti.
Respublikonas neatmetė, kad siekiant prisijungti Grenlandiją JAV gali panaudoti karinę jėgą ar ekonomines priemones. Šiuo metu JAV turi karinę bazę salos šiaurėje.
Savo ruožtu Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen antradienį lankėsi Berlyne, Paryžiuje ir Briuselyje, siekdama užsitikrinti Europos šalių vadovų paramą Kopenhagai. Sausio viduryje M. Frederiksen telefonu kalbėjosi su D. Trumpu ir pokalbio metu pabrėžė, kad Grenlandija dėl savo ateities turi apsispręsti pati.
Grenlandija, didžiausia pasaulyje ne kontinentinė sala, iš esmės yra autonomiška, pavaldi Danijos karūnai, Danija rūpinasi salos gynyba ir užsienio reikalais. Ji užima svarbią geopolitinę padėtį Arktyje ir, kaip manoma, joje yra gyvybiškai svarbių naudingųjų iškasenų.
Prezidentas: Lietuva su kaimyninėmis valstybėmis sieks įtikinti Europą didinti finansavimą gynybai
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad kartu su kitomis NATO Rytų flango valstybėmis stengsis įtikinti Europos Sąjungos (ES) nares didinti finansavimą gynybai.
„Šiuo atveju nesame vieniši. Lietuva, kartu su kitomis valstybėmis, kurios sudaro vadinamąjį Rytinį NATO flangą – daugeliu požiūrių esame tame pačiame puslapyje“, – pirmadienį žurnalistams Briuselyje teigė G. Nausėda.
„Stengsimės įtikinti kolegas, kad šį kartą grėsmės kaupiasi ne tik Rytinio NATO flango atžvilgiu, grėsmės kaupiasi visoje ES. Labai teisingai pasakė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, kad mes privalome ruoštis karui, nes toks kelias yra geriausias būdas išvengti karo“, – akcentavo šalies vadovas.
Pasak jo, gynybos finansavimo atžvilgiu Lietuva galėtų tapti pavyzdžiu NATO.
„NATO atžvilgiu Lietuva turi ką pasiūlyti. Ji, pirmiausia, gali pasiūlyti savo pavyzdį, jau dabar gynybai išleisdama 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP)“, – dėstė G. Nausėda.
Sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu Lietuvos gynybai skirti 5–6 proc. nuo BVP kasmet.